Taigi gydytojų ir pacientų nuomonė dėl miego kokybės nesutampa. Nesutampa nuomonė ir dėl miego reikšmės. Dažniau skundžiamasi dienos nuovargiu, sunkia galva, silpnumu, protiniu lėtumu dienos metu negu užmigimo sunkumu. Labai dažnai blogai miegantys pacientai nėra mieguisti dienos metu - jie tik jaučiasi pavargę. Visa tai trukdo gydytojui ir pacientui surasti bendrą kalbą ieškant blogo miego priežasties. Vadinasi, pacientai turi būti informuoti apie blogo miego priežastis ir kaip jų išvengti.
Nemaža dalis veiksnių, gerinančių ar bloginančių miegą, gali būti kontroliuojami pačių pacientų, dalis reikalauja gydytojo pagalbos. Apskritai geras miegas, suteikiantis poilsio jausmą, gali būti pasiekiamas pacientui ir gydytojui bendradarbiaujant ir gerai suvokiant, kada prasideda liga, keičianti miegą, kada atsiranda fiziologinių miego pakitimų ar kokie netinkami fiziniai išoriniai poveikiai, sutrikdantys normalų miegą ir poilsio jausmą.
Ryškiausi miego trukmės pakitimai prasideda metams bėgant. Palyginkime vaikų ir paauglių miegą: pastariesiems jis gilėja, nes nustoja miegoti dieną. Apie 20 m. jaunuolių nakties miegas pamažu trumpėja iki 7 val. Po trisdešimties metų miego trukmė pradeda priklausyti nuo išorinių fizinių veiksnių - triukšmo, temperatūros, lovos patogumo. Labiausiai pasikeičia penkiasdešimtmečių miegas - dažniau prabunda, ilgėja prabudimų trukmė. Pradeda ryškėti daugelio naktų miego skirtumai, ilgėja užmigimo laikas. Po 65 m. amžiaus dažnai atsirandantys kaulų, stuburo degeneraciniai pažeidimai dar paryškina šiuos fiziologinius kitimus, atsiranda ilgi būdravimo periodai nakties metu.
Yra gerai žinomas "pirmos nakties miego" poveikis, nes miegui turi įtakos ir pripratimas prie aplinkos. Nuolatinis vienodas triukšmas beveik nejaučiamas, mažai trukdo miegoti, tačiau jam pasikeitus, pavyzdžiui, pravažiavus mašinai, žmogus prabunda. Ypač trukdo miegoti partnerio knarkimas ar judesiai. Kai kas negali užmigti visiškoje tyloje, geriau jaučiasi veikiant televizoriui, bet tai jau miego sutrikimo požymis.
Miegui gana svarbu yra šviesa ir aplinkos temperatūra, blogesnį poveikį turi šaltis negu šiluma. Kūno temperatūra miegant sumažėja apie 1 laipsniu pirmas tris miego valandas, vėliau dar labiau jaučiami aplinkos temperatūros pokyčiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad senstant jautrumas aplinkos temperatūrai didėja. Pagyvenusių asmenų fiziologinis miegas gali būti geras tik esant pastoviai kūno temperatūrai gerai apsiklojus arba kai kambario temperatūra 21-22 laipsniai šilumos. Sumažėjus temperatūrai, kinta sapnų intensyvumas ir forma. Esant žemai temperatūrai atsiranda "apsisaugojimo" prabudimai.
Užmigimui ir miego kokybei didelę įtaką turi lova. Geriausiai užmiegama, kai gerai parinktas čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalaiduoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį. Tie, kurie miega kietose lovose, dažniau keičia padėtį negu tie, kurie pasirenka jiems tinkančius čiužinius. Ypač svarbu, kad lova būtų naudojama tik miegui, bet ne skaitymui ar televizoriui žiūrėti. Amerikiečių siūlomu vandens čiužiniu dauguma žmonių nusivylė, nes jis dažnai sukelia miego nestabilumą.
Nervų sistemos tyrimo centre "Neuromeda" (tyrimas atliktas kartu su Centro gyd. neurologu E.Jemecu) buvo tiriami asmenys, susiduriantys su užmigimo problemomis dėl nugaros ar sąnarių skausmų. 18 tiriamųjų, kurių vidutinis amžius 45 metai, pasijuto daug geriau pritaikius jiems specialios formos (su sprando linkio korekcija) pagalves, lovos iš grotelių sistemą, latekso čiužinius ir nuolatinę kūno temperatūrą palaikančius vilnos apklotus (tyrimai buvo atliekami su "Bauer" firmos gaminiais). Mūsų tiriamieji teigė pajutę, kad ši lovos ir čiužinio sistema pati prisitaiko prie kūno; pritaikius grotelių intarpus reikiamoje stuburo vietoje, kiekvienas individualiai surado gerą kūno padėtį, pagerėjo užmigimas, todėl jautėsi geriau pailsėję. Tai yra fizinės priemonės, kuriomis patys asmenys gali be gydytojo pagalbos pagerinti savo miegą, atsikelti pailsėję, pagerinti savo darbo kokybę, išvengti nugaros, sprando ar kojų skausmų.
Kadangi nemiga ir jos priežastys dažnai yra neteisingai suvokiami ir nepasakoma apie ją gydytojui, mes siūlome savarankiško nemigos įvertinimo klausimyną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę