){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pielonefritas - inksto parenchimos, geldelės ir taurelių sistemos uždegimas. Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai ja serga:
• jaunesni nei 7 metų amžiaus vaikai (dėl vystymosi ypatybių);
• 18-30 metų amžiaus merginos ir moterys, kurių pielonefritą paprastai provokuoja lytinio gyvenimo pradžia arba nėštumas.
• vyresnio amžiaus vyrai, kurių priešinė liauka yra išvešėjusi.
[klausimas]Ar įvairiose amžiaus grupėse ligos požymiai tokie patys?[/klausimas]
Iš tiesų pielonefritu serga ir jauni, ir seni žmonės. Ypač skiriasi vaikų, nėščiųjų ir vyresnio amžiaus asmenų pielonefrito klinika. Vaikai ūminiu pielonefritu dažniau serga pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais. Mergaitės juo serga du kartus dažniau nei berniukai. Juo mažesnis vaikas, tuo sunkiau diagnozuoti šią ligą, nes nėra jai būdingos klinikos. Vaiko organizmo reakcija į infekciją paprastai labai audringa. Tai karščiavimas, smegenų dangalų dirginimo (meninginiai) simptomai, neapibrėžtas pilvo skausmas, vaikas nevalgo, vemia, pilvo raumenys gali būti įsitempę, gali padažnėti šlapinimasis.
Ūminis vaikų pielonefritas
• 30 proc. 1-3 mėn. amžiaus vaikų, sergančių ūminiu pielonefritu, išsivysto sepsis. Vyresniems nei 3 mėn. amžiaus vaikams sepsio išsivystymo rizika sumažėja iki 5 proc.
• 5-10 proc. vaikų, sirgusių simptominiu pielonefritu su šaltkrėčiu, pastebima randinių pokyčių inkstuose.
• Ūminiu pielonefritu serga 3-5 proc. jaunesnių nei 11 metų amžiaus mergaičių ir 1 proc. to paties amžiaus berniukų.
Senyvo amžiaus žmonių pielonefritas
Senyvo amžiaus žmonių pielonefrito klinika dažniausiai yra netipiška, sunkiai pastebima: netipiškas skausmo sindromas, temperatūra pakyla nedaug, nekrečia drebulys. Kraujo pokyčiai vyresniame amžiuje taip pat nėra labai dideli. Vyresniame amžiuje diagnozę padeda nustatyti šlapimo pokyčiai: leukociturija ir bakteriurija.
Nėščiųjų pielonefritas
Nėščiųjų ūminis pielonefritas ypatingas tuo, kad veikia ne tik mamos, bet ir vaisiaus organizmą. Liga prasideda tokiais pačiais simptomais kaip ir nenėščioms moterims, tik jos eiga būna sunkesnė.
Literatūroje nurodoma, kad I nėštumo trimestre dažniau pasireiškia stiprus į pilvo apačią plintantis juosmens srities skausmas, II ir III trimestre skausmas paprastai nebūna labai intensyvus.
[klausimas]Dėl kokių priežasčių nėščios moterys dažniau serga pielonefritu?[/klausimas]
Pielonefritas dažniau pasireiškia 24-26 nėštumo savaitę. Dažniau pažeidžiamas dešinysis inkstas. Taip yra dėl anatomijos ypatybių. Gimda yra pasisukusi į dešinę pusę, todėl nėštumo metu jai padidėjus, labiau spaudžiami dešinieji šlapimo takai. Be to, dešinysis šlapimtakis ir dešiniosios kiaušidės vena yra bendroje makštyje. Vena plečiasi ir ima spausti šlapimtakį. Veikiant prostaglandinams plečiasi ir pats šlapimtakis.
Pielonefritas dažniau pasireiškia pirmo nėštumo metu. Tai aiškinama tuo, kad pirmakarčių pilvo siena yra tampresnė, todėl labiau spaudžiami šlapimtakiai. Be to, pirmo nėštumo metu organizmas ne taip greitai prisitaiko prie pokyčių (imuninių, hormonų ir kt.).
[klausimas]Kaip turėtų elgtis moteris, jau prieš nėštumą sirgusi pielonefritu?[/klausimas]
Nėštumo metu dažniau suserga anksčiau pielonefritu sirgusios moterys. Kiekviena moteris turi atsakingai ruoštis nėštumui, dar prieš pastojant rekomenduojama padaryti morfologinį kraujo ir bendrą šlapimo tyrimą. Moters šlapime reikėtų ieškoti ligos sukėlėjų (dažniausiai pielonefritą sukelia E.coli). Būtina įvertinti, ar pielonefrito eiga netapo lėtinė.
[klausimas]Kada pielonefritas tampa lėtiniu?[/klausimas]
Lėtinis pielonefritas dažniausiai yra neišgydyto ūminio pielonefrito pasekmė. Ūminio pielonefrito gydymas paprastai trunka 10-14 dienų stacionare. Vėliau apie mėnesį tęsiamas ambulatorinis gydymas. Ligonis jau gali nejausti jokių simptomų, todėl būtina pabrėžti, kad per anksti nutraukus gydymą, infekcija lieka organizme ir, esant palankioms sąlygoms, gali vėl pasikartoti. Ligos eiga santykinai gerybinė, tačiau cukrinis diabetas, inkstų akmenligė bei obstrukcinės uropatijos labai pasunkina ligos eigą ir dažniau sukelia paūmėjimus.
[klausimas]Kokios dažniausios sergančiųjų klaidos?[/klausimas]
Dažniausia klaida - pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigą. Sergant pielonefritu būklė per kelias valandas tampa sunki. Žmogus gali nepakankamai įvertinti savo būklę, galvodamas, kad susirgo, pavyzdžiui, gripu. Prisiminkite galimus ūmaus pielonefrito simptomus: šaltkrėtis, aukšta temperatūra, juosmens ar pilvo skausmas, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas.
Kita dažna pacientų klaida - noras gydytis savarankiškai. Dalis jų gydosi liaudies priemonėmis, kiti išgeria antibiotikų. Be abejo, ligos simptomai gali išnykti, tačiau liga gali ir komplikuotis. Pielonefritas tampa pūlingas: gali būti nedidelių pūlinukų po inksto kapsule, karbunkulas arba net inksto abscesas. Tokiu atveju gali prireikti net operacijos.
Pielonefrito riziką didina:
• daugiavaisis nėštumas,
• didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas),
• stambus vaisius,
• siauras dubuo.
[klausimas]Ką pacientams galėtų patarti bendrosios praktikos gydytojas?[/klausimas]
• Jei pacientams sergantiems inkstų akmenlige yra buvę šlapimo pūslės uždegimų ar pielonefritas, pakilusi temperatūra ir padažnėjęs šlapinimasis, vargina juosmens skausmai būtina kreiptis į gydytoją (bendrosios praktikos gydytoją ar urologą).
• Susirgus negalima pradėti vartoti antibiotikų prieš tai, kol paimamas šlapimo pasėlis, nes gydyti būtina vaistais, kuriems sukėlėjai yra jautrūs.
• Vyresni nei 60 metų amžiaus vyrai turi išsitirti, ar nėra priešinės liaukos išvešėjimo ir kitų būklių, kurias būtina gydyti.
• Šlapimo takų infekcija sirgusioms moterims prieš planuotą nėštumą būtina išsitirti.
šlapimo nelaikymas - šlapimo pūslės kontrolės praradimas - yra dažna problema. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymas reiškia, kad šlapimas išteka atsitiktinai. nors tai gali...
Skaityti daugiauDažnai klaidingai manoma, kad šlapimą sugeriančios priemonės yra masyvios, nepatogios ir reikalingos tik mažai judantiems senyvo amžiaus žmonėms arba prie lovos prikaustytiems ligoniams. Šlapimo nelaikymas pasireiškia daug dažniau, nei daugeliui atrodo, šis negalavimas neaplenkia ir jaunesnio, darbingo amžiaus moterų ir vyrų. Praradus šlapimo pūslės kontrolę, labai svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustojo, juolab kad yra specialių šiuolaikiškų higienos priemonių, padedančių išlikti aktyviems, jaustis patogiai ir užtikrintai. ...
Skaityti daugiauŠlaplės, šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, o dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Moterys dėl trumpesnės šlaplės dažniau serga šlapimo pūslės uždegimais – cistitais, šlapimo nelaikymu, ypač dažnai kamuojančiu pomenopauzės laikotarpiu. O vyrams dažniausiai pasitaiko šlapimo takų ir prostatos uždegimas – prostatitas, pasižymintis tarpvietės, sėklidžių skausmais, lydimais padažnėjusio šlapinimosi, susilpnėjusio šlapimo srovės. Be to, pastebimi dažnėjantys pacientų vyrų nusiskundimai sumažėjusia potencija, kuri dažniausiai atsinaujina išgydžius uždegimą....
Skaityti daugiauInkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė. ...
Skaityti daugiauČarlzas Šulcas yra pasakęs, kad „jokia problema nėra tiek rimta, kad negalėtum nuo jos pabėgti“. Vis dėlto realybėje nuo problemų ne taip paprasta pasislėpti ir apskritai daugelis pasakys banalią tiesą, kad problemas reikia spręsti, o ne jų vengti. Ši tiesa tinka ir tiems, kurie užsimerkia ir tiesiog nenori sau pripažinti, kad jų gyvenimo kokybę drumsčia tam tikri sveikatos sutrikimai. Vienas tokių – šlapimo nelaikymas. Apie tai TV 3 laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Jurgita Knašiene, viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadove Jurga Misevičiene ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininku Gediminu Žižiu. ...
Skaityti daugiauSu įvairiomis sveikatos problemomis susiduria visi, tačiau apie kai kurias jų garsiai kalbėti nori retas. Vienas iš tokių „paslaptingų“ ir nutylimų sutrikimų – šlapimo nelaikymas. Moterims jis pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams, tačiau net ir paprastai atviresnės jos taip pat retai drįsta apie tai prabilti. Tačiau tylėjimas nepadės, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje kviečia visas moteris drąsiai spręsti problemą....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauInkstų cistos Inkstų cistos – itin dažnas radinys, nemažai daliai pacientų sukeliantis nerimą. Kas tai yra, kodėl jos atsirado, ką daryti toliau ir ar tai piktybinis darinys ir t.t. Pateikiame atsakymus į daugelį apie inkstų cistas iškylančių klausimų. ...
Skaityti daugiauDaugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skųstis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 metų – net iki 80–90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį. Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Jie nustatomi iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 10 žmogus serga tulžies pūslės akmenlige. Dėl šios ligos pacientai dažnai atsiduria ant operacinio stalo. Kas padėtų išvengti ar sumažinti akmenų atsiradimo riziką? ...
Skaityti daugiauLabai gaila, kad apie sveikatą dažniausiai imame galvoti jos netekę. Tačiau, jei žinote savo silpnąsias vietas, pats laikas pradėti rūpintis savimi. Artėjant šaltesniam laikotarpiui, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į inkstus – du nedidelius organus, išvalančius mūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Jiems neatliekant savo funkcijos ir nesiimant jokių priemonių, anksčiau ar vėliau neabejotinai gresia mirtis. Taigi mokėti tinkamai rūpintis tuo, kas yra mūsų viduje, – kiekvieno žmogaus pareiga. Antrojoje straipsnio dalyje (kitame žurnalo numeryje) sužinosite, kaip galima padėti sau sergant inkstų nepakankamumu. O kol kas – apie tai kaip išlaikyti inkstus sveikus ir kas būna pablogėjus jų funkcijai....
Skaityti daugiauOrganizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių nebereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Vienas iš jų – šlapimo šalinimo sistema. Užtenka nusilpti imuninei sistemai, peršalti, ir net eilinė šlapimo takų infekcija gali komplikuotis nesibaigiančiais bei skausmingais šlapimo takų uždegimais, nevaisingumu ar kitomis, kartais net labai pavojingomis ligomis....
Skaityti daugiau„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerę-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus....
Skaityti daugiauSergant šlapimo ir lyties organų ligomis moteris, vyrus ir net vaikus gali varginti šlapimo sutrikimai. Priežastys yra įvairios, o gydymas – dažnai ilgalaikis, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo kantrybės....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Daugelis nežino, ką daryti, o klausti bijo. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika, į kurią žmonės gali kreiptis anonimiškai. Sulaukiama apie 2000–3000 skambučių per dieną....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauPasikartojančios šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali sukelti nemažai problemų gydytojams ir pacientams. Pasikartojančia nekomplikuota ŠTI dažnai serga jaunos sveikos moterys, kurių šlapimo takų anatomija ir fiziologija nepakitusi. Nustatyta, kad kai pirmą kartą ŠTI sukelia E. Coli, pasikartojimas pasitaiko dažniau nei kitų mikroorganizmų sukeltų infekcijų atveju. ...
Skaityti daugiauTai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys. ...
Skaityti daugiauŠlapimo takų infekcijomis sergama visais metų laikais: vasarą jas gali išprovokuoti maudymasis šaltame vandenyje, rudenį ar žiemą – peršalimai. Beje, pavojinga sušalti ne tik kojas ar nugarą, bet ir rankas. Tad, ką nors plaunant šaltu vandeniu, yra didelė rizika pasigauti šlapimo takų uždegimą ar cistitą. Beje, šlapimo takų infekcijos gali būti nebylios, t.y. be simptomų. Tai kelia dar didesnį pavojų, nes negydomos jos gali komplikuotis ir pasireikšti daug sunkesnėmis ligomis. Konsultuoja Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja dr. Lilija Stankevičienė....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauGydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika. ...
Skaityti daugiauKol žmogus nėra susidūręs su rimta liga, jis ramiai džiaugiasi gyvenimu, planuoja savo kasdienę veiklą ir nesijaudina dėl savo ir artimųjų sveikatos. Deja, įvairios ligos užklumpa nelauktai, ir dėl jų kyla nemažai rūpesčių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Ligi tol darbingi ar aktyvūs, kupini planų žmonės akimirksniu gali tapti nesugebančiais pasirūpinti savimi. Insultas, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, traumos ar kitos sunkios ligos apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir šalutinis poveikis – šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, kuri kamuoja ne tik sunkiomis ligomis sergančius ir nuo patalo nesikeliančius žmones. Skaičiuojama, kad šalyje dėl šios problemos kenčia apie 250 tūkst. gyventojų. ...
Skaityti daugiauNiekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti....
Skaityti daugiau
