){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Melas yra pažeminimas ir tartum savo žmogiškojo orumo sunaikinimas, – rašė filosofas Imanuelis Kantas. – Melo priežastis gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.“ Žmonių visuomenė šį egoistišką elgesį smerkia ir laiko moralės normų pažeidimu. Apie melą kalbamės su psichologe-psichoterapeute Genovaite Petroniene.
Ar iš žmogaus elgesio galima suprasti, kad jis sako netiesą?
Norint suprasti, ar žmogus nemeluoja, reikia stebėti, ar jo kūno kalba atitinka jo pasakytus žodžius. Jeigu jūsų pašnekovas labai nerimauja, sėdėdamas judina kojas, grąžo rankas, kalbėdamas gerus dalykus apie kitą žmogų tai sako nedraugiška intonacija, visa tai gali byloti, jog žmogus galimai sako netiesą.
Yra vienas geras būdas atskirti, ar žmogus tikrai nemeluoja. Greitai užduokite klausimą jūsų rūpima tema, ir jeigu pašnekovas ilgai galvoja arba pradėjęs kalbėti staiga sustoja, bando sugalvoti, ką atsakyti, galima įtarti, kad žmogus meluoja. Tiesa paprastai atsakoma greitai ir aiškiai, o jeigu pašnekovas blaškosi, pasimeta, abejoja, yra didelė tikimybė, kad jis bando suregzti melą.
Kartais netiesa išaiškėja paprašius pašnekovo patikslinti konkrečias detales. Melagiai paprastai kalba abstrakčiai, o jei žmogus sugeba konkrečiai apibūdinti jūsų prašomus teiginius, greičiausiai jis nemeluoja. Mat greitai sugalvoti konkrečias detales yra ne taip lengva, todėl melagiai stengiasi jų išvengti, kad nebūtų pagauti sakantys netiesą.
Kitas dalykas, jei žmogų pažįstame seniai, su juo kartu gyvename šeimoje arba esame susieti kitais giminystės ryšiais. Tada yra lengva greičiau pastebėti net ir nedidelio melo apraiškas, nes smulkmenose pasikeičia artimo žmogaus elgesys, jo balso intonacija, jis elgiasi kiek kitaip, nei mums įprasta jį matyti. O bendraujant su svetimu žmogumi lengviau susekti stambesnį melą.
Kartais melą atskleisti padeda žmogaus perspėjimas, kad jei jis meluos, jo laukia vienokios ar kitokios bausmės. Dažnai asmenys po tokių perspėjimų apsisprendžia pasakyti tiesą. Jei žmogus yra kankinamas siekiant atskleisti tiesą, paprastai jis neištveria ilgiau nei porą dienų, ir tada palūžta pasakydamas tiesą.
Kodėl žmonės meluoja?
Dažniausiai žmogus meluoja ko nors bijodamas ir/arba siekdamas sau naudos. Jau vaikystėje net smulkmenose išmokstame slėpti tiesą, bijodami, kad nebūtume nubausti.
Tačiau gali būti ir kitų melo priežasčių. Yra psichopatinės asmenybės, kurios meluoja nuolat ir visur. Tai patologiniai melagiai. Jų iškreiptos vertybės, gyvenimas nuolatinėje kovoje pagal principą „žmogus žmogui – vilkas“ ir to palydovas melas yra vienas iš būdų kovoti su kitais žmonėmis. Šie žmonės gali būti linkę nusikalsti, tačiau gali būti ir visuomenės gerbiami piliečiai. Savo gyvenime įvairiose situacijose jie dažnai vadovaujasi taisykle – tikslas pateisina priemones.
Melas yra nuolatinis išdidžių ir pasipūtusių asmenybių palydovas, nes visuomenėje tokie žmonės nuolat stengiasi pasirodyti protingesni, šaunesni, labiau išsilavinę ir turtingesni nei yra iš tiesų. Jie meluoja ir nuslepia tiesą vos ne kiekviename žingsnyje: kalbėdami kažką nuslepia, kažką prideda, pagražina arba sutirština spalvas.
Artistiškos, teatrališkos asmenybės taip pat neišvengia melo. Tokie žmonės meluoja norėdami įsiteikti, gauti taip trokštamą dėmesį ir taip sukurti sau tinkamą aplinką, tinkamus santykius su kitais žmonėmis, kurie ateityje atneš jiems naudos.
Yra daugybė profesijų, kurios vienareikšmiai yra pagrįstos melu. Pavyzdžiui, reklamos srityje visuomenei dažnai pateikiama tik prekę ar paslaugą išaukštinančios gerosios savybės, nuslepiant savybes, kurios yra nereikšmingos arba net neigiamos. Jau nekalbant apie aktorius, rašytojus ir panašias kūrybines profesijas, kuriose tiesos dažnai apskritai nėra, arba ji yra sugalvota ar suvaidinta.
Prie visuotinai priimto melo galima priskirti ir gydytojų nuo pacientų slepiamas tikrąsias jų diagnozes, ypač kai liga yra mirtina ar sunkiai pagydoma, ir tais atvejais, kai bijoma, kad tikroji diagnozė ligonį gali labiau sužlugdyti nei melagingoji. Tai netgi vadinama šventu melu.
Ar dažnai žmogus meluoja pats sau ir kodėl tai daro?
Dar viena dažna melo išraiška – kai žmogus meluoja pats sau ir nustoja tai daryti tik atsidūręs situacijoje be išeities arba kitų žmonių priremtas prie sienos. Nepaisant, kad visi aplinkui mato, koks žmogus yra iš tiesų, dažnai puikybės apimtas sau meluojantis žmogus nenori suprasti tiesos, meluoja sau, kad jis yra kitoks, toks, kokį jis pats ir nori matyti. Taip žmonės daro todėl, kad visomis išgalėmis stengiasi išvengti socialiai neigiamų emocijų, kurios nepatinka aplinkiniams, o ir patys apie save nieko blogo nenori žinoti.
Melas sau yra labai paplitęs, žmonės save apgaudinėja net po kelis šimtus kartų per dieną. Pavyzdžiui, su mažais vaikais namuose sėdinti jauna žmona grįžusiam iš darbo vyrui užsimena, kad norėtų su drauge nueiti į kiną. Tačiau po šiuo teiginiu gali slypėti kur kas aiškesnė tiesa, kuri byloja, kad moteriai nusibodo sėdėti su mažais vaikais ir ji tetrokšta nors kelioms valandoms išbėgti kur akys mato, kad galėtų atsipalaiduoti nuo buities rūpesčių.
Kokioje socialinėje terpėje meluojama dažniausiai – darbe, šeimoje?
Melas neišvengiamas socialiniuose santykiuose. Meluojama tiesiogiai, pasakojami nebūti dalykai, iškreiptai atsakoma į klausimą. Kitoks melas gali būti bendraujant diplomatiškai, nutylint ir perdedant tiesą arba jos nepasakant iki galo.
Darbinėje socialinėje aplinkoje, daug kartų dažniau nei artimuosiuose santykiuose pasitaiko nedidelio melo apraiškų. Tačiau šeimoje, nepaisant pastangų būti nuoširdiems, neišvengiama specifinio melo (tiesa slepiama nenorint įskaudinti artimo žmogaus), taip pat šeimoje dažniau meluojama sau pačiam.
Ar sąmoningai nutylėta tiesa gali būti priskiriama melui?
Paprastai sąmoningai nutylėta tiesa ir vadinama tiesiog nutylėjimu. Tačiau jei ta tiesa yra reikšminga žmogui, su kuriuo bendraujama, tada jos nutylėjimas turėtų būti prilyginamas melui. Tarkim, jei žmogus turi problemų darbe ir apie jas nutyli savo namiškiams, nenorėdamas užkrauti jų savo bloga nuotaika, tai kažin ar tai gali būti laikoma melu. Tačiau jei vyras sąmoningai nuslėpė nuo savo žmonos, kad turi meilužę, tai įvardijama akivaizdžiu melu, kuriam išaiškėjus gali netgi sugriūti šeimos santykiai.
Kas dažniau meluoja, vyrai ar moterys?
Pagal gyvenimo pastebėjimus galima teigti, kad dažniau meluoja moterys. Jos yra silpnesnė lytis, dažnai priklausomos finansiškai nuo savo vyrų, sunkiau gyvenančios mažų vaikų auginimo arba senų tėvų karšinimo laikotarpiu. Tuo metu moterys dažniau meluoja, nes melas joms yra kaip kovos ir išgyvenimo būdas.
O vyrai dažniau meluoja darbo aplinkoje, susidūrę su konkurencija, kai kalba eina apie jų verslo reikalus, ir kai melas jiems yra vienas iš būdų tikslui pasiekti. Beje, šeimoje, – priklauso nuo to, kieno yra valdžia, – dažniau meluoja tas, kuris yra silpnesnis, ir nesvarbu, kas vadovauja šeimai, vyras ar moteris.
Ar galima teigti, kad didžiausi melagiai yra išsilavinę ir turtingi žmonės?
Negalėčiau to pasakyti. Didžiausi melagiai yra psichopatinės asmenybės, kurios dažnai nėra labai išsilavinusios. Sakyčiau, kad išsilavinimas pastato žmogų į tam tikrą kultūros lygį, o kultūringas žmogus paprastai stengiasi sakyti tiesą. Kita vertus, inteligentas gali kur kas gudriau suregzti melą ir nebūti pagautas sakydamas netiesą mažiau išsilavinusiam ir patiklesniam žmogui.
O štai turtingi žmonės iš tiesų meluoja dažniau. Jie daug dažniau nei nepasiturintys žmonės patenka į dviprasmiškas situacijas, kurios išprovokuoja juos meluoti.
Apie melą ir melagius
80 proc. žmonių „nekaltai“ meluoja kiekvieną dieną.
2 proc. žmonių įsitikinę, kad melas yra būtinas.
44 proc. asmenų meluoja ką nors pasakodami vien dėl to, kad pasakojimas būtų įdomesnis.
40 proc. tėvų įsitikinę, kad meluoti vaikams yra normalu.
26 proc. vyrų ir 9 proc. moterų melą dėl neištikimybės laiko normaliu dalyku.
29 proc. kartu gyvenančių porų melavo savo antrajai pusei apie finansines išlaidas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę