Bendraujant būtina išlaikyti tinkamą atstumą ir taip nesulaukti pašnekovo nepasitenkinimo, todėl labai svarbu žinoti, kaip arti žmogaus galime būti. Juk ne vienas esame patyrę nepasitenkinimą, kai nepažįstamas žmogus apie reikalus pasakojo kvėpuodamas į veidą, o draugas pasirodė šaltas, nes vakarykščio pasimatymo detales pasakojo taip, kad vos galėjome girdėti.
Iš viso yra keturios artumo zonos. Pasinaudokite šiais patarimais, ir kiekvienas jūsų pokalbis, jei ir nesibaigs taip, kaip norite, bet bent jau nebus sugadintas.
Intymioji zona (petys į petį, toliausia iki pusės metro)
Tai labai artimų draugų ar porų bendravimo zona. Į ją įsileidžiami tik labai artimi žmonės. Pažeidus ją, galima sulaukti nepasitenkinimo ar netgi būti apkaltintam agresyvumu. Kartais šios zonos pažeidimas gali virsti netgi konfliktu ar susistumdymu.
Asmeninė zona (60–120 cm, per ištiestas rankas)
Draugų, gerų pažįstamų zona. Dažniausiai tai dviejų žmonių pokalbis, kurio kitiems trukdyti nevaliai. Šioje zonoje žmonės liečia, apkabina vienas kitą.
Socialinė zona (dvigubai tolesnė nei asmeninė, iki 3 metrų)
Tai pokalbių darbe, interviu metu, derybose, su verslo partneriais atstumas.
Viešoji zona (tolesnė nei socialinė)
Šioje zonoje normaliai bendrauti sudėtinga, kadangi gana sunku ir matyti, ir girdėti. Tai konferencijų, oficialių kalbų, debatų zona.
Dažnai tik pažvelgę į žmogaus pozą galime pasakyti, kaip jis jaučiasi, kokia jo nuotaika bei nusiteikimas. Tai labai padeda tiek padedant pokalbį, tiek bendraujant toliau, tiek apskritai sprendžiant, ar žmogų verta užkalbinti.
Pateikiame 4 ryškiausias pozas bei jų aiškinimus.
Žmogus susigūžęs. Tai – nuolankumas
Poza: galva ir pečiai nuleisti, susikūprinęs, alkūnės į ką nors atremtos, rankos suspaustos, kojos sukryžiuotos. Delnai nukreipti į viršų.
Aiškinimas: tai išduoda žmogaus drovumą, fizinį savęs sumažinimą, nepasitikėjimą savimi.
Žmogus išsitiesęs ir pasitempęs. Tai – dominavimas.
Poza: smakras pakeltas, pečiai tiesūs, krūtinė atlapota, rankos laisvos, kojos praskėstos, delnai nukreipti į apačią.
Aiškinimas: tai parodo žmogaus pasitikėjimą savimi ir siekimą dominuoti.
Žmogus atrodo kviečiantis. Tai – bendradarbiavimas.
Poza: galva palenkta į priekį, kaklas ištiestas. Kūnas pasviręs į priekį, ranka ištiesta, koja ištiesta į priekį.
Aiškinimas: tai rodo žmogaus susidomėjimą, norą dalyvauti.
Žmogaus atrodo atmetantis. Tai – pasipriešinimas.
Poza: galva pakreipta į šalį, rankos įtemptos, atremtos į kėdės atkaltę, korpusas pasuktas šonu, koja atremta, žvilgsnis nusuktas į šalį.
Aiškinimas: tai rodo žmogaus nesutikimą su vyraujančia nuomone, pasipriešinimą pašnekovui ar jų grupei.
Greiti, smarkūs, tiesūs judesiai – pasitikėjimas savimi
Rankų ant klubų laikymas – agresija
Sėdėjimas sukryžiavus kojas, spardymasis, žaidimas pėdomis – nuobodulys
Sėdėjimas išskėtus kojas – atsipalaidavimas, atvirumas
Sukryžiuotos ant krūtinės rankos – gynyba
Vaikščiojimas susikišus rankas į kišenes, sukūprintais pečiais – nusiminimas, liūdesys
Ranka prie skruosto – svarstymas, vertinimas
Švelnus nosies trynimas – melavimas, dvejojimas, atmetimas
Akies trynimas – dvejonės, nepasitikėjimas
Rankos sukabintos už nugaros – pyktis, frustracija, nuogąstavimas
Sukryžiuotos kulkšnys – nuogąstavimas
Ištiesti delnai – atvirumas, nekaltumas, sąžiningumas
Nosies tapšnojimas užmerkus akis – negatyvus vertinimas
Barbenimas pirštais – nekantrumas
Žaidimas plaukais – mažas pasitikėjimas savimi, nesaugumas
Galvos kraipymas – susidomėjimas
Smakro glostymas – bandymas priimti sprendimą
Žiūrėjimas žemyn nusukus veidą – nepasitikėjimas
Nagų kramtymas – nervingumas, nepasitikėjimas
Ausies tampymas – neapsisprendimas
Žinant keletą pagrindinių teiginių bei kūno kalbos gudrybių, nesunku suprasti, kada žmogus meluoja. Pasinaudokite jais, ir pokalbio metu pranašumas bus jūsų pusėje.
· Kaltas žmogus ginasi. Nekaltas dažniau pereis į puolimą.
· Melagis nepatogiai jaučiasi žiūrėdamas į akis pašnekovui, todėl gali nusukti galvą ar visą kūną.
· Melagis gali nesąmoningai pradėti dėlioti daiktus tarp savęs ir pašnekovo.
· Meluodamas žmogus liečia veidą, kaklą, burną, nosį ar už ausies. Tačiau meluojančiam nėra būdinga liesti krūtinę atviru delnu.
· Melagio gestikuliacija ribota ir nelanksti, mažai rankų bei delnų judesių. Toks žmogus stengiasi užimti kuo mažiau vietos.
· Meluojančio žmogaus emociniai gestai bei mimika nėra natūralūs. Dažnai jie pavėluoti, išlieka ilgiau nei natūralūs, o dingsta staigiai.
· Mimika, pvz., šypsena, neapima viso veido (natūraliai tai ne tik burna, bet ir akys, skruostai, kakta).
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę