Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos

ŠTI galima suskirstyti į dvi anatomines kategorijas:
• apatinių šlapimo takų infekcijas (uretritas ir cistitas),
• viršutinių šlapimo takų infekcijas (pielonefritas, intrarenalinis bei paranefrinis abscesai).
Pielonefritas sveikoms moterims pasikartoja retai, dažniau pasikartoja apatinių šlapimo organų infekcija.
 

Reinfekcija ar recidyvas?

Šis klausimas yra labai svarbus, kadangi sergant recidyvuojančia infekcija reikalingas išsamesnis urologinis ištyrimas, ilgesnis gydymas, kai kuriais atvejais – net chirurginė intervencija.
Daugeliu pasikartojančios ŠTI atvejų galvojama apie pakartotinę infekciją (reinfekciją), o ne apie ligos atsinaujinimą (recidyvą), nors kartais išlikęs infekcijos židinys gali paskatinti ligos atsinaujinimą. Svarbu kliniškai atskirti šiuos du atvejus, nes recidyvuojanti ŠTI reikalauja išsamesnio urologinio tyrimo, ilgesnio gydymo ir kartais net chirurginės intervencijos.
Jei ligos pasikartojimą sukelia kitas mikroorganizmas negu pirminės infekcijos atveju, laikoma, kad tai reinfekcija. Recidyvas nustatomas, jei šlapimo takų uždegimą sukelia tas pats mikrobas, ir infekcija pasikartoja per 2 savaites po pradinės infekcijos išgydymo. Jei infekcija pasikartoja vėliau, traktuojama kaip reinfekcija, net jei sukėlėjas tas pats. Jei tarp ligos pasikartojimų nenustatoma mikrobų šlapimo pasėlyje, simptomų atsiradimas taip pat laikomas reinfekcija.
 

Urologinis tyrimas

Įprastinis urologinis tyrimas jaunoms sveikoms moterims, susirgusioms ūminiu pielonefritu, vien tik diagnozei nustatyti nėra naudingas. Jo reikia tuo atveju, kai gydant būklė negerėja ar gerėja nepakankamai. Urologinis tyrimas rekomenduojamas po 2 pielonefrito pasikartojimo atvejų arba kai nustatomas nors vienas komplikuojantis veiksnys.
Išsamiau tirti šlapimo takus rekomenduojama tik tuo atveju, jei kyla rimtų įtarimų, kad yra struktūrinių ar funkcinių šlapimo takų anomalijų.
 

Rizikos veiksniai

Biologiniai ir genetiniai veiksniai
Pastebėta, kad tuo laikotarpiu, kai nėra šlapimo takų uždegimo, moterų, dažnai sergančių ŠTI, makštyje dažniau aptinkama mikroorganizmų, sukeliančių šlapimo takų infekcijas, palyginti su sveikomis moterimis. Tai lemia genetinės determinantės.
Elgsenos nulemti veiksniai
Riziką sirgti ŠTI didina:
-dažni lytiniai santykiai,
-diafragmos su spermicidais naudojimas,
-buvę ŠTI epizodai,
-spermicidais dengtų prezervatyvų naudojimas,
-antimikrobinių preparatų, kurie veikia makšties florą, vartojimas.

Kiti rizikos veiksniai
-spermicidų naudojimas paskutiniais metais,
-naujas lytinis partneris per paskutinius vienerius metus,
-persirgta ŠTI iki 15 m. amžiaus,
- ŠTI dažnai serga mama,
-dubens anatomija, ypač moterims, kurioms nėra kitų egzogeninių rizikos veiksnių. Tyrimų metu nustatyta, kad moterims, kurioms kartojasi ŠTI, atstumas nuo uretros iki išangės yra mažesnis nei kontrolinės grupės;
- postmenopauzė; šio amžiaus moterims svarbiausias rizikos veiksnys yra urologinės ligos: šlapimo nelaikymas, cistocelė, liekamasis šlapimas.
 

Profilaktikos strategija

Kontracepcijos būdų keitimas ir gausesnis skysčių vartojimas
Moterys, kurios yra seksualiai aktyvios ir naudoja spermicidines kontracepcijos priemones (ypač diafragmą su spermicidais), turi būti įspėtos apie riziką susirgti ŠTI.
Svarbu moteris raginti pasišlapinti po lytinių santykių, daugiau gerti skysčių, kad dažniau šlapintųsi.
Šių priemonių veiksmingumas nėra patvirtintas atliekant tyrimus, tačiau jos tikrai nesukelia jokios žalos.
 

Spanguolių ekstraktas

Jau seniai liaudies medicinoje yra vartojamos spanguolių sultys. Tačiau, norint pasiekti gerų klinikinių rezultatų, sultys turi būti labai koncentruotos ir jų reikia vartoti ilgą laiką. Klinikiniai duomenys patvirtina spanguolių ekstrakto veiksmingumą, kai per dieną suvartojama iki 1 gramo sauso spanguolių ekstrakto (arba apie pusę litro spanguolių sulčių). Spanguolių ekstraktas rūgština šlapimą, dėl to sutrinka bakterijų dauginimasis. Žinomas ir nuo grybelio saugantis spanguolių poveikis. Tačiau svarbiausias antibakterinis spanguolių veikimas yra tai, kad jos slopina patogeninių bakterijų prisijungimą prie šlapimo takų ląstelių.
Vaistinėse galima įsigyti spanguolių ir rykštenės ekstrakto tablečių – preparato „Care Lady”. Rykštenių ekastraktas didina glomerulų filtraciją ir taip skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl bakterijos nenusėda ir pašalinamos kartu su šlapimu. Taip papildomas ir sustiprinamas dezinfekuojamasis bei gydomasis spanguolių poveikis. Tiek spanguolių, tiek ir rykštenių ekstraktai turi gleivinių atsparumą didinančių ir gijimą greitinančių medžiagų. Taip pat rykštenės atpalaiduoja šlapimo takų spazmus ir sumažina skausmą. Todėl „Care Lady” tinka tiek lėtinių infekcijų profilaktikai, tiek ir siekiant greičiau ir visiškai išgydyti ūminį šlapimo takų uždegimą.
 

Antimikrobinės profilaktikos priemonės

Antimikrobinė profilaktika labai veiksmingai mažina ŠTI riziką. Ji rekomenduojama moterims, kurioms buvo 2 ir daugiau ŠTI epizodų per paskutinius 6 mėn. ar 3 ir daugiau per metus.
Antimikrobinė profilaktika veiksmingai sumažina ŠTI pasikartojimų riziką. Svarbiausias kriterijus sprendžiant, ar skirti antimikrobinę profilaktiką, yra infekcijos sukeliamo diskomforto moteriai laipsnis.
Antibiotiko parinkimas priklauso nuo anksčiau nustatytų sukėlėjų jautrumo antibiotikams bei pacientės alergijos vaistams. Prieš pradedant profilaktinį gydymą svarbu įsitikinti, kad infekcija išgydyta – baigus gydymą, po 1-2 savaičių atlikti šlapimo pasėlį.
Nuolatinė profilaktika, profilaktika po lytinių santykių ar periodinis savarankiškas gydymasis (kuris iš tikrųjų nėra profilaktikos priemonė) yra efektyvūs būdai kovoti su pasikartojančiais nekomplikuotais cistitais. Pasirinkimas priklauso nuo pacientės pageidavimų, ŠTI dažnumo.
 

Nuolatinė profilaktika

Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad nuolatinė profilaktika sumažina ŠTI pasikartojimą 95 proc.
Daugelis siūlo 6 mėn. nuolat vartoti antimikrobinių preparatų. Tačiau, profilaktikos kursui pasibaigus, išlieka ta pati rizika sirgti ŠTI. Tuo atveju turėtų būti šalinami minėti rizikos veiksniai.
Moterims, kurioms ligos epizodai vėl pasikartoja, kai kurie specialistai siūlo profilaktiką antibiotikais tęsti 2 ar daugiau metų.
Trimetoprimo, sulfametoksazolio ar kitų medikamentų vartojimas ilgiau kaip 5 m. yra efektyvus ir gerai toleruojamas metodas.
Nitrofurantoinas taip pat saugus ir gerai toleruojamas medikamentas ilgų gydymo kursų atveju.
Moterims, kurioms ŠTI rizika susijusi su lytiniais santykiais, geresnis ir prieinamesnis metodas yra profilaktika po lytinių santykių. Atsižvelgiant į lytinių santykių dažnumą, šis profilaktikos metodas reikalauja mažesnių medikamentų dozių negu nuolatinė profilaktika.
 

Savarankiškas gydymasis

Moterys, norinčios vartoti mažiau medikamentų, gali pačios nusistatyti diagnozę ir gerti trumpą kursą medikamentų (trimetoprimo, sulfametoksazolio ar fluorochinolonų).
Šis metodas rekomenduojamas toms moterims, kurios gerai supažindintos su visomis medikamentų vartojimo instrukcijomis ir kurioms, atlikus tyrimus, nustatytos dažnai pasikartojančios ŠTI. Kai simptomai neišnyksta per 48 valandas, reikia kreiptis į gydytoją.
 

Svarbu

Fluorochinolonų grupės medikamentai yra kontraindikuotini nėščioms moterims ir vaikams.
Moterys, vartojančios fluorochinolonų, turi būti įspėtos naudoti tinkamas kontracepcijos priemones. Šie medikamentai sąveikauja su geriamaisiais kontraceptikais – mažina jų efektyvumą.
 

Profilaktika postmenopauzės laikotarpiu

Tyrimų metu patvirtinta, kad estrogenų kremas veiksmingai mažina riziką susirgti ŠTI. Taip pat svarbi ir antimikrobinė profilaktika.
 

Kitos profilaktikos priemonės

Makšties florą nuo kolonizacijos uropatogenais apsaugo laktobacilos.
Tyrimų stadijos tebėra saugios ir efektyvios vakcinos, mažinančios riziką sirgti ŠTI. Iki šiol išbandytos vakcinos, į kurių sudėtį įėjo karščiu sunaikintos uropatogeninių rūšių bakterijos, buvo iš dalies veiksmingos: jų apsaugomasis poveikis po kelių savaičių sumažėdavo.