Osteoporozės profilaktika ir gydymas

Osteoporozė – klastinga liga, nes jos klinikiniai požymiai dažnai pasireiškia jau įvykus osteoporoziniam lūžiui. Laiku taikomos profilaktikos ir gydymo priemonės sumažina osteoporozės ir osteoporozinių kaulų lūžių riziką, pagerina pacientų gyvenimo kokybę.
 

Profilaktika


Kaulams stiprinti ir lūžiams kelią užkirsti rekomenduojamos šios priemonės:
• Rizikos veiksnių nustatymas ir koregavimas
• Antrinę osteoporozę sukeliančių ligų diagnozavimas ir gydymas
• Reguliarūs fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis bei pusiausvyrą
• Rūkymo profilaktika, nepiktnaudžiavimas alkoholiu
• Griuvimų profilaktika (pagalbinių priemonių naudojimas – akiniai, lazdelės; saugi aplinka)
• Vaistų, sukeliančių galvos svaigimą, mieguistumą, hipotenziją, ribojimas, ypač vyresniame amžiuje
• Šlaunikaulių apsaugos naudojimas griuvimo jėgai sumažinti
Osteoporozės profilaktikai pacientams patariama valgyti subalansuotą maistą, kuriame gausu vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų. Ypač svarbūs maisto produktai, turintys daug kalcio (moterims iki menopauzės rekomenduojama per dieną gauti 1000 mg kalcio) bei pakankamą vitamino D kiekį.
Kalcio daugiausiai yra šiuose maisto produktuose: piene, jogurte, sūryje, sardinėse, lašišoje, špinatuose, brokoliuose, riešutuose.
Rekomenduojama valgyti mažiau druskos, nes didelis druskos kiekis maiste gali sumažinti organizmo gebėjimą pasisavinti kalcį.
Būtina priemonė osteoporozei gydyti ir profilaktikai yra kalcio ir vitamino D trūkumo pašalinimas. Skiriant gydymą vaistais būtinai reikia normalizuoti kalcio ir vitamino D kiekį organizme. Kiekvienas sergantysis osteoporoze turi vartoti pakankamai gryno (elementinio) kalcio – 500-1000 mg ir vitamino D – 400-800 TV per dieną. Sergantiesiems senatvine osteoporoze ir tiems, kuriems trūksta vitamino D, skiriama aktyvaus vitamino D3 sintetinio analogo – alfa kalcidolio.
Osteoporozės profilaktikai svarbu mankšta, judėjimas, tačiau reikėtų vengti didelių krūvių, staigių judesių, labai aktyvių žaidimų, kurių metu yra didesnė traumų rizika. Patariama daugiau bėgioti, vaikščioti, važinėtis dviračiu, žaisti tenisą, kilnoti svarsčius, užsiimti aerobika, išmokti specialių pratimų, stiprinančių nugaros raumenis.
 

Gydymas


Osteoporozė yra lėtinė liga, todėl ir jos gydymas turi būti ilgalaikis. Pagrindiniai gydymo tikslai yra šie: išvengti kaulų lūžių, stabilizuoti arba padidinti kaulų masę, gydyti simptomus, sukeltus kaulų lūžių ir griaučių deformacijų, pagerinti organizmo fizinę būklę.


Osteoporozę rekomenduojama pradėti gydyti tada, kai, matuojant kaulų masės tankį (KMT), T lygmens reikšmė yra mažesnė kaip -2,5 ar įvyksta osteoporozinis kaulų lūžis. Tačiau tuo atveju, kai yra rizikos veiksnių, osteoporozės profilaktiką ir gydymą kuo anksčiau reikia pradėti vaistais, kurių poveikis pasireikštų kaip galima greičiau.
 

Bisfosfonatai


Senstant organizmui, vyksta kokybiniai ir kiekybiniai kaulų struktūros pokyčiai.
Kaulų audinio struktūros persitvarkymą, rezorbciją, kaulų mineralinio tankio mažėjimą, galima sustabdyti antirezorbciniais vaistais – bisfosfonatais. Bisfosfonatai – tai pirofosfatų analogai, slopinantys kaulų rezorbciją, kai juos absorbuoja kaulų hidroksiapatitai.
Bisfosfonatai plačiai vartojami ne tik pirminei, bet ir antrinei osteoporozei, Pedžeto ligai ir navikų sukeltai hiperkalcemijai gydyti, jų skiriama moterims ir vyrams. Vartojant šios grupės vaistų taip pat gali padidėti ir kaulų masė.
Dažniausiai vartojami bisfosfonatai osteoporozės gydymui yra alendronatas ir risedronatas. Bisfosfonatų poveikis pasireiškia jau per 6-12 mėnesių. Patvirtinta, kad alendronatas ir risedronatas sumažina atskirų, dauginių ir besimptomių stuburo slankstelių lūžių riziką 50 proc. (jei prieš tai nėra buvę slankstelių lūžių). Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad alendronatas ir risedronatas patikimai sumažina šlaunikaulio ir kitų ne stuburo lūžių riziką.
Bisfosfonatų saugumą patvirtina klinikiniai tyrimai. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai bisfosfonatų poveikiai yra susiję su virškinamuoju traktu: dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vidurių pūtimas. Kartais išsivysto skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, todėl šių vaistų reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra refliuksinis ezofagitas. Bendroji nepageidaujamo poveikio tikimybė yra nedidelė.
Bisfosfonatai ne tik didina kaulų mineralinį tankį, bet ir padeda išsaugoti jo mikroarchitektūrą, veikdami pagrindines osteoporozės vystymosi patogenezės grandis, apsaugo nuo pakartotinių kaulų lūžių. Pakeičiamąją hormonų terapiją vartojančioms vyresnio amžiaus moterims bisfosfonatai gali sustiprinti antirezorbcinį pakeičiamosios hormonų terapijos poveikį.
Profilaktiką bisfosfonatais rekomenduojama taikyti moterims po menopauzės, kurioms yra osteopenija (T lygmens reikšmė tarp -2 ir -2,5), nes šioms moterims yra didelė osteoporozės ir kaulų lūžių rizika.
 

Estrogenai


Pomenopauzinės osteoporozės patogenezei didelę reikšmę turi estrogenų trūkumas. Pakeičiamoji estrogenų terapija ne tik sulėtina kaulų retėjimą, bet ir padidina kaulų masę bei sumažina lūžių riziką. Estrogenų skiriama vienų, jeigu moteriai pašalinta gimda. Kitais atvejais jie derinami su progestinais (pakeičiamoji hormonų terapija).
 

Kalcitoninas


Kalcitoninas – tai peptidinis hormonas, vienas iš kaulų audinio rezorbcijos inhibitorių. Pastaruoju metu dažniausiai vartojamas intranazalinis kalcitoninas.
 

Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai


Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai veikia kaip estrogenų agonistai kauluose ir širdies bei kraujagyslių sistemoje ir kaip antagonistai – krūtyje ir gimdoje. Šiuo metu geriausiai išstudijuotas yra raloksifenas, kuriuo gydoma moterų po menopauzės osteoporozė.
Teriparatidas. Rekombinantinis sintetinis parathormono (PTH) analogas teriparatidas, veikiantis specifinius PTH receptorius, skirtingai nuo kitų vaistų nuo osteoporozės, slopinančių žalingus kaulų rezorbcijos procesus, osteoklastų aktyvumą, stimuliuoja osteoblastų veiklą, skatina kaulų audinio formavimąsi, kaulų struktūros, mikroarchitektonikos atsinaujinimą. Teriparatido gali būti skiriama pirminei ir antrinei osteoporozei gydyti, taip pat jei kiti vaistai nuo osteoporozės nepakankamai veiksmingi ar ligonio blogai toleruojami.
Osteoporozės gydymo efektyvumas vertinamas pagal KMT: jei po 1 metų gydymo kurso KMT sumažėjo >2 proc., reikia koreguoti vaisto dozę ar keisti vaistus, ieškoti antrinės osteoporozės priežasčių ir jas šalinti. 

Gydymas


Osteoporozė yra lėtinė liga, todėl ir jos gydymas turi būti ilgalaikis. Pagrindiniai gydymo tikslai yra šie: išvengti kaulų lūžių, stabilizuoti arba padidinti kaulų masę, gydyti simptomus, sukeltus kaulų lūžių ir griaučių deformacijų, pagerinti organizmo fizinę būklę.
Osteoporozę rekomenduojama pradėti gydyti tada, kai, matuojant kaulų masės tankį (KMT), T lygmens reikšmė yra mažesnė kaip -2,5 ar įvyksta osteoporozinis kaulų lūžis. Tačiau tuo atveju, kai yra rizikos veiksnių, osteoporozės profilaktiką ir gydymą kuo anksčiau reikia pradėti vaistais, kurių poveikis pasireikštų kaip galima greičiau.
 

Bisfosfonatai


Senstant organizmui, vyksta kokybiniai ir kiekybiniai kaulų struktūros pokyčiai.
Kaulų audinio struktūros persitvarkymą, rezorbciją, kaulų mineralinio tankio mažėjimą, galima sustabdyti antirezorbciniais vaistais – bisfosfonatais. Bisfosfonatai – tai pirofosfatų analogai, slopinantys kaulų rezorbciją, kai juos absorbuoja kaulų hidroksiapatitai.
Bisfosfonatai plačiai vartojami ne tik pirminei, bet ir antrinei osteoporozei, Pedžeto ligai ir navikų sukeltai hiperkalcemijai gydyti, jų skiriama moterims ir vyrams. Vartojant šios grupės vaistų taip pat gali padidėti ir kaulų masė.
Dažniausiai vartojami bisfosfonatai osteoporozės gydymui yra alendronatas ir risedronatas. Bisfosfonatų poveikis pasireiškia jau per 6-12 mėnesių. Patvirtinta, kad alendronatas ir risedronatas sumažina atskirų, dauginių ir besimptomių stuburo slankstelių lūžių riziką 50 proc. (jei prieš tai nėra buvę slankstelių lūžių). Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad alendronatas ir risedronatas patikimai sumažina šlaunikaulio ir kitų ne stuburo lūžių riziką.
Bisfosfonatų saugumą patvirtina klinikiniai tyrimai. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai bisfosfonatų poveikiai yra susiję su virškinamuoju traktu: dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vidurių pūtimas. Kartais išsivysto skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, todėl šių vaistų reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra refliuksinis ezofagitas. Bendroji nepageidaujamo poveikio tikimybė yra nedidelė.
Bisfosfonatai ne tik didina kaulų mineralinį tankį, bet ir padeda išsaugoti jo mikroarchitektūrą, veikdami pagrindines osteoporozės vystymosi patogenezės grandis, apsaugo nuo pakartotinių kaulų lūžių. Pakeičiamąją hormonų terapiją vartojančioms vyresnio amžiaus moterims bisfosfonatai gali sustiprinti antirezorbcinį pakeičiamosios hormonų terapijos poveikį.
Profilaktiką bisfosfonatais rekomenduojama taikyti moterims po menopauzės, kurioms yra osteopenija (T lygmens reikšmė tarp -2 ir -2,5), nes šioms moterims yra didelė osteoporozės ir kaulų lūžių rizika.
 

Estrogenai


Pomenopauzinės osteoporozės patogenezei didelę reikšmę turi estrogenų trūkumas. Pakeičiamoji estrogenų terapija ne tik sulėtina kaulų retėjimą, bet ir padidina kaulų masę bei sumažina lūžių riziką. Estrogenų skiriama vienų, jeigu moteriai pašalinta gimda. Kitais atvejais jie derinami su progestinais (pakeičiamoji hormonų terapija).
 

Kalcitoninas


Kalcitoninas – tai peptidinis hormonas, vienas iš kaulų audinio rezorbcijos inhibitorių. Pastaruoju metu dažniausiai vartojamas intranazalinis kalcitoninas.
 

Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai


Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai veikia kaip estrogenų agonistai kauluose ir širdies bei kraujagyslių sistemoje ir kaip antagonistai – krūtyje ir gimdoje. Šiuo metu geriausiai išstudijuotas yra raloksifenas, kuriuo gydoma moterų po menopauzės osteoporozė.
Teriparatidas. Rekombinantinis sintetinis parathormono (PTH) analogas teriparatidas, veikiantis specifinius PTH receptorius, skirtingai nuo kitų vaistų nuo osteoporozės, slopinančių žalingus kaulų rezorbcijos procesus, osteoklastų aktyvumą, stimuliuoja osteoblastų veiklą, skatina kaulų audinio formavimąsi, kaulų struktūros, mikroarchitektonikos atsinaujinimą. Teriparatido gali būti skiriama pirminei ir antrinei osteoporozei gydyti, taip pat jei kiti vaistai nuo osteoporozės nepakankamai veiksmingi ar ligonio blogai toleruojami.
Osteoporozės gydymo efektyvumas vertinamas pagal KMT: jei po 1 metų gydymo kurso KMT sumažėjo >2 proc., reikia koreguoti vaisto dozę ar keisti vaistus, ieškoti antrinės osteoporozės priežasčių ir jas šalinti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai