Nori sulieknėti – ilgiau miegok

Dažnai net patys sau nenorime prisipažinti, kad turime žalingą įprotį. Ne, tai ne rūkymas, ne nesaikingas alkoholio vartojimas. Tai įprotis ignoruoti...miegą. Atimdami galimybę išsimiegoti, kenkiame savo organizmui. Apiplėšinėjame save, kol sušlubuoja sveikata. Tiesa, ir tada dar surandame pasiteisinimų, paaiškinimų, kad priežasčių daugybė, bet tik ne miego trūkumas. Bet miegas nėra prabanga. Žalingas įprotis neiti laiku miegoti ardo mūsų nervų sistemą. Ir sutrikdo ne tik psichinius procesus.
 

Ar mes taip nemylim savęs?


Moksliniai tyrimai atskleidė, kad neišsimiegoję žmonės linkę kaltinti kitus, demonstruoti irzlumą. Arkanzaso universiteto psichologijos profesoriaus Deivido Mastino atliktas tyrimas rodo, kad miego trūkumo kamuojami žmonės yra priekabūs ir kerštingi.
Sumažėjęs darbingumas, neefektyvi veikla, dėmesio koncentracijos, atminties problemos, nervinimasis, nerimas be objektyvių priežasčių, nekoordinuoti veiksmai, padrikos mintys – tai ne „sunkaus gyvenimo“, tai miego nepakankamumo išraiška.
Miegant organizmas ne ilsisi, o netrukdomas dirba – perrikiuoja informaciją, „sudėlioja į lentynėles” emocinę patirtį. Vienas žiauriausių kankinimų – neleisti miegoti – iš tikrųjų yra greitas būdas žmogų sunaikinti. Pirmiausia sutrinka smegenų, o paskui ir kitų organų veikla.
Tad nuolatinis miego trūkumas nėra tik psichologinė, psichikos ir nervų sistemos alinimo problema.

 

Miego pakeisti negali niekas


Kartais teigiama, kad Napoleonas miegodavo tik po 4 valandas per parą. Netiesa. Jis miegodavo po 6 valandas. Eidavo gulti 22 val., atsikeldavo antrą nakties. Iki penktos ryto intensyviai dirbdavo. Tada vėl (!) iki septintos valandos numigdavo.
Dirbtinis miego trumpinimas tikrai yra žalingas įprotis, kaip ir rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ne mažiau, o gal net labiau kenkiantis sveikatai.
Dr. M. Viever su bendradarbiais per 25 metus ištyrė pusę milijono žmonių. Tyrimų duomenys stulbina: nustatyta, kad tiems, kurie miega mažiau negu po 6 valandas per naktį, tikimybė mirti nuo širdies ligų padidėja net 50 procentų. Jiems net 20 proc. mažiau galimybių sulaukti 65-erių, negu tiem, kurie miega po 7-8 val.
Prof. D. Kapučio tvirtina, kad miego trūkumas veikia toli gražu ne vien tik nervų sistemą, nuo kurios, beje, priklauso daug kas. Miego trūkumas pirmiausia sutrikdo hormonų gamybą, neurohumoralinę organizmo pusiausvyrą, neišsimiegojus blogiau toleruojama gliukozė. Galima susirgti diabetu, prasideda kraujotakos sutrikimai. Medikai ištyrė, kad žmonės, kurie miega bent po 8 valandas, net 60 procentų rečiau serga depresijomis.


Kolumbijos universiteto medicinos centre atliktas 15000 jaunų žmonių tyrimas parodė, kad tie, kurie gulasi anksčiau negu 22 valandą, visais parametrais lenkia einančius gulti vidurnaktį ar po vidurnakčio.
 

Stokojant miego tunkama


Kai sistemingai neišsimiegame, mėginame prastą savijautą teisinti gyvenimo aplinkybėmis, nebaigiamais darbais. Tikimės, kad geriau pasijustume daugiau sportuodami ar susiradę abejotinų stimuliatorių. Bet miego niekas pakeisti negali, o miegas gali pakeisti daug ką.
Jeigu trūksta miego, joks sportavimas nepadės sveikai lieknėti. Intensyviai sportuojant, stimuliuojama augimo hormono gamyba. Šis hormonas tiesiogiai turi įtakos svorio augimui (ir anaiptol ne tik raumenų). Būtent dėl šios priežasties, nustojus sportuoti, esant stimuliuotai augimo hormono gamybai, priaugama neįprastai daug svorio – kai raumenys tinginiauja, „auginami“, kaupiami riebalai.
Miego stoka susijusi ne tik su augimo hormonu, bet ir su gliukozės apykaita. Tad pasakymas, „ilgai miega ir tunka“ – netiesa. Atvirkščiai: tunkama stokojant miego! Miegant išsiskiria medžiagos, kurių neišsimiegojus trūksta.
 

Kai miegame, juk nevalgome


Miego tyrimo draugijų konferencijoje, apibendrinus mokslinių tyrimų duomenis, padaryta išvada, kad, ribojant miego trukmę, kūno masė didėja. Juk trumpai miegantys žmonės ilgiau ir užkandžiauja. O kai miegame – nevalgome. Jau vien todėl sumažėja suvalgyto maisto.
Arizonos universiteto tyrimų centro vadovė dr. A. Drescher tvirtina, kad viena iš jau įrodytų priežasčių, kodėl didėja vaikų kūno masė, – nevisavertis miegas ir jo pasekmės.
Beje, nors kažkada gajus mitas apie „bėgimą nuo infarkto” nepasiteisino (nes daugelio nutukusių, kurių ir taip pasunkėjęs širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, antsvorio apkrautas stuburas bei sąnariai, žmonių organizmas neatlaikė neįprastų fizinių krūvių, ir jie atbėgo iki insulto), fizinis aktyvumas yra svarbus. O neišsimiegojęs nelaimėlis tik ir taikosi prisėsti. Taip organizmas mėgina išsaugoti energiją. Ir geria daug kavos. O dideli kofeino kiekiai tarsi botagu varo nervų sistemą, ši įtraukia kitus organus. Ar vis dar manote, kad miego trūkumas – nereikšminga smulkmena?
Jeigu manome, kad mūsų gyvenimas yra svarbus, kad esame mylimi ir kažkam reikalingi, „netempkime“ iki vidurnakčio, nes žadintuvas sučirkš anksčiau, nei mūsų organizmas bus gavęs pakankamą miego dozę. Beje, išvis turėtume keltis be žadintuvo. Nes jeigu jis pertraukia miegą, ir nesvarbu kurioje fazėje, tą dieną niekaip negalime gerai jaustis. Keista, jei būna kitaip. Apskritai keista ne tada, kai trūkstant miego nesiseka. Keista, kad, nepaisant miego trūkumo, vis dar iriamės per gyvenimą. Telieka stebėtis, kokia stipria sveikata esam apdovanoti – griaunam ir vis nepavyksta iki galo sugriauti.
 

Įdomu


Mieguistumas gali būti ir ligos pasekmė. Stenfordo universiteto medikų nuomone, nuolatinis mieguistumas gali būti pažeistos imuninės sistemos pasireiškimas. JAV mokslininkai tvirtina, kad dieną snūduriuojantys žmonės turi genetinį imunitetui svarbių T-limfocitų defektą.
Nuolatinis miego trūkumas dar vadinamas studentų liga. Ja serga ir verslininkai, ir namų šeimininkės.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

  • Miego laboratorija

    Plačiau
  • Vėlyvojo miego sindromas (studentų liga)

    Plačiau
  • Nemigų gydymas

    Plačiau
  • Miego sutrikimų klasifikacija

    Plačiau
  • Nemigų priežastys

    Plačiau
  • Kodėl neužmiegame?!

    Plačiau
  • Nemiga vargina apie 30-40% gyventojų

    Plačiau
  • Pagyvenusių žmonių miego pakitimai ir nemigos

    Plačiau
  • Vaikų miego sutrikimai

    Plačiau
  • Kas turi įtakos miego kokybei

    Plačiau
  • Kai kamuoja nemiga

    Plačiau
  • Saldus miegas

    Plačiau
  • Miego higienos taisyklės

    Plačiau
  • Mitai apie miegą

    Plačiau
  • Miego trukmė

    Plačiau
  • Padėkite paaugliui geriau išsimiegoti

    Plačiau
  • Miego fazių klasifikacija

    Plačiau
  • Gero miego žingsniai

    Plačiau
  • Miegas - dalykas rimtas

    Plačiau
  • Mitas ar tikrovė. Nakvišos nežadinti!

    Plačiau
  • Blogas miegas: psichiatrinės ligos priežastis ar simptomas?

    Plačiau
  • Pasirūpinkime savo miegu

    Plačiau
  • Lunatizmas – juokinga, baisu, o gal – visai paprasta?

    Plačiau
  • Alerginių ligų priežastis - netinkama patalynė

    Plačiau
  • Įžymybių ligos: miego sutrikimus kenčiančios žvaigždės

    Plačiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai