){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jeigu sveikas žmogus, neserga jokiomis virškinamojo trakto ligomis, nesaikingai pavalgo, primaišo skirtingų, nederančių produktų, dar padaugina alkoholio, jis ima jausti nemalonius pojūčius. „Gali būti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, nevirškinimo jausmas, kai kada ir viduriavimas. Po poros dienų šie nemalonūs simptomai turi praeiti. Tačiau būna pacientų, kuriems, padauginus alkoholio, gali išsivystyti ūminis pankreatitas. Tai labai sunki būklė, gali būti stiprūs pilvo skausmai, intensyvus vėmimas, pakilusi temperatūra. Girdėjau vieno chirurgo palyginimą, kad ūminis pankreatitas – tai tiek pat neprognozuojama, kaip ir finansinės krizės padariniai Rusijoje“, – šypteli gydytoja.
Jeigu tokie gėrimai kartojasi kasmet, išsivysto lėtinis pankreatitas, kuris gali baigtis net ir invalidumu. Tuomet bet koks maistas ir bet koks alkoholio kiekis sukelia pilvo skausmus, nevirškinimą, vėmimą. Ir tie, kurie nejaučia saiko, galiausiai sulaukia, kad visai negali normaliai valgyti. Jie gyvena nuolatinio bado sąlygomis. „Jeigu išsivysto lėtinis pankreatitas ir kasos funkcijos nepakankamas, kasa neišskiria reikiamo kiekio fermentų ir virškinamoji sistema ima streikuoti, jei į ją patenka didesnis ar net ir normalus maisto kiekis“, – pasakojo med. dr. G. Denapienė.
Jei žmogus serga tulžies pūslės akmenlige, jam persivalgymas taip pat gali būti grėsmingas. Riebaus maisto perteklius provokuoja tulžies pūslės susitraukimus, ir akmenys, esantys tulžies pūslėje, gali pajudėti ir užkimšti tulžies latakus. Tai vadinama priepuoliu, ir šita būklė gali net nuvesti ant chirurginio stalo. „Tokiu atveju simptomai būna stipresni. Būna ūmiai prasidedantis stiprus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Jeigu užsitęsia to akmens įstrigimas, tai padidėja temperatūra, išsivysto gelta“, – sakė gydytoja gastroenterologė.
Atrodytų, persivalgius kenčia tik skrandis, tačiau iš tiesų per didelis maisto kiekis organizme sukelia grandininę įvykių visuose organuose reakciją. „Virškinamojo trakto organai, atlikdami skirtingas funkcijas, vis dėlto atlieka vieną bendrą funkciją – virškinimo. Prie šio proceso kiekvienas organas prisideda savaip. Todėl vieno organo sutrikimas gali paveikti kitų organų funkcijas“, – aiškino gydytoja.
Virškinime dalyvauja skrandžio druskos rūgšties sekrecija, kasos sultys ir juose esantys virškinimo fermentai, tulžis (ypač riebaus maisto virškinime). Pasak gydytojos, net jei organai sveiki, juos perkraunant tiesiog ilgainiui ima neužtekti to virškinamojo pajėgumo.
Nereikia manyti, kad persivalgymai nepalieka jokių liekamųjų reiškinių. „Jeigu persivalgoma nuolatos, kenčia ne tik virškinimo organai, bet ir visas kūnas. Žmogus ima tukti, o to pasekmė – kenčia kraujagyslių sistema, atramos ir judėjimo sistema. Kenčia visas organizmas“, – sakė med. dr. G. Denapienė.
Jau pripažinta, kad žmonėms valgymas teikia didelį malonumą. Pamačius skanaus maisto lėkštę, dažnam aptemsta protas. Imama galvoti apie malonumą, kuris bus patirtas valgant. „Kiek laiko valgysite? 15 minučių? Pusvalandį? Tiek truks jūsų malonumas. Siūlau pagalvoti apie tai, kad už trumpą malonumą teks kentėti keletą dienų ar savaičių, o gal dar ilgiau“, – argumentuoja gydytoja.
Gydytoja pastebi, jog žmonės šventai tiki, kad neapsivalgys, nors iš tiesų elgiasi visiškai netinkamai. Pavyzdžiui, įsidedama iš vienos lėkštės, suvalgoma, tada dedama iš kitos. Atrodo, valgoma visko „po šaukštelį“, tačiau iš tiesų suvalgomi daug. Gydytoja patarė iš karto į lėkštę įsidėti tiek maisto, kiek planuojama suvalgyti. Juk, suvalgę didelę lėkštę įvairaus maisto, net jeigu dar kažko neparagavote, jau suprasite, kad, papildomai ko nors užvalgę, persivalgysite.
„Aš anksčiau nuolat persivalgydavau, nes man norėdavosi paragauti visko. Ypač mėgau saldumynus. Bet, keletą kartų persivalgiusi, supratau, kad viso pasaulio skanumynų neparagausiu. Dabar išsirenku tą maistą, kurio labiausiai noriu paragauti. Prisidedu lėkštę ir į raginimus valgyti dar nekreipiu dėmesio“, – pasakojo gydytoja. Beje, dažnai užsienio šalyse besisvečiuojanti medikė sako, kad tik pas mus raginimas dėtis į lėkštes yra svetingumo požymis. Užsienio šalyse – tai netgi netaktiška, nes jei žmogus daugiau nevalgo, galbūt jam to neleidžia kokia nors liga.
Beje, gydytoja, užsukusi į saldumynų kavinukes, prašo penktadalio pyragėlio gabalo. „Net jeigu padavėja nustemba ir vis tiek gaunu visą gabalą, išmokau suvalgyti tiek, kad sau nepakenkčiau“, – sakė G. Denapienė.
· Neskubėti valgyti
· Nebijoti pasirodyti keistiems valgant mažiau nei kiti
· Palikti maistą, jeigu daugiau neįmanoma suvalgyti
· Prašyti mažesnių porcijų
· Prie vaišių stalo rinktis lengvesnius užkandžius
· Tulžies akmenimis
· Rėmeniu
· Opalige
· Lėtiniu pankreatitu
· Lėtiniu žarnų uždegimu
· Lėtinėmis kepenų ligomis
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę