Kai nuovargis tampa liga

Didėjantis gyvenimo ritmas, konkurencija verčia mus įtemptai dirbti. Nenuostabu, kad dažnai jaučiamės pavargę, išsekę. Jei viskas gerai, pailsėję vėl būname žvalūs ir kupini jėgų. Tačiau ką reikėtų daryti, jei, nepaisant poilsio, išlieka nuovargio jausmas, energijos stoka, ir jei tai ne tik trikdo mūsų darbingumą, bet ir pradeda daryti įtaką mūsų santykiams šeimoje, susiaurina draugų bei interesų ratą?

Kai nuovargis neleidžia pasiekti sėkmės

Sonata net sunkiai prisiminė, kiek laiko ji taip jaučiasi. Kiekvieną rytą keliasi su mintimi, kad būtų gerai dar pamiegoti (nors naktį miegojo pakankamai ilgai ir giliai). Reikia prisiversti atlikti kiekvieną veiksmą, net įprastus darbus. Jei ne vaikai, nei gamintų valgyti, nei tvarkytųsi namus. O kartais net įsipareigojimai šeimai neišjudina. Darbe jaučiasi kiek geriau, “prasiblaško”, atlieka savo darbus. Nors bendradarbiai kartais pasišnabžda, kad Sonata kažkaip aptingo, apsileido, gal net ”subobėjo”, kad jai reikėtų susiimti. Sonata nelabai su jais ir pasišneka. Nėra apie ką: nei darbo temomis, nei “moteriškomis” apie paskutines madas ar kosmetikos naujoves. Tingi kalbėti. Neįdomu, nes domėjimasis savo išore tapo kažkoks prievartinis, rutininis, nebekelia jokio džiaugsmo. Nei vienam iš bendradarbių neateina į galvą mintis, kad kolegei, su kuria bendrauja jau ne pirmus metus, gali būti tokių sveikatos sutrikimų, kaip depresija. Tiesa, Sonata pati pastebi, kad sunkiau susikaupia, sunkiau supranta ir įsimena naują informaciją, dažniau tenka užsirašinėti. Nors amžius - ji 29-erių - tikrai dar ne toks, kad turėtų trikti atmintis. Kartais vargina mieguistumas darbe. Paaiškėjo, kad nepakankamai pasitiki savimi: kai buvo galimybė užimti aukštesnes pareigas, jų atsisakė. O dabar dažnokai mąsto, kad būtų baisu prarasti darbą, todėl reikia stengtis dirbti kuo geriau. Stengtis iš paskutiniųjų.

Grįžusi į namus, jaučiasi “išsunkta”, bejėgė, net būna sunku suprasti, kaip kiti žmonės po darbo dar sugeba dirbti sode ar užsiimti kuo nors namuose. Nesinori net kalbėti su namiškiais, o bendrauti su kuo nors už šeimos ribų, kviestis svečių ar patiems eiti kur nors svečiuotis yra didžiausia kančia, nors visada save laikė mėgstančia bendrauti. Kai vaikai reikalauja dėmesio, būna dirgli, greitai susierzina, nes kiekvienas žodis ir veiksmas reikalauja pastangų. Atšalo santykiai su vyru, smarkiai susilpnėjo, net galima pasakyti, kad visai išnyko seksualinis potraukis. Tai aiškina “moters fiziologija” - daugiau vaikų turėti nenorinti. Tapo sunku kontroliuoti kūno svorį, nes pradėjo daugiau valgyti. Maistas lyg ir neteko skonio, nesvarbu, ką valgyti, tačiau valgydama, atrodo, jaučiasi ramiau.
Kreiptis į psichiatrą paskatino šeimos gydytoja, kai į ją Sonata kreipėsi norėdama “išsitirti”: gal silpnumo ir nuolatinio nuovargio priežastis yra “blogas kraujas” ar sutrikusi skydliaukės veikla? Tačiau šeimos gydytoja, atlikusi reikalingus tyrimus, jokio sutrikimo nenustatė ir nusiuntė Sonatą pas psichiatrą, kadangi įtarė depresiją. Nei pati Sonata, nei jos artimieji niekada nepagalvojo, kad negalios priežastis gali būti psichinė, kadangi nebuvo mąstymo, elgesio sutrikimų, o nuotaikos sutrikimai nebuvo labai stiprūs, vyravo silpnumas ir nuovargis.
Sonatai buvo paskirtas gydymo kursas antidepresantu bupropionu Wellbutrin SR. Vaistas pasirinktas todėl, kad kaip tik šis antidepresantas ne tik veiksmingas depresijai gydyti, bet ir išskirtinai grąžina jėgas ir energiją, nesukelia lytinio gyvenimo sutrikimų, net vartojant jo ilgą laiką - nepriaugama svorio. Šį preparatą pacientė gerai toleravo, nebuvo jokių nepageidaujamų poveikių, jau pirmo mėnesio pabaigoje jautėsi geriau: atsirado daugiau jėgų, energijos, gyvenimas lyg “įgavo spalvas”, tapo nebesunku atlikti tai, kam anksčiau reikėjo milžiniškų pastangų, o tada vėl grįžo ankstesni pomėgiai ir gyvenimo džiaugsmas. Kūno svoris pradėjo mažėti be jokių pastangų. Pamažu sugrįžo seksualinis potraukis, o kartu pagerėjo santykiai šeimoje. Pagerėjo ir atmintis. Dabar pacientė tęsia palaikomąjį gydymą Wellbutrin SR. Atsižvelgiant į ilgą ligos trukmę, nors tai ir pirmasis ligos epizodas, vaisto reikėtų vartoti ne trumpiau kaip metus.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau