){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vis garsiau kalbama, kad gera emocinė savijauta – ne mažiau svarbi ir darbe. Laimingas žmogus ne tik sveikesnis, jis atsparesnis stresui, turi daugiau energijos. Bet kaip pasiekti tokio sunkiai apčiuopiamo dalyko kaip laimės jausmas darbe? Psichologas ir projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas Marius Daugelavičius vardija pagrindines klaidas, kurias darydami kasdien trukdome sau jaustis gerai ir būti sėkmingais.
Per dideli reikalavimai sau
Visko spėti – neįmanoma, bet nuolat gyvenant bėgimo ir įtampos režimu net lengviausia užduotis gali tapti neįveikiama. Anot M. Daugelavičiaus, darbe patys save išvarginame kaskart siekdami viską atlikti tobulai. Graužiamės, kad kiekvienas popierėlis būtų savo vietoje, kad nepaskambinome klientui būtent tą minutę. Vien mintims apie tobulumą iššvaistome daug laiko ir energijos. „Koncentruokitės ties atliekamu darbu, o ne mintimis, kad jį reikia atlikti idealiai“, – pataria psichologas.
Dar vienas bruožas, galintis virsti tikra yda darbe – perdėtas smulkmeniškumas. Prisipažinkime – dažnai darbe paskęstame tarp smulkmenų, „užsiveliame“ detalėse. Smulkmenos atitraukia nuo pagrindinių darbų ir yra didžiausios laiko rijikės. Ar tikrai pakvietimo į renginį popieriaus spalva tokia pat svarbi kaip viso renginio sėkmė? „Žvelkite į ilgalaikę perspektyvą. Žinokite, ką turite padaryti šiandien ir ko siekiate ilguoju laikotarpiu“, – sako psichologas.
Nenoras planuoti
Vienas dažniausių šiuolaikinio dirbančio žmogaus posakių – „Neturiu laiko“. Tačiau problema – ne valandų trūkumas, bet sugebėjimas jas praleisti efektyviai. Pasak M. Daugelavičiaus, laiką darbe planuoti būtina. Dieną pradėti vertėtų nuo darbų sąrašo. Visi teoriškai žino, kad planuoti naudinga, tačiau realiai šiuo patarimu naudojasi retai. Dažnas pasiteisinimas – planuoti nėra laiko. Tačiau 1 min. nuosekliam darbų planui sutaupo mažiausiai 15 min. darbo“, – sako psichologas.
Dar vienas patarimas – dirbkite ne daugiau, bet gudriau. Susidėliokite prioritetus – kurie darbai yra skubiausi, o kurie gali palaukti, kurie iš jų – išties svarbūs ir turi būti atlikti labai gerai, o kuriuos užtenka padaryti. Štai Pareto dėsnis teigia, kad 20 proc. pastangų sukuria 80 proc. rezultatų. Tad svarbiausia – identifikuoti 20 proc. svarbiausių darbų, kurie ir sugeneruos 80 proc. rezultatų.
Darbui prilygstantis poilsis
Dažnas priešas darbe – stresas. Kaip pastebi M. Daugelavičius, iniciatyvos skatinančios rūpintis savimi darbe, „1GO sėkmės biuras“ ekspertas, stresas – „išbalansuoto“ žmogaus būsena. Deja, dėl jo dažnai esame kalti patys, nes nemokame ilsėtis.
Kaip dažniausiai ilsisi protinį darbą dirbantys žmonės? Radę laisvą minutę tikrina el. paštą, naršo internete, skaito laikraštį. Pamirštame, kad tokie užsiėmimai taip pat yra protinė veikla, tad smegenys toliau patiria krūvį ir nesiilsi.
Taip pat klysta tie, kurie dirbdami fizinį darbą „pailsėti“ eina į sporto salę. Todėl norėdami „atsijungti“ nuo darbų ir tapti atsparesni stresui, kaitaliokite skirtingo pobūdžio veiklas, laisvalaikiu veikite tai, ko trūksta darbo dienos metu. Nuo protinio darbo ilsėkitės „fiziškai“ – sportuokite, dirbkite sode ir pan. Tiems, kurių profesijoje daug rutinos, vienodų užduočių, laisvu laiku patariama užsiimti veikla, kurioje daugiau nuotykių, adrenalino.
Mintys apie darbą – ir laisvalaikiu
Stresas, kaip ir virusas – jam dažniausiai pasiduoda tie, kurių imunitetas nusilpęs. „Fizine sveikata rūpinamės reguliuodami mitybą, sportuodami, tad reiktų nepamiršti ir dvasinės. Reikia išmokti „persijungti“, grįžus iš darbo bent kelioms valandoms jį pamiršti, nors kartais padaryti ne tai, ko reikia, o ko norisi. Tarkime, pasiimti seniai užmirštus piešimo reikmenis ir ką nors nupiešti“, – sako M. Daugelavičius.
Užklupus stresui darbe, psichologas pataria prisiminti, kad ir visai paprastus kvėpavimo pratimus. Užmerkite akis, lėtai 12 kartų įkvėpkite ir iškvėpkite. Susikoncentravę tik į kvėpavimą, bent minutei pamirškite darbą. Stresą malšinti gali padėti ir rami muzika ar trumpas pokalbis su kolega, kartu sukrimtus sveiką užkandį, pavyzdžiui, saujelę riešutų, kuriuose yra nervų ląstelėms būtino lecitino, reikiamo efektyviai smegenų veiklai.
Netinkamas požiūris
Nors įdedate itin daug pastangų, dirbate viršvalandžius, tačiau rezultatas – vis tiek ne toks, kokio norėtumėte, o darbas nebedžiugina? Pabandykite pakeisti ne darbą, bet požiūrį. „Kad žmogus dirbtų su malonumu ir sėkmingai atliktų užduotis, savyje turi pažadinti vidinį vaiką, – pataria psichologas. – Būdami vaikais esame smalsūs, norintys pažinti, atrasti. Viso to reikia ir norint būti sėkmingam darbe.“.
Tad, norint tapti laimingu darbuotoju, reikia išmokti rūpintis savimi. Vakarų šalyse jau tapo įprasta, kad skirtingi profesionalai sujungia savo žinias ir rengia specialias programas, kurios padeda žmonėms būti darbingiems ir jaustis geriau. Ši tendencija ateina ir į mūsų šalį. Vienas iš tokių pavyzdžių Lietuvoje – „1GO sėkmės biuro“ programa, sudaryta bendradarbiaujant su psichologu Marium Daugelavičium, dietologe Kristina Jasmontiene ir treneriu Bronium Burneika: http://riesutai.lt/media/1GO_sekmesbiuras.pdf
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę