){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasaulyje jau susidarė tarsi stereotipas: jei amerikietis, tai būtinai storas ir dar apžiojęs mėsainį... Lietuvoje taip pat maitinamės ir, nepaisant krizės, pernelyg sočiai, vaikščiojame mažai (važiuoti automobiliu greičiau ir patogiau!) ir daromės panašūs į amerikiečius. Amerika jau susirūpino, kad ligų kamuojamiems žmonėms gydyti išleidžia krūvas dolerių, ir ėmėsi eksperimento, kuriuo įrodė, kad išeitis iš susidariusios padėties yra kiekvieno rūpinimasis sava sveikata.
Prieš šešerius metus dviejose bene žinomiausiose Amerikos klinikose – Klyvlendo ir Majo – darbuotojams pradėti organizuoti sveikos gyvensenos kursai. Pirmiausia visiems antsvorio turintiems klinikų darbuotojams paskirta speciali dieta. Kartu organizuotos privalomos sveiko maisto gaminimo pamokos, kurių metu buvo supažindinama, kokie produktai ir maisto gaminimo būdai mažiausiai tukina, kokius riebalus vartoti maistą kepant, ką valgyti, kad ant pilvo ir šlaunų nedidėtų riebalų sluoksnis, kaip suprasti gudrius užrašus ant maisto produktų pakuočių, kaip atskirti vertingą maistą nuo šlamšto, ir pan. Kursų dalyviai sulaukdavo ir paprastų patarimų, pavyzdžiui, kad, kepant mėsą ar žuvį, ją reikia supjaustyti plonai arba kad kepsnį reikia apvolioti kuo smulkesniuose džiūvėsėliuose, nes tai mažina riebalų pasisavinimą. Arba kad geriau naudoti tefloninę keptuvę, kurioje kepant riebalų apskritai nereikia. Kursų dalyviai taip pat gaudavo ir nemažai vertingos literatūros.
Be to, kiekvienam jų individualiai buvo pritaikyti fiziniai pratimai, jogos praktika, nuolat stebimas kraujospūdis, matuojamas cholesterolio kiekis kraujyje, patariama, kaip nugalėti stresą (kad nepultų valgyti visko iš eilės ir kas pakliūva po ranka).
Kadangi į kursus susirinkdavo panašių problemų turintys žmonės, tai jie greitai ėmė dalytis patirtimi. Maža to – jie ėmė lenktyniauti, kas daugiau numes svorio. Tai kiekvieną kursų dalyvį skatino siekti kuo geresnių rezultatų. Tiesa, sąžiningai lankantys kursus ir sveikai gyvenantys darbuotojai buvo skatinami ir finansiškai – jie gaudavo priedą prie algos. Tie, kurie nelankė kursų ar nevykdė sveikos gyvensenos „politikos“, buvo atleidžiami iš darbo pirmai progai pasitaikius.
Rūkantieji apskritai nebuvo priimami į darbą minėtose ligoninėse. Tiesa, anksčiau atleisti iš darbo rūkaliai bandė administraciją patraukti į teismą, tačiau nieko nelaimėjo. Teismas nusprendė, kad rūkymas yra savanoriškas savęs žalojimas ir kad tai ne diskriminacija dėl odos spalvos, lyties ar neįgalumo. Toks klinikų darbuotojų gyvenimo būdas tapo puikus pavyzdys ir jose besilankantiems pacientams.
Klyvlendo ir Majo klinikų darbuotojams taikytos priemonės nenaujos ir daugelis žmonių visame pasaulyje jas gerai žino, bet kodėl jie dažniausiai jas ignoruoja? Todėl, kad vienam laikytis šių postulatų yra sunku, vienam nelengva gyventi „kitaip“.
Sakysite, Amerika turtinga šalis: gali organizuoti kursus, mokėti priedus prie algų. Iš kur Lietuvoje paimti papildomų pinigų?
Amerika nėra tokia turtinga kaip atrodo, ypač dabar, pasaulinės krizės metu. Kaip tik tai ir privertė imtis šių priemonių – ne brangiai gydyti ligonius, o neleisti jiems sirgti ir už profilaktiką mokėti labai nedaug. Be to, sveiki, gerai besijaučiantys žmonės dirba daug geriau.
Minėtose ligoninėse, kurios turi nemažai filialų visoje Amerikoje, Kanadoje ir net Arabų Emyratuose, dirba 40 tūkstančių žmonių. Amerikiečiai paskaičiavo, kad, įgyvendinus darbuotojų profilaktikos programą, klinikos patyrė daug mažiau nuostolių dėl darbuotojų ligotumo.
Tačiau net ir labai dolerius skaičiuojančioje Amerikoje sveikatos priežiūros srityje didelių pasikeitimų nesulaukta. Daugelis žodžiais pritaria tam, kad sveiku gyvenimo būdu, profilaktika, o ne vaistais turi būti grindžiamas kelias į gerą sveikatą, tačiau dažnai nugali trumpalaikis požiūris. Ir draudimo kompanijos vis dar nesuvokia, kad profilaktika kainuotų daug mažiau nei žmogaus gydymas, ir vis dar nesutinka apmokėti prevencijos išlaidų.
Prezidentui B.Obamai taip pat skauda galvą dėl sveikatos priežiūros sistemos padėties Amerikoje – jis siekia reformų. Kreipdamasis į Senatą, B.Obama pabrėžė, kad amerikiečių sveikatos sergėtojai rūpinasi tik ligų gydymu, o turėtų daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatai. Kartu jis kvietė mokytis iš Majo ir Klivlendo klinikų patirties. Senatas jau ruošia įstatymo pakeitimus, kuriuose sakoma, kad bus leidžiama pinigais remti žmones, kurie mes rūkyti, sportuos, aktyviai ir nuoširdžiai imsis kitų sveikos gyvensenos priemonių. Senatas paskaičiavo, kad tokiu būdu bus išgelbėta nemažai gyvybių ir sutaupyta krūva pinigų.
Pasaulyje sukurta stebuklingų vaistų, atliekamos fantastiškai sudėtingos operacijos, žinome daugelio ligų prigimtį ir būdus su jomis kovoti, o gyvename tik maždaug du kartus ilgiau nei mūsų senoliai. Maža to – gyvename kančiose. Nemokame atidžiau pasižiūrėti net į kartu gyvenančius keturkojus ir iš jų pasimokyti sveiko gyvenimo. O šunys ir katės, gyvendami žmonių namuose, vis dažniau ėmė sirgti širdies ir vėžinėmis ligomis.
Medicina bus efektyvi tada, kai bus sujungtas gydymas ir profilaktika, o gydytojai į mus žiūrės ne į kaip ligos, o sveikatos objektą. Tiesa, kiekvienas su savo gyvenimu ir sveikata gali daryti ką tinkamas, bet sveikatos žurnalo pareiga informuoti apie galimybes.
Kol mūsų sveikatos politikai, sveikatos apsaugos ministerijos klerkai „reformuoja reformą“, kiekvienas savo namuose ar darbovietėje galime pritaikyti Majo ar Klyvlendo klinikų patirtį. Susiburkime kad ir į nedidelę grupelę ir gyvenkime sveikiau. Tik reiks nugalėti didelį ir sunkų priešą – savo pačių nerangumą.
Kalifornijoje atliktas tyrimas parodė, kad dieta gali smarkiai pakeisti daugelio ligų eigą. Buvo pasirinkta grupė vėžiu sergančių vyrų, kurie ėmė gyventi pagal specialiai jiems sudarytą profilaktinę programą: valgė sveiką maistą, daug ir taisyklingai judėjo, mažino stresą.
Po trijų mėnesių buvo ištirti visų tyrime dalyvavusių vyrų genai. Paaiškėjo, kad net per tokį trumpą laiką, t.y. 3 mėnesius, vyrų, kurie laikėsi sveikos gyvensenos principų, sveiki genai sustiprėjo, o dalyvavę vėžio atsiradimo procese tapo kur kas silpnesni.
PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 milijonų žemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėžys užima vieną iš pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Remiantis Vilniaus universiteto onkologijos instituto vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 15,5 tūkst. naujų vėžio atvejų ir apie 8 tūkst. žmonių nuo šios ligos miršta. 2001–2008 metais vyrų naujų vėžio atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 6990 iki 8668. Moterų naujų vėžio atvejų skaičius didėjo ne taip smarkiai kaip vyrų – nuo 7070 naujų atvejų 2001 m. iki 7449 atvejų 2008 m.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę