Optimistu ne gimstama, o tampama

Įžvalga, kad protas gali mus ir susargdinti, ir išgydyti, yra vienas svarbiausių XX amžiaus atradimų. „Pozityvus požiūris yra labai stiprus veiksnys, kai kalbame apie sveikimą“, – tvirtina šeimos gydytoja Jurgita Jankauskienė.

Mus programuoja mintys ir žodžiai

Sirgti, anot medikės, mes išmokstame vaikystėje. Tiesiog tam esame gimdytojų užprogramuojami nuolatiniais perspėjimais: „jei sušlapsi kojas – peršalsi“, „jei sušilęs gersi šaltą vandenį, – skaudės gerklę“ ir pan. Smegenų neuronai tokį programavimą priima kaip nurodymą ir jam paklūsta, taip perspėjantys posakiai tampa išsipildžiusia pranašyste. Negatyvios mintys ir jausmai tampa negatyviu programavimu. Pozityvios mintys ir jausmai – pozityviu programavimu.
Negatyvaus programavimo pasekmė yra liūdesys, nesėkmės ir negalavimai. Pozityvus programavimas atneša laimę, sėkmę ir sveikatą.
Augant tose šeimose, kur tėvai daugiau peikia nei giria, tampa įprasta kritikuoti vienas kitą ir kartu nepasitikėti savimi, peikti ir pykti ant savęs, matyti vien savo silpnybes, tad nėra taip lengva vieną dieną padėti tašką negatyviam mąstymui ir imti mąstyti vien teigiamai.
„Sunku girti save, džiaugtis pasiekimais, didžiuotis, kad ir nedideliais laimėjimais, – pripažįsta gydytoja. – Įprotis mąstyti neigiamai blogina ląstelių, fiksuojančių negatyvias mintis, gyvybines funkcijas. Neigiamos mintys kelia nereikalingą įtampą ir didina stresą. Ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą, kuriam sušlubavus, prasideda visos kitos bėdos. Todėl, norint būti sveikam, reikia sutelkti dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus.“

Pozityviai mąstyti išmokstama palaipsniui

Savęs perprogramavimas atliekamas per vizualizacijas tam tikroje proto būsenoje arba sąmoningumo lygmenyje, vadinamame alfa lygmeniu. Kai esame aktyvūs ir budrūs, mūsų smegenų elektrinio aktyvumo dažnis 14-21 Hz. Mokslininkai tokį dažnį vadina beta lygmeniu. Einant miegoti, t.y. smegenų dažniui esant 8-13 Hz, žmogus pasieka alfa, smegenų žievės atsipalaidavimo ir mieguisto būdravimo lygmenį, kuriame protas geba sukurti tai, ką įsivaizduojame.
Moksliškai įrodyta, kad smegenims esant alfa lygmens, kūne vyksta teigiami pokyčiai: atsinaujina pažeisti ir nusilpę organai bei organizmo sistemos, normalizuojasi kraujospūdis, stabilizuojasi pulsas. Sulėtėjus smegenų bangų dažniui, visi pavartoti vaistai veikia daug stipriau nei esant beta lygmeniui.
Pastebėta, kad alfa lygmenyje galima kontroliuoti funkcijas, kurios iki šiol buvo nekontroliuojamos, o organizmo gebėjimai, kurie buvo laikomi pasąmoniniais, gali paklusti sąmoningiems norams. Netgi įmanoma sąmoningai kontroliuoti įpročius ir automatines organizmo funkcijas. Genialūs žmogiškojo proto gebėjimai, kurie normalioje būsenoje menkai tepasireiškia, alfa lygmenyje gali būti sąmoningai aktyvinami tam, kad padėtų spręsti problemas.
„Lengviausia spręsti sveikatos problemas, nes jų priežastys glūdi mumyse, o ne išoriniame pasaulyje. Mes galime skatinti gijimą, kurdami pozityvius vaizdinius ir mintyse kartodami pozityvius teiginius, – tikina medikė. – Mąstydami ir kalbėdami tik pozityviai: „aš galiu“, „aš moku“, „aš tai padarysiu“, priversite smegenis dirbti jūsų naudai. Kai nuolat kartojamos frazės taps teigiamu įpročiu, net patys nustebsite, kiek galios turi šie teiginiai.“

Svarbiausia – atsipalaidavimas

Vis daugiau žmonių supranta, kad, pakeitus mąstymą, pasikeičia ir kūnas. Mokslas taip pat pripažįsta, kad protas geba tiesiogiai veikti materiją. Teigiami vaizdiniai padeda pasiekti trokštamų rezultatų, neigiami – tai, ko mes visiškai nenorime. Vadinasi, kiekvienas, vien valdydamas mintis, gali trykšti sveikata, energija, turėti stiprų imunitetą. Tereikia labai nedaug – kartkartėmis mokėti atsidurti alfa lygmenyje, kai, atpalaidavus kūną, atsipalaiduoja ir protas. Atpalaidavus protą ir perpus sulėtėjus smegenų elektrinio aktyvumo dažniui, ypač suaktyvėja dešiniojo smegenų pusrutulio, valdančio mūsų mintis, jausmus ir emocijas, veikla.
Smegenys yra 1,4 kg sveriantis organas, esantis kaukolėje. Nors protas yra beribis ir neišmatuojamas, tačiau priklausomas nuo smegenų. Sąmoningumo kontroliavimas leidžia žmogui padidinti produktyvumą ir įgyti problemų sprendimo įgūdžių. „Tarkime, jūs trokštate geresnės sveikatos, tačiau manote, kad jums nepavyks to pasiekti. Tikėjimas padeda mums entuziastingai įsivaizduoti galutinį rezultatą. Entuziazmas didina teigiamos energijos, kuri reikalinga organizmui, lygį. Tuomet smegenys apdoroja sėkme tikinčio žmogaus proto suteiktą informaciją, ir užsidega žalia šviesa: „man pavyks!“. Pozityvus požiūris yra labai svarbus veiksnys, kai kalbama apie sveikimą. Tikėjimas nesėkme atšaukia visus gerus dalykus, kuriuos buvote pasiekę, todėl jūs ir toliau negaluojate“, – sako medikė.

Kiekviena nesėkmė – gyvenimo pamoka

Mūsų kūnas gali išsigydyti pats, bet mes trukdome šiam procesui nerimaudami ir pasiduodami stresui. Deja, gyvenimo be streso nebūna, tačiau kiekviena nesėkmė turi būti pamoka, o ne gyvenimo pabaiga.
Dažnai stresinėse situacijose mes reaguojame spontaniškai, todėl taip greitai įsižeidžiame, nuliūstame, supykstame ir pan. Dar prieš 50 metų, operuodami žmones, gydytojai pastebėjo, kad nuo pykčio kinta skrandžio gleivinės spalva. Dabartiniu metu yra išaiškinta ir tai, kad stresas mažina baltųjų kūnelių aktyvumą, kad nerimas sukelia opas ir daugelį kitų blogybių.
Neigiamo streso poveikio galima išvengti į nemalonius įvykius reaguojant ramiai. Anot medikės, tik laikui bėgant išmokstama nukreipti dėmesį į teigiamus aspektus, matyti galimybes, šypsotis, kalbėti teigiamai, o neigiamas mintis pakeisti teigiamomis. „Pabandykite išspręsti bet kokią jus užklupusią problemą kuo naudingiau sau, atrasdami joje ne mažiau kaip 10 teigiamų savybių, – pataria medikė, – palaipsniui pozityvaus mąstymo dėka gebėsite valdyti stresą, tapsite ramesni ir atsipalaidavę. Kilus stresinėms situacijoms, pirmiau įjungsite protą, ramiau įveiksite nemalonias situacijas, tapsite tvirtesni, ir tuomet stresas jus vis mažiau veiks. Gyvenime atsiras daugiau pozityvumo, kuris jums padės judėti savo tikslų link, nepasiduodant nereikalingai panikai. Optimistu ne gimstama, o tampama. Mokytis pozityviai mąstyti galima išmokti bet kada ir bet kokio amžiaus.“

Už negalavimus esame atsakingi mes patys

Iš šalies gali atrodyti, kad pozityviai mąstantys yra kiek pamišę, nuo žemės pakilę žmonės, į gyvenimą žiūrintys pro „rožinius akinius“. Anot gydytojos, pozityvus situacijos vertinimas nėra lengvabūdiškumas ar sunkumų nuvertinimas. Tai tikėjimas savimi ir savo jėgomis. „Geriau kartoti sau, kad „esu sveikas“, negu nuolat tvirtinti: „nesu ligonis“. Pozityvumas turi būti pozityvus, – pabrėžia medikė. – Žodis „sveikas“ verčia mūsų mąstymą veikti mūsų naudai, o mąstymas ir teigimas sau, jog „nesate ligonis“, jau savaime turi kažką neigiamo, todėl veikia žlugdomai.“
Nors pozityvus mąstymas didina pasitikėjimą savimi, tačiau vien jo tikrai neužtenka. Ne mažiau svarbios ir jūsų pačių pastangos, nes, nieko nedarydami, vargu ar tapsite sveikesni. Tam, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos gyti, būtinas ne tik atsipalaidavimas, optimistinis požiūris į gydymą, bet ir pasitikėjimas savo gydytoju. „Gydytojas ir pacientas turi būti viena darni komanda, tačiau, net ir turint patikimą gydytoją, nereikia pamiršti, kad daugeliu atvejų sveikata priklauso tik nuo jūsų pačių“, – sako gydytoja.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau