){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Padovanočiau koją
Trisdešimtmetis Aleksandras pasakoja apie savo išgyvenimus ir tvirtina norįs neturėti vienos kojos. „Nėra didelio skirtumo, kurios kojos netekti, – sako vyras – bet norėčiau, kad koja būtų amputuota aukščiau kelio. Šiuo metu ieškau chirurgo, kuris sutiktų nelegaliai amputuoti man galūnę. Būčiau be galo laimingas, jei galima būtų tapti galūnės donoru. Nors, kiek man žinoma, svetimam žmogui persodinta koja neprigyja. O gaila. Pirmą kartą poreikį būti amputantu sąmoningai suvokiau būdamas dar vaikas, gal 8–9 metų amžiuje. Įsivaizduodavau, kad neturiu galūnės, ir man tai patikdavo. Net ir tuomet, kai su kiemo berniukais žaisdavom karą, būdavau „invalidas“.
Žinau, kad, įgyvendinęs savo svajonę, turėsiu didelių rūpesčių dėl darbo, bet mane jaudina vien jau mintis, kad galėčiau būti amputantas. Man patinka bigės vaizdas, šis vaizdas, mano manymu, iš tikrųjų seksualus. Mane jaudina ta mintis, kad aš, norėdamas sulenkti koją, negalėčiau to padaryti. Dažnai kalbuosi su ratukuose sėdinčiais amputantais, netekusiais kojų dėl pačių įvairiausių priežasčių. Jie man sako, kad amputacija skausminga tiek psichologiškai, tiek fiziškai, pasakoja apie fantominius skausmus, tačiau man tai nerūpi. Aš gimiau neteisingame kūne, viso labo. Juk tai kažkas panašaus į kosmetinę operaciją. Kodėl nesmerkiate tų, kurie koreguoja jiems nepatinkančias nosis ar keičia krūtų formą? Ir aš lygiai taip pat galiu ištaisyti gamtos klaidą. Prieš metus nusikirtau kairės rankos mažąjį pirštą. Pradžioje labai džiaugiausi ir tokia nedidele amputacija, bet ilgainiui ji mane nustojo jaudinti. Nežinau kodėl, gal dėl to, kad šis pirštas funkciškai nėra toks reikšmingas. Vienintelis dalykas dėl kurio nerimauju, – ar po kiek laiko manęs nenustos jaudinti amputuota koja, ar aš nenorėsiu dar daugiau.“
Gal sunku tuo patikėti, savanorių amputantų problema besidomintys psichologai tikina, kad savanorei amputacijai pasiryžę žmonės nėra psichikos ligoniai, o būklę vadina kūno vientisumo suvokimo sutrikimu, KVSS (anglų k. BIID). Kolumbijos universiteto psichiatras M.First tikina, kad šiems žmonėms turėti galūnę – lygiai tokia pati kančia, kaip ir fizinis skausmas bei adaptacija po amputacijos. Belieka apsispręsti, kuri kančia didesnė, ir pasirinkti tolimesnių veiksmų planą. Šiandien pasaulyje žinoma apie 300 šį sutrikimą turinčių žmonių. Manoma, kad jų yra kur kas daugiau. Šie žmonės paprastai kruopščiai slepia savo poreikį nuo aplinkinių, nuo šeimos narių. Kai kurie asmenys trokšta būti paralyžiuoti, akli, kurti ir pan. Įdomu tai, kad pirmą kartą toks poreikis kartais atsiranda net 4–5 metų amžiaus vaikams. Jie, pavyzdžiui, pavydi asmeniui, kurio galūnė amputuota, su malonumu jį mėgdžioja. Labai dažnai klausiama, ar ši būklė gali būti kaip nors gydoma. Deja, vienareikšmio atsakymo į šį klausymą nėra. Pasaulio psichoterapeutai ir psichiatrai taiko įvairius gydymo metodus, tačiau nėra buvę nei vieno pranešimo apie tai, kad ši būklė būtų išgydyta. Įdomiausia, kad tie pacientai, kuriems trokštamos galūnės amputacija vis tik atliekama, išgyja tarsi savaime. Jie gyvena įprastą gyvenimą, dirba, nors kai kuriems jų adaptuojantis prie gyvenimo su amputuota galūne vis dėlto prireikia psichoterapeutų pagalbos. Taigi klausimas apie šią „mistinę“ būklę vis dar lieka atviras.
Esate susidūrę su straipsnyje nagrinėjama problema? Būsime dėkingi, jei atsakysite į anoniminės anketos klausimus. Anketą rasite: www.sveikaszmogus.lt
Anketa:
1. Jūsų lytis ……………………………………………………………………….
2. Jūsų amžius …………………………………………………………………….
3. Kokiame amžiuje Jūs atradote poreikį būti amputantu?………………………. ………………………………………………………………………………….
4. Ar ėmėtės kokių nors veiksmų, kad Jūsų poreikis būtų įgyvendintas? Kokių?…………………………………………………………………………. ………………………………………………………………………………….
5. Kokių pasikeitimų tikitės tuo atveju, jei Jūsų galūnė bus amputuota?………… …………………………………………………………………………………..
6. Ar yra skirtumas, kuri galūnė turėtų būti amputuota ir kokiame aukštyje, ir kodėl? ………………………………………………………………………….. ………………………………………………………………………………….
7. Ar turite kokių nors abejonių, susijusių su amputacija ar gyvenimu po jos? … …………………………………………………………………………………
8. Ar esate kalbėję apie savo poreikį su artimaisiais, draugais?…………………. ………………………………………………………………………………….
Dėkojame už atsakymus!
Atsakymus prašome siųsti adresu: viktorija@smrc.lt
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę