){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jeruzalės psichiatras Alanas Flashmanas visuomenės vystymosi procesą iki pilno funkcionavimo lygina su lipimu laiptais. Kuo žmogus yra ant žemesnės pakopos, tuo blogiau jis jaučiasi. Apačioje yra žmonės, besijaučiantys lyg talpyklos, į kurias kiti deda draudimus, gailestį arba patarimus, todėl jie jaučia didelę kitų žmonių įtaką. Kylant laiptais aukštyn, pakopos platėja, ir žmogus jau gali empatiškai jausti kitus žmones bei suprasti jų gyvenimo kompleksus taip pat, kaip ir savo. Geras psichoterapeutas padeda klientui kilti laiptais, kartais būdamas tėvo, kartais - eksperto, mokytojo ar draugo vaidmenyje, priklausomai nuo to, ant kurio laiptelio yra pacientas. Tačiau psichoterapeutas nėra realus draugas, o tik “kažkas panašaus” į draugą, nėra tikras tėvas, o tik “kažkas panašaus” į tėvą. Psichoterapeuto tikslas - padėti pacientui susirasti ar priimti esamą realų asmenį, o ne pačiam juo tapti. Tačiau paciento ir psichoterapeuto jausmai jų kontaktų metu yra realūs, o kalbėjimas apie juos bei jų priežastis padeda pacientui kilti laipteliais aukštyn. Pažanga galima tik tada, kai abu šie du asmenys yra sąžiningi ir atviri. Priklausomai nuo to, kuriame psichoterapijos etape esama, pacientas, bendraudamas su psichoterapeutu, gali jaustis kaip su tėvu, kaip su prisiimančiu atsakomybę draugu ar su palaikančiu partneriu. Kiekvienu atveju tai reiškia meilės buvimą. Kuo ši meilė skiriasi nuo erotinės meilės ir ar ji gali pereiti į erotinę meilę?
Psichologė Ph.D.Susan Bauer knygoje “Intymioji valanda: meilė ir seksas psichoterapijoje” (išleistoje 1997 m. sausio mėn.) mėgina atsakyti į šį painų klausimą, kurio dauguma jos klientų vengia: kodėl psichoterapeutai ir klientai įsimyli vienas kitą? Ji rašo: “Iš savo senos patirties žinau, kad geidulingi gydytojo ir paciento jausmai keičiasi tam tikra tvarka. Manau, kad kiekvienas gydymo procesas, kuris yra pagrįstas nuoširdžiu žavėjimusi ir atsidavimu, gali nuslysti į fizinį potraukį. Geri draugai tai patiria, o terapija yra daugiau negu draugystė. Visada, kai tik dviejų žmonių tarpusavio santykiai pagrįsti emocijomis, atsiranda ir seksualiniai jausmai”.
Psichoterapijos pradininkai, iš jų Karlas Jungas, Sandora Ferenczi ir Otto Rankas, kartais peržengdavo šią ribą. Jie žinojo, kokia didelė rizika elgtis atsižvelgiant į savo jausmus, tačiau metams bėgant jie vis dėlto kai ką panaudojo iš savo labai svarbių atradimų palaikant intymius santykius su pacientais. Beje, intymūs santykiai su pacientais prasidėdavo tik tada, kai psichoterapija jau būdavo pažengusi.
Z.Froidas niekad tam nepritarė, panašiai manė ir daugelis kitų psichoterapeutų. Nuo 1970 metų, pasibaigus seksualinei revoliucijai ir sustiprėjus moterų judėjimui, seksą tarp pacientų ir psichoterapeutų pradėta vertinti kaip žalą pacientui. Daugelio šalių įstatymai saugo pacientus ir baudžia nusižengusius psichoterapeutus. Apie tikrąją padėtį diskutuojama ir S.Bauer knygoje “Intymioji valanda”. Autorė mėgina atsakyti į keletą neortodoksinių klausimų: ar visada psichoterapeutų ir klientų seksualiniai santykiai yra neteisėti? Kas įvyksta, kai seksualiniai jausmai įsilieja į psichoterapijos procesą? Ar diskutuoti apie juos būtina? Ar tai naudinga?
Psichologė rašo: “Ir dirbdama su psichoze sergančiu paaugliu, ir privačiai konsultuodama 68-erių metų moteriškę, kuri išgyvena dėl nelaimingų skyrybų, aš turiu sugebėti žiūrėti į šį žmogų ir kaip į seksualią būtybę, skirdama ypač daug dėmesio kultūriniam pagrindui. Svarbu neignoruoti šių dalykų. Jei psichoterapijos metu gydytojas neįsitraukia į dialogą apie jūsų patrauklumą, galite pajusti, lyg jums neleistina būti seksualia, patrauklia moterimi, o tai prailgins jūsų tarpusavio dialogo užsimezgimą. Jei jūs pastebite psichoterapeuto žavėjimąsi, dialogas tuoj pat užsimegs. Tai gąsdina, bet yra saugu. Svarbu matyti visas asmenybės puses. Psichoterapeutas priima žmogų visapusiškai, stengdamasis nepadaryti žalos terapijai.” Kitais žodžiais tariant, reikia sustoti “prieš pat šuolį į lovą”.
Žmonės susipažįsta įvairiose vietose ir, žinoma, gali būti, kad pažintis psichoterapijoje pereis į meilę (85 proc. atvejų tai pasitaiko dirbant vyresnio amžiaus psichoterapeutui su jauna paciente). Ką daryti tokiu atveju? Naudingiausia būtų, jei psichoterapeutas, prieš užmegzdamas meilės santykius su paciente, pats pirma nueitų į superviziją (tai yra psichoterapeuto konsultaciją pas kitą psichoterapeutą dėl psichoterapinių kontaktų metu iškilusių problemų). Visai galimas dalykas, kad supervizoriui tai bus painus klausimas, ir jis nieko naujo nepasakys. O galbūt psichoterapeutui taps aišku, kaip jis geriausiai galės padėti pas jį atėjusiai moteriai, kuriai jis pajuto meilę: perduoti ją kitam psichoterapeutui ir nutraukti su ja ryšius, tęsti psichoterapiją ir kalbėtis apie kilusius jausmus ar užmegzti su ja meilės santykius. Aišku tik tai, kad jei tarp pacientės ir terapeuto yra seksualinių ryšių, psichoterapija tęstis negali (psichoterapija taip pat negalima, jei pacientas yra šeimos narys, draugas, bendradarbis ir pan.).
Po tarpusavio ryšio gydytojo ir paciento vaidmenyse labai sudėtinga sukurti lygiaverčius santykius, nes buvęs pacientas dar ilgai bus linkęs žiūrėti į partnerį kaip į gydytoją, perduoti jam dalį atsakomybės, ir atvirkščiai. Antra vertus, šiuos santykius reikia slėpti arba sakyti apie juos tik dalį tiesos dėl visuomenėje tvyrančio nepritarimo tokio pobūdžio santykiams. Tai gali pakenkti psichoterapeuto reputacijai ir net priversti jį mesti savo darbą.
S. Bauer mano, kad kartais ir pacientai išprovokuoja seksualinius ryšius, tačiau už saugios ribos peržengimą visada atsakingas psichoterapeutas. Moteris gali prisipažinti: “Aš norėjau gauti pinigų, todėl nusprendžiau suvilioti terapeutą ir jį paduoti į teismą”. Ir nors ši moteris nėra labai žavi asmenybė, bet už ribos peržengimą visada bus atsakingas psichoterapeutas, o ne pacientė. Ir tada, kai pacientė prisipažįsta nuoširdžiai mylinti psichoterapeutą, reikia suabejoti: galbūt iš tikrųjų yra visai ne taip. Meilė, atsirandanti psichoterapinio proceso metu, nėra skirta tiesiogiai gydytojui X. Galbūt tai - meilė tėvui, partneriui ar tiesiog ta ideali meilė, kurią pacientas norėtų patirti. Ir gali atsitikti taip, kad po kelių seansų ši meilė virs nusivylimu, pykčiu ar neapykanta. Tai taip pat nėra jausmas gydytojui X, o anksčiau patirtų jausmų atspindys. Ir apie tuos jausmus būtina kalbėti su psichoterapeutu, nes tik taip galite išsiaiškinti, kodėl jūs dažnai patiriate jausmus, sukeliančius nusivylimą kitu žmogumi ir savimi. Tik po to pradėsite matyti gyvenimą ir aplinkinius žmones realius, o ne tokius, kokius norite ar bijote matyti. Psichoterapijos metu gydytojas yra tik instrumentas, padedantis pacientui suvokti savo jausmus, surasti ryšį tarp savo pasąmonės ir sąmonės. Psichoterapeuto ir paciento meilė yra nukreipta į dvasinį jų susijungimą, kurio rezultatas yra žmogaus asmenybės (savojo “Aš”) gimimas ir augimas, o ne į fizinį jų susijungimą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę