Pyktis kenkia sveikatai

Kiekvienas žinome, kas yra pyktis, ir kiekvienas esame jį pajutęs. Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymo veikla, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai.

Ši emocinė būsena gali svyruoti nuo švelnaus suirzimo iki nevaldomo siautėjimo. Dėl šio jausmo gali kilti įvairiausių problemų: konfliktai darbe, pasikeisti tarpasmeniniai santykiai, galiausiai pyktis gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimo kokybę.

„Lygios galimybės“ pykti

Tiek, kiek pyktis kenkia vyro sveikatai, tiek pat jis kenkia ir moters sveikatai. Mokslininkai nurodo, kad konfliktų su vyrais metu pyktį užgniaužiančios moterys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio nei tos, kurios besibardamos išlieja savo pyktį. Galima sakyti, kad pradžioje moterims būna mažesnė rizika susirgti širdies ligomis, tačiau, gyvendamos „kaip kare“, ilgainiui jos pasiekia tokį pat rizikos laipsnį, kaip ir vyrai.
Pykčiui išreikšti reikalingi tam tikri suvaržymai, ribos, kurių negalima nepaisyti. Nes pykčio išliejimas šeimoje – šaukimas ir plūdimasis, nieko neišspręsdamas, gali tapti santykių pablogėjimo, susvetimėjimo priežastimi. Kai į šį ratą įtraukiami vaikai, sukuriama psichologiškai ydinga aplinka naujos asmenybės vystymuisi. Mažas vaikas tikrai nesupras, kodėl mamytė, supykusi ant tėčio ar ant viršininko, šaukia ant savo vaikučių. Kada tai vyksta, o tai vyksta labai dažnai, pradeda vyniotis naujas problemų kamuolys, apimantis kaltės jausmo atsiradimą, vedantį į neurozes ir depresijas.

{banner-25}

Pykčio gesinimas

Taigi, ką mes galime padaryti? Pažadėti sau niekada nepykti? Ne, šito bandyti nevertėtų, nes pyktis yra natūrali mums duota emocija, ir mes vis tiek pyksime – kiekvienas žmogus tai daro. Taip pat nereikia stengtis užgniaužti pykčio savyje, kad jausmai sugraužtų iš vidaus. Pykčio slopinimas žaloja labiau negu jo išliejimas.
Pykite, kai jus kas nors provokuoja, bet neišlikite pikti! Kuo greičiau „atvėskite“! Po to nustatykite pykčio šaltinį ir pašalinkite jį, išsiaiškindami iškilusią problemą.

Skubėkite atvėsti

Jei vyrams būdingesnis nesusivaldymas, tai įpykusios moterys išlieka susijaudinusios valandą ar net ilgiau. Per šį laikotarpį organizmui padaroma daug žalos. Tokiu metu pats veiksmingiausias dalykas – fizinis krūvis: pasivaikščiojimas, plaukymas, kilimų siurbimas… Bet koks fizinis krūvis padės jums nusiraminti ir, svarbiausia – išsaugoti sveikatą.

Padarykite „minutės pertraukėlę“

Pykčio priežastis dažnai būna kas nors mūsų darbo aplinkoje. Bet įstaiga, ko gero, nėra patogi vieta, kur galėtum išsikrauti, skaičiuodamas nubėgtus kilometrus. Jei nugirdote kolegas nemaloniai jus apkalbant, išeikite kuriam laikui į parką ar tiesiog į lauką.
Ten, kur negalite atlikti paprasčiausių fizinių pratimų, raskite vietelę, kur galėtumėt medituoti ar užsiimti kita atsipalaidavimo technika. Jei susirinkimo metu viršininkas jus kritikuoja ir jūs paprasčiausiai neturite galimybės pakilti ir išeiti, bent įsivaizduokite paliekantis kambarį ir atsiduriantis kur nors nuošaliau.

Neįsileiskite pykčio ir piktų žmonių

Apsupkite save laimingais žmonėmis. Jei nenorite būti piktas, stenkitės bendrauti su nepiktais žmonėmis. Žmonių nuotaika ir elgesys yra užkrečiami. Aišku, tai nereiškia, kad reikia stengtis būti apsuptam nuobodžiai pozityvių žmonių. Sveikiausia bendrauti su optimistiškais, racionaliai galvojančiais ir mokančiais spręsti problemas žmonėmis.

Pykčio gydymas

Jei negalite susidoroti su pykčiu ir trinka sveikata, derėtų apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą. Jis padės surasti tikrąsias pykčio priežastis, paskirdamas reikalingus tyrimus bei konsultacijas, o, esant reikalui, ir gydymą.
Jei esate jautri, „greitai supykstanti ir lėtai atvėstanti asmenybė“, ypač svarbus magnis (Mg). Jis palaiko normalų impulsų plitimą smegenyse ir ląstelėms reikalingos energijos gamybą, reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus. Jei magnio organizme labai mažai, jo stygiaus simptomai gali pasireikšti net ir nestiprios emocinės įtampos metu. Kai vartojama tablečių, kurių sudėtyje yra ne tik Mg, bet ir vitamino B6, poveikis būna stipresnis, nes vitaminas B6 – tai centrinei nervų sistemai labai svarbi medžiaga. Abiejų šių mineralinių medžiagų yra preparate Magne B6. Svarbu žinoti, kad, kovojant su stresu, magnio preparatų reikia vartoti pakankamai ilgai – 1–2 mėn.

Atminkite

Pykčio pašalinti neįmanoma ir nėra protinga mintis bandyti šito siekti. Nepaisant kiekvieno iš mūsų pastangų, pasaulyje vyks dalykai, keliantys pasipiktinimą, ir dažnai tas pyktis bus labai teisėtas ir pagrįstas. Bet, kontroliuodami savo pyktį ir nukreipdami jį teisinga linkme, galite padaryti savo gyvenimą sveikesnį ir laimingesnį ilgame, pilname įvykių kelyje.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau