Taip JAV filosofijos daktaras psichiatras Raymond A. Moody savo knygoje „Gyvenimas po mirties“ aprašo buvusių prie mirties slenksčio, tačiau atgaivintų ligonių išgyvenimus, apklausęs apie pustrečio šimto žmonių. Be abejo, ir Lietuvoje yra žmonių, kurie buvo atgaivinti ir gali pasidalyti panašiais prisiminimais. Vanda Šiaulienė, Holistinės sveikatos instituto direktorė, išgyvenusi klinikinę mirtį, girdėjo gydytojų balsus, matė viską, kas vyko operacinėje. Aiškiaregė iš Anykščių Svetlana taip pat pasakojo mačiusi tamsų tunelį, o jo gale – ryškią nežemišką šviesą....
Suprantama, jog šių žmonių pasakojimai vertinami nevienareikšmiškai, juolab įdomu sužinoti, kaip šią patirtį vertina medikai, t.y. tie, kurie ir sugrąžino visus tuos žmones į Žemę.
Nei tunelio, nei šviesos
Reanimacija – mokslas apie gaivinimą, organizmo gyvybinių funkcijų atnaujinimą. Tai medicinos šaka, tirianti klinikinės mirties ištiktų, sunkiai sergančių ir operuotų žmonių gaivinimą ir gydymą. Tad gydytojai reanimatologai savo praktikoje kone kasdien susiduria su klinikine mirtimi.
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė, kardiologė prof. Dagmara REINGARDIENĖ Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijoje dirba nuo 1970 m. Medikės žiniomis, nė vienas atgaivintas pacientas nėra nieko panašaus pasakojęs: nei apie šviesą tunelio gale, nei apskritai ką nors prisiminęs. Anot profesorės, anksčiau ligoniams nė nebuvo sakoma, kad juos buvo ištikusi klinikinė mirtis. Domėjimasis atgaivintų žmonių išgyvenimais prasidėjo, kai pasaulį išvydo R. Moody knyga „Gyvenimas po mirties“.
„Tai buvo apie 1976-uosius. Knygą skaitėme anglų kalba, suprantama, kad jokio vertimo nebuvo“, – prisiminė profesorė. Tuomet Klinikų Intensyviosios terapijos skyriui vadovavo A.Lukoševičiūtė. Ji savo iniciatyva kartu su studentais ir ėmėsi vykdyti apklausą – įrašinėti klinikinės mirties ištiktų ir atgaivintų žmonių patyrimą. Tačiau rezultatas buvo neigiamas – niekas nieko nematė, negirdėjo, nejautė ir neprisiminė.
„Kai ištinka klinikinė mirtis, jokio pasaulio suvokimo būti negali, nes smegenys nebefunkcionuoja – vadinasi, žmogus nieko negali nei jausti, nei girdėti“, – sakė prof. D. Reingardienė.
Žino nedaug
Gydytojos Alvydos Pilkauskienės teigimu, iš tiesų nedaug yra žinoma apie mirimo procesą ir dar mažiau apie žmogaus psichikos procesus mirštant. Viename iš neseniai atliktų tyrimų su klinikinę mirtį dėl širdies infarkto patyrusiais ir atgaivintais ligoniais teigiama, kad 10 proc. šių pacientų prisiminimai buvo labai artimi tiems, kuriuos pasakoja kiti patyrusieji klinikinę mirtį, nors faktiškai jie neturėjo galimybės matyti ir prisiminti įvykių. Ligoniai pasakojo gana išsamias „matytas“ detales apie atgaivinimo procesą, šiame procese dalyvavusius medicinos darbuotojus. „Didžioji dalis tyrimų, atliktų su gyvūnais ar žmonėmis, nustatė, kad galvos smegenų funkcijos tokiu atveju sutrikusios, tad neaišku, kaip tokie prisiminimai, kuriems užfiksuoti ir vėliau juos atgaminti reikia sudėtingų mąstymo procesų, priežasties ir pasekmės ryšių suformavimo, galėjo būti sukurti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmogaus sąmonė ir jos ryšys su galvos smegenų funkcijomis iki šiol išlieka neįminta mįslė. Nors kai kurios teorijos teigia, kad sąmonė turi būti atskirta nuo materialaus smegenų substrato ir tik taip gali būti aiškinami klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių patyrimai. Tuo tarpu neseniai mokslininkai atliko tyrimus (kuriems, beje, 2000 m. buvo paskirta Nobelio premija Medicinos srityje), kuriuos tęsiant įmanoma bus įrodyti, kad sąmonė gali būti paaiškinta galvos smegenų ląstelių funkcijomis“, – kalbėjo gydytoja A.Pilkauskienė.
Klinikinė mirtis – tai būklė, kai nėra matomų gyvybės
ženklų (neplaka širdis, žmogus nekvėpuoja), išnyksta centrinės nervų sistemos funkcijos, tačiau išlieka medžiagų apykaitos procesai ir dar neįvyksta nebepataisomi procesai audiniuose. Ši būklė gali tęstis keletą minučių, po to prasideda nebepataisomi pakitimai smegenyse, ir žmogų ištinka biologinė mirtis. Tiesa, kartais mirimo procesas gali trukti ilgiau (pvz., nuskendus lediniame (≤10 °C) vandenyje), o žmogus gali būti sėkmingai reanimuotas.
Žmonių pasakojimai apie tunelį, šviesą, bendravimą su mirusiaisiais ar savo kūno palikimą, turi, anot prof. D. Reingardienės, pagrindo tik tuo atveju, kai ligonis yra sunkios būklės, tarp gyvybės ir mirties, kai trinka jo gyvybinės funkcijos, kai jis ūmiai ar lėtai merdi. Žodžiu, kai jo gyvybinės funkcijos gesta, bet jis nėra ištiktas klinikinės mirties. Tokiu atveju kai kurių žmonių, buvusių prie mirties slenksčio, bet ne mirusių, teiginius galima pagrįsti ir mokslu.
Ilgiausiai išlieka klausa
Dalis reanimuotų žmonių pasakoja, kad girdėjo gydytojų, šalia buvusių artimųjų kalbas. „Gęstant gyvybinėms funkcijoms, ilgiausiai išlieka klausa. Klausos nervai pakankamai išsišakoję, todėl, jei dalies jų veikla sutrinka, likusioji dar gali funkcionuoti, ir klausa nebūtinai visiškai išnyksta“, – aiškino prof. D.Reingardienė. Juk visiems žinoma, jog šalia merdinčio ar sunkiai sergančio sąmonę praradusio ligonio negalima kalbėti apie jo beviltišką būklę, apskritai nieko blogo sakyti, nes jis dar gali girdėti. „To mes ir studentus mokome“, – sakė profesorė.
Šviesos ir ne bet kokios, o būtent tunelio gale, matymą galima pagrįsti fiziologiškai.
Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.
Tuomet, kai žmogaus smegenų veikla ima trikti, ilgiausiai išlieka centrinis matymas, kai matymo zona smarkai susiaurėjusi. Toks matymas vadinamas vamzdiniu. Dėl to žmonės suvokia save lyg įkritusius į šulinį ar tunelį, kurio gale jie ir mato šviesą.
Praėjusio gyvenimo paveikslėliai dažniausiai vyksta akimirksniu, ir žmogus juos suvokia vienu žvilgsniu. Visa tai išgyvenusieji teigia, jog praeities apžvalga trunka tik žemiško laiko akimirką. Ar tai galima pagrįsti mokslu?
Centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijos gęsta pradedant jauniausiomis smegenų struktūromis. Tuo tarpu atsinaujinimo procesas priešingas – iš pradžių atsinaujina senesnės CNS struktūros. Todėl, žmogaus organizmui atsigaunant, jam nuosekliai iškyla įsimintiniausi gyvenimo prisiminimai, pradedant anksčiausiais išgyvenimais.
Kone visi balansavusieji tarp mirties ir gyvybės teigė, jog tapo kitais žmonėmis. Net ir tie, kurie teigė nieko nematę ir negirdėję. Jie tapo mažiau lengvabūdiški, beveik visi bandė keisti gyvenimo būdą.
Patyrusieji sunkias traumas, buvę be sąmonės ar komos būklės, tačiau pasveikusieji ima labiau vertinti gyvenimą ir kartu daugelis jų visiškai nebijo numirti. Kai kuriems išgyvenusiesiems atgimimas sustiprino jausmą, jog jie yra išskirtiniai, unikalūs, kiti mano, jog jų sugrįžimas – tai Dievo dovana ar likimas, bei tiki, kad ilgai gyvens. O svarbiausia – pasikeitė jų vertybių skalė: mažiau galvoja apie pinigus ar kitas materialias gėrybes, daugiau – apie dvasios dalykus.
R.Moody tyrinėjimai apie gyvenimo tęstinumą po kūno mirties sukėlė daug diskusijų. Daugelis kritikų teigė, kad knygoje surinkti žmonių pasakojimai nėra jokie įrodymai, nes nežinia, ar jie buvo ištikti klinikinės mirties. Ir pats autorius rašo, jog, kai kurie išgyvenimai yra užrašyti iš žmonių, buvusių komos ar kitos sunkios būklės, tačiau nemirusių lūpų. Bet vis dėlto jie pabuvojo arčiau tos ribos...
„Skirtingi aiškinimai įmanomi, nes tai – tik didelio kelio pradžia, bandymas nuspėti tą nežinomą kelią, kurį visi mes, mirtingieji, turėsime praeiti. Kas gi nenori žinoti, kas nutiks su manimi ar tavimi po mirties?“*
* Citata iš knygos dr. R.Moody „Gyvenimas po mirties.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę