Moksliniai tyrimai atskleidė, kad neišsimiegoję žmonės linkę kaltinti kitus, demonstruoti irzlumą. Arkanzaso universiteto psichologijos profesoriaus Deivido Mastino atliktas tyrimas rodo, kad miego trūkumo kamuojami žmonės yra priekabūs ir kerštingi.
Sumažėjęs darbingumas, neefektyvi veikla, dėmesio koncentracijos, atminties problemos, nervinimasis, nerimas be objektyvių priežasčių, nekoordinuoti veiksmai, padrikos mintys – tai ne „sunkaus gyvenimo“, tai miego nepakankamumo išraiška.
Miegant organizmas ne ilsisi, o netrukdomas dirba – perrikiuoja informaciją, „sudėlioja į lentynėles” emocinę patirtį. Vienas žiauriausių kankinimų – neleisti miegoti – iš tikrųjų yra greitas būdas žmogų sunaikinti. Pirmiausia sutrinka smegenų, o paskui ir kitų organų veikla.
Tad nuolatinis miego trūkumas nėra tik psichologinė, psichikos ir nervų sistemos alinimo problema.
Kartais teigiama, kad Napoleonas miegodavo tik po 4 valandas per parą. Netiesa. Jis miegodavo po 6 valandas. Eidavo gulti 22 val., atsikeldavo antrą nakties. Iki penktos ryto intensyviai dirbdavo. Tada vėl (!) iki septintos valandos numigdavo.
Dirbtinis miego trumpinimas tikrai yra žalingas įprotis, kaip ir rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ne mažiau, o gal net labiau kenkiantis sveikatai.
Dr. M. Viever su bendradarbiais per 25 metus ištyrė pusę milijono žmonių. Tyrimų duomenys stulbina: nustatyta, kad tiems, kurie miega mažiau negu po 6 valandas per naktį, tikimybė mirti nuo širdies ligų padidėja net 50 procentų. Jiems net 20 proc. mažiau galimybių sulaukti 65-erių, negu tiem, kurie miega po 7-8 val.
Prof. D. Kapučio tvirtina, kad miego trūkumas veikia toli gražu ne vien tik nervų sistemą, nuo kurios, beje, priklauso daug kas. Miego trūkumas pirmiausia sutrikdo hormonų gamybą, neurohumoralinę organizmo pusiausvyrą, neišsimiegojus blogiau toleruojama gliukozė. Galima susirgti diabetu, prasideda kraujotakos sutrikimai. Medikai ištyrė, kad žmonės, kurie miega bent po 8 valandas, net 60 procentų rečiau serga depresijomis.
Kolumbijos universiteto medicinos centre atliktas 15000 jaunų žmonių tyrimas parodė, kad tie, kurie gulasi anksčiau negu 22 valandą, visais parametrais lenkia einančius gulti vidurnaktį ar po vidurnakčio.
Kai sistemingai neišsimiegame, mėginame prastą savijautą teisinti gyvenimo aplinkybėmis, nebaigiamais darbais. Tikimės, kad geriau pasijustume daugiau sportuodami ar susiradę abejotinų stimuliatorių. Bet miego niekas pakeisti negali, o miegas gali pakeisti daug ką.
Jeigu trūksta miego, joks sportavimas nepadės sveikai lieknėti. Intensyviai sportuojant, stimuliuojama augimo hormono gamyba. Šis hormonas tiesiogiai turi įtakos svorio augimui (ir anaiptol ne tik raumenų). Būtent dėl šios priežasties, nustojus sportuoti, esant stimuliuotai augimo hormono gamybai, priaugama neįprastai daug svorio – kai raumenys tinginiauja, „auginami“, kaupiami riebalai.
Miego stoka susijusi ne tik su augimo hormonu, bet ir su gliukozės apykaita. Tad pasakymas, „ilgai miega ir tunka“ – netiesa. Atvirkščiai: tunkama stokojant miego! Miegant išsiskiria medžiagos, kurių neišsimiegojus trūksta.
Miego tyrimo draugijų konferencijoje, apibendrinus mokslinių tyrimų duomenis, padaryta išvada, kad, ribojant miego trukmę, kūno masė didėja. Juk trumpai miegantys žmonės ilgiau ir užkandžiauja. O kai miegame – nevalgome. Jau vien todėl sumažėja suvalgyto maisto.
Arizonos universiteto tyrimų centro vadovė dr. A. Drescher tvirtina, kad viena iš jau įrodytų priežasčių, kodėl didėja vaikų kūno masė, – nevisavertis miegas ir jo pasekmės.
Beje, nors kažkada gajus mitas apie „bėgimą nuo infarkto” nepasiteisino (nes daugelio nutukusių, kurių ir taip pasunkėjęs širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, antsvorio apkrautas stuburas bei sąnariai, žmonių organizmas neatlaikė neįprastų fizinių krūvių, ir jie atbėgo iki insulto), fizinis aktyvumas yra svarbus. O neišsimiegojęs nelaimėlis tik ir taikosi prisėsti. Taip organizmas mėgina išsaugoti energiją. Ir geria daug kavos. O dideli kofeino kiekiai tarsi botagu varo nervų sistemą, ši įtraukia kitus organus. Ar vis dar manote, kad miego trūkumas – nereikšminga smulkmena?
Jeigu manome, kad mūsų gyvenimas yra svarbus, kad esame mylimi ir kažkam reikalingi, „netempkime“ iki vidurnakčio, nes žadintuvas sučirkš anksčiau, nei mūsų organizmas bus gavęs pakankamą miego dozę. Beje, išvis turėtume keltis be žadintuvo. Nes jeigu jis pertraukia miegą, ir nesvarbu kurioje fazėje, tą dieną niekaip negalime gerai jaustis. Keista, jei būna kitaip. Apskritai keista ne tada, kai trūkstant miego nesiseka. Keista, kad, nepaisant miego trūkumo, vis dar iriamės per gyvenimą. Telieka stebėtis, kokia stipria sveikata esam apdovanoti – griaunam ir vis nepavyksta iki galo sugriauti.
Mieguistumas gali būti ir ligos pasekmė. Stenfordo universiteto medikų nuomone, nuolatinis mieguistumas gali būti pažeistos imuninės sistemos pasireiškimas. JAV mokslininkai tvirtina, kad dieną snūduriuojantys žmonės turi genetinį imunitetui svarbių T-limfocitų defektą.
Nuolatinis miego trūkumas dar vadinamas studentų liga. Ja serga ir verslininkai, ir namų šeimininkės.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę