){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dabartis pilna permainų. Mokslinės raidos, neramios politikos ir spartėjančios technologijos pasaulis intensyviai keičia darbo, laisvalaikio, tarpusavio santykių, sveikatos, laiko sampratą. Senėjimo darbo vietoje grėsmė, psichologinis netikrumas ir baimė, kaip prisiderinti prie pokyčių- kasdieninį stresą įtakojantys veiksniai. Daugelio žmonių įsitikinimu, stresas visiškai priklauso nuo gyvenimo situacijų. Jis ištinka tuos, kurie priima per daug įsipareigojimų, atsakomybės, nuolat būna nepatenkinti, kamuojami nesibaigiančių rūpesčių ir įžvelgia neatitikimą tarp keliamų reikalavimų ir savo galimybių.
Neišlaikęs nuolat kylančio streso, žmogus gali „užsiverti“ netiesioginėmis neigiamomis apsaugos strategijomis, tokiomis kaip:
-piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu. Apsvaigus nesuvokiama vidinė įtampa, nejaučiamas nerimas ir rūpesčiai. Ši strategija yra ypač kenksminga, vedanti prie asmenybės degradavimo.
-psichinės- fizinės ligos imitavimas. Sergant galima gulėti lovoje. Artimi žmonės skatina atsipalaiduoti ir sveikti. Tačiau liga nesuteikia išeities iš streso.
-savigynos mechanizmas, kuomet apkaltiname kažką kitą. Kaip taisyklė, stresuojant įprasta ieškoti kaltų: „iš manęs per daug reikalavo“, „buvau nedraugiškai sutiktas“. Šiuo būdu stresas, lyg guminis kamuoliukas- kartą sviestas atšoka atgal.
-atsitraukimas ir vengimas. Streso paveiktas asmuo pasirenka saviizoliaciją: ilgai žiūri televizorių, daug laiko skiria darbui, nuolat taiso mašiną. Tai silpnina tarpusavio ryšius su artimais žmonėmis.
Galima išskirti tris streso etapus: supančią aplinką, žmogaus reakciją į ją ir organizmo atsaką. Emocijos tuo metu būna stiprios ir negatyvios: pyktis, baimė, nuoskauda, nerimas, susirūpinimas, pasipiktinimas. Kūnas atsako chroniška raumenų įtampa, virškinimo sutrikimais, padidėjusiu dirglumu, medžiagų apykaitos bei širdies veiklos sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir nusilpusiu imunitetu.
Aplinką pakeisti yra sunkiausia. Tačiau įmanoma pakeisti suvokimą ir požiūrį į aplink mus esantį pasaulį. Optimistiškai žvelgiant į ateitį, supanti aplinka sušvinta šviesiomis spalvomis. Gyvenimo įvykius suvokus kaip mielus, mylimus, generuojamos ramios ir teigiamos emocijos. „Turėjau puikią galimybę pasireikšti“, „dirbu vieningame kolektyve“- stiprios geros mintys skatina ramumą, laimės pajautimą, kūno atsipalaidavimą ir sveikatą.
Pagrindinės ir teisingos streso įveikimo priemonės yra tiesioginės apsauginės. Tai:
- atsipalaidavimo būdai, kaip relaksacija, meditavimas, autogeninė treniruotė, joga, Tai Či. Pavyzdžiui, jogos pratimai reikalauja skirtingų pozų švelniai įtempiant kūno dalis. Pratimų pozos yra labai tikslios ir naudojamos nuo senų laikų tam, kad palengvėtų fizinės ir protinės negalės.
-fiziniai pratimai, sportas. Pavyzdžiui, bėgimas gryname ore pripildo plaučius šviežiu oru, greitėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. Žmogus nukreipia mintis į gamtą ir pasiekia dvasinę ramybę.
-maisto parinkimas. Sveiki lengvi maisto produktai pozityviai veikia mintis, emocijas, bendrą savijautą bei darną.
-savęs keitimas. Progresyvus mąstymas, optimistiški ateities planai ir veiksmai skatina pasitenkinimo jausmą. Atsipalaidavimą lydinčios emocijos: ramumas, laimė, draugiškumas, džiaugsmas, užuojauta, susidomėjimas.
Padėkite sau streso įveikimo procedūromis. Pradėkite nuo relaksacijos kuriant vaizdinius. Mintyse nukeliaukite į tą vietą , kur visuomet jaučiatės gerai: plaukiojantys banguotoje šiltoje jūroje, kopiantys slidžiu snieguotu kalnu, miške raunantys storapilvį baravyką, arba...- patys sukurkite vaizdinį. Šio metodo principas- jei negalyte keisti aplinkos, keiskite aplinką savo galvoje.
Kitas būdas yra relaksacija pagal susidarytas instrukcijas. Tai gali būt:
- skaičiavimas iki keturių. Tylomis suskaičiuokite iki keturių įkvėpdami, sulaikykite kvėpavimą, kol suskaičiuosite iki keturių. Dabar skaičiuokite iki keturių iškvėpdami orą. Kartokite šį pratimą penkias minutes.
-skaičiavimas iki dešimt. Atlikite tai jausdami kiekvieną įkvėpimą.
-kvėpavimas kūnu. Įkvėpkite per savo pirštų galiukus, aukštyn per rankas iki pečių ir galvos. Iškvėpkite žemyn kaklu, pilvu iki kojų pirštų.
- progresyvus atsipalaidavimas. Įtempkite, po to atpalaiduokite kiekvieną didesnę raumenų grupę. Pradėkite nuo pėdų ir tęskite aukštyn iki galvos: kojų pirštais, čiurnomis, blauzdomis, keliais, šlaunimis, sėdmenimis, pilvu, rankomis, riešais, alkūnėmis, pečiais, kaklu, galva.
Be šių išvardintų metodų, stresą šalin veja atpalaiduojantis juokas, linksma muzika, naminiai gyvūnai, šėliojantys draugai.
Niekas negali įsakyti: atsipalaiduok, nurimk, jei jūsų suvokimas skatina neigiamas emocijas ir jas atitinkantį fizinį įsitempimą. Atsipalaidavimo raktas- išsilaikymas dabarties akimirkoje, leidžiant taikingai dabarčiai lemti taikingą ateitį.
L.Varanavičienė
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę