){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Aš manau, kad horoskopus skaito daugiau žmonių nei jais tiki. Žmonėms tiesiog smalsu, ir tas vos ne visuotinis domėjimasis horoskopais yra susijęs su dėmesiu sau, savo gyvenimui,” – teigia psichologė Nijolė LIUBINSKIENĖ. Kitaip tariant, tai domėjimosi savimi išraiška.
Žmones, kurie dėlioja savo gyvenimą pagal horoskopus ir nebegali be jų, galima priskirti sergančiųjų priklausomybėmis tipui. Tai tas pats kas, tarkime, priklausomybė nuo cigarečių ar narkotikų. Kasdienių horoskopų skaitymas yra tarsi dienos planas, prognozė. Nebereikia pačiam galvoti ir planuoti – tai atlieka horoskopas. Beje, kaip teigia N.Liubinskienė, nemažai daliai žmonių lyg ir gėda prisipažinti, kad juos domina horoskopai.
Žmonės kartais susidomi horoskopais iš bejėgiškumo, silpnumo ką nors patiems pakeisti gyvenime. Jie galvoja: „Man šiandien kažkas atsitiko, ir dėl to kaltas ne aš pats, o horoskopas, kuris man taip išpranašavo”. Toks mąstymas leidžia tarsi nusiimti savo atsakomybę dėl savo gyvenimo ir primesti ją horoskopams. Sakykime, kai būna parašyta „venkite sprendimo“ ir tuo tikima, žmogus to ir sprendimo nedaro, kad ir koks reikalingas jis būtų, nes taip liepia horoskopas.
Taigi tikėjimas ar netikėjimas horoskopais priklauso nuo pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo. Žmonės, kurie labiau pasitiki savimi, palieka mažiau vietos kitų vertinimų įtakai ar įvairiems pranašavimams. Tokie asmenys daugiau patys kuria nei leidžia tai daryti kitiems.
Lyg ir tinka visiems
Psichologė pastebi – dažnai horoskopai parašyti tokiomis aptakiomis frazėmis, kad iš tiesų bet kokio žmogaus gyvenime jie gali tikti. Ir nesvarbu, ar tu „liūtas“, „žuvis“ ar „skorpionas“. Pvz., kai rašoma „venkite aštrių daiktų“ ar „galima vagystė” – juk tai tinka kiekvienam!
Galbūt horoskopais labiau tiki žemesnio išsilavinimo žmonės? N.Liubinskienė taip nedrįstų teigti, bet čia yra tiesos. Nes jie paprastai labiau priklauso nuo kitų, taip pat ir nuo horoskopų. O aukštesnio išsilavinimo žmonės turi daugiau tikslų, jie aktyvesni, patys kuria savo gyvenimą, yra mažiau priklausomi. Tačiau negalima teigti, kad pasitikėjimas savimi priklauso nuo išsilavinimo. Ir išsilavinęs žmogus gali būti silpnas psichologiškai, kiekvienas atvejis skirtingas.
Vis dėlto horoskopai vienaip ar kitaip užima vietos visuomeniniame gyvenime. Žurnaluose ir žurnaluose jiems suteikiamas puslapis ar keli, radijo laidose –įterpiami tarp kitos informacijos. Tačiau, kaip sako N.Liubinskienė, tai ne vien žurnalistų reikalas. Jie tik atspinti visuomenės nuomonę ir poreikius.
Kartais horoskopai veikia žmones dviprasmiškai. Tarkime, jei prognozuojama vagystė, vieni tampa budresni, jos saugosi. Tai yra gerai. Kitu tuo pačiu vagystės atveju pasiduoda horoskopo pranašystei ir to budrumo netenka, nuleidžia rankas: Jei pranašaujama, vadinasi, taip ir bus, kam čia imtis kažko”, – pateikia pavyzdį specialistė. Tuo atveju ne horoskopas, ne žvaigždės sukurs vagystės faktą, bet pats žmogus.
Vis dėlto kodėl tiek daug žmonių tiki horoskopais? „Nes pati „gražiausia muzika“ žmogui – apie save patį, – atsako psichologė. – Horoskopuose randi informaciją apie savo gyvenimą – va, rašo „apie mane“, tai įdomu!“ Domina informacija apie savo ateitį, praeitį.
Pats žmonių suskirstymas į dvylika tipų jau yra įdomu. Bet, anot psichologės, žmogus yra kur kas sudėtingesnė būtybė, kad tilptų vien į kokio liūto ar ožiaragio vaidmenį.
„Gyvenime yra daug daugiau ir paprastesnių, ir kartu sudėtingesnių dalykų nei horoskopai, kurie šiandien turi įtakos žmogaus gyvenimui negu žvaigždės ir į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį“, – teigia N.Liubinskienė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę