Prekybos centrai – puikus nūdienos išmislas. Malonu ir patogu, kai po ranka švieži maisto produktai, būtiniausios buities prekės. Niekas neskubina išsirinkti norimą prekę – gali ją pačiupinėti, pauostyti, pavežioti vežimėlyje ir jei netiks padėti atgal... Apskritai gali vaikščioti iki soties ir net „stumti“ laiką. Vienas malonumas!
Tačiau pastebėjau, kad, trumpam užlėkusi į prekybos centrą nusipirkti šviežių bandelių ir kefyro, išleidžiu veik šimtą litų! Ir dėl to kalti ne brangstantys maisto produktai, – prisiperku daiktų, kurių visai neplanavau įsigyti. Kaip atsispirti masinių išpardavimų kerams, pagundai pirkti neplanuotus pirkinius ir sutaupyti pinigų?
Impulsyvus pirkimas plonina piniginę
Kai apie neplanuotas savo išlaidas pasiguodžiau draugei, toji tik gudriai šyptelėjo: „Net nesįvaizduoji, kiek daug žmonių prekybos sistemoje suka galvas ir dirba vien tam, kad gudriai priverstų tave palikti parduotuvėje kuo daugiau pinigų!“ Tai dar ne viskas. Prekę žmogeliui reikia įpiršti taip, tarsi jis pats to norėjo, seniai ieškojo ir tik šiandien parduotuvėje aptiko! O jei aš šiandien išleidau per daug pinigų, tai pati esu kalta!
Šio triuko pagrindas – impulsyvus pirkimas. Juo manipuliuoja kiekvieno didesnio prekybos centro vadybininkai.
Visi pirkiniai yra dalijami į būtiniausiais prekes (maisto produktai, drabužiai, apavas ir pan.) ir impulsyvius pirkinius – n-tasis puodelis arbatai, medžiaginis krėslas, sintetinis pledas, gražūs marškinėliai ir t.t. Visa tai perkame tik dėlto, kad jie pažymėti raudona etikete „Akcija“ arba „Išpardavimas“. Na ir kaip nepirksi, jei jis vakar kainavo 35, o šiandien kaštuoja tik 15 litų?! Reiktų pasitarti su vyru, bet rytoj pledų gali nebelikti...
Kas tai? Dar iš sovietmečio užsilikusi amžino deficito baimė – rytoj nebus, o šiandien taip pigu! Taip ir tempiame namo per didžiuosius vasaros ir kalėdų išpardavimus ne pačius būtiniausius daiktus. Paskaičiuota, kad impulsyviai perkami daiktai sudaro net 60 proc. visų mūsų pirkinių. O paskui dejuojame, kad nepakanka pinigų maistui ir kitiems būtiniausiems daiktams.
Kokie esame pirkėjai?
Kad taip neatsitiktų, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas dažniausiai užkimba ant impulsyvaus pirkimo jauko.
Potencialiausios pirkėjos yra moterys, tad joms ir taikomi įvairiausi triukai – graži pakuotė, subtili reklama ir pan. Pasiturinčios moterys visada greičiau pastebi naujoves, daugiau skiria dėmesio sveikai mitybai, savo išvaizdai – visa tai galima pamatyti iš jų pirkinių vežimėlio turinio. Jos greičiausiai ir pasiduoda impulsyviam pirkimui.
Pasiturintys vyrai mėgsta pirkti brangius daiktus, delikatesus, alkoholinius gėrimus, orientuojasi į žinomų kompanijų ženklus ir nemėgsta ilgai „maltis“ parduotuvėse.
Apie 40 proc. visų pirkėjų sudaro vidutinio amžiaus ir vidutines pajamas turintys pirkėjai. Kiti yra pasiturintys arba mažesnes nei vidutines pajamas turintys žmonės. Kiekviena pirkėjų kategorija savaip renkasi prekes, vertina reklamą, naujas rinkoje pasirodžiusias prekes. Pavyzdžiui, pensininkai skeptiškai vertina reklamą, mėgsta bendrauti su pardavėjomis konsultantėmis ir turi marias laiko ieškoti pigesnės ar gardesnės duonos.
Impulsyviausiai perka jauni žmonės, nejaučiantys jokio poreikio bendrauti su konsultantėmis ir labai nestabiliai reaguojantys į reklamą.
Ypatingos zonos
Norint tikslingai vaikščioti po prekybos centrą, reikia orientuotis, kaip išdėstytos prekės jame.
Visą prekybos centrą realiai ar mintyse galima padalyti į tris dalis, tris virtualias zonas. Pirmoji zona prasideda nuo įėjimo, antroji yra šiek toliau, o trečioji – pačioje parduotuvės gilumoje. Pasiturintys vyrai, kurie į parduotuvę užbėga penkioms minutėms, neina toliau pirmosios zonos – daikto ar produkto reikia čia ir dabar, o kaina visai nesvarbu. Tad pirmoje zonoje būna sudėtos brangiausios ir geriausios kokybės prekės (analogiškai maisto prekių parduotuvė prasideda nuo vaisių ir daržovių rojaus).
Antroje zonoje dažniausiai sukraunamos paklausiausios prekės vidutines pajamas turintiems pirkėjams – pienas, sviestas, jogurtas, sūris, varškė, kiaušiniai, pusfabrikačiai ir pan.
Tik namų šeimininkės ir laiko nestokojantys vyresnio amžiaus pirkėjai visada nueina iki trečiosios zonos ir suranda pigiausius produktus.
Atkreipkite dėmesį į tai, jog didesnę paklausą turinčios prekės dažniausiai būna išdėstytos skirtinguose salės kampuose. Duona ir pienas retai būna šalia vienas kito, o kol nuo duonos lentynų nueisite iki pieno produktų, išvysite daug pagundų, t.y. neplanuotų pirkinių: pigesnių nelietuviškų sausainių, šokolado, šviežių bandelių, t.y. tai, ko šiandien pirkti visai neplanavote. Tad impulsyviam pirkimui skirti produktai dažnai „voliojasi prie kelio“, kuris veda nuo taško A iki taško B.
Tik ištieskite ranką
Prekių išdėstymas – ištisas prekybininkų mokslas. Brangiausios ir paklausiausios prekės visuomet būna sudėtos vidutinio ūgio žmogaus akių lygyje. Kad jas greičiau pastebėtume ir neieškotume kitų. Pati nebrangiausia produkcija dažniausiai sudedama ant žemiausios lentynos, – ten, kur pastebėti sunkiausia.
Gamintojai ir prekybininkai „groja“ ir gražia prekių pakuote, todėl kiekvienai prekių grupei yra parinktos specialios akį traukiančios spalvos. Pasteliniai tonai, rožinė, šviesiai alyvinė, citrinos geltonumo spalvos asocijuojasi su šviežumu, todėl jos dažniausiai naudojamos pakuojant higienos prekes, vaikiškus žaislus. „Šaltos, ledinės“ spalvos dažniau naudojamos apipavidalinant kompiuterinę įrangą bei buitinę techniką. Ryškios spalvos – raudonos, geltonos prekės skiriamos moterims, o mėlynos – vyrams.
Jau seniai žinoma, kad labiausiai pirkėjus prekybos centre masina kavos, šviežių bandelių ir rūkytos dešros kvapas. Pajutus minėtus kvapus, burnoje renkasi seilės ir norisi griebti viską iš eilės... Tai irgi skatina pirkti daugybę nebūtinų produktų.
O saldumynų, skanėstų, vyno prikrautos pintinės primena malonias iškylas su draugais gamtoje. Ai, paimsiu šiandien nors gero vyno butelį, gardesnio sūrio gabalėlį – juk vienąkart gyvenam! Va ir užkibote ant impulsyvaus pirkinio jauko!
Pavojingiausias taškas
Kiekviena kelionė po prekybos centrą baigiasi kasa – pirkėjui pavojingiausia vieta. Ar pastebėjote, kad prie kasų amžinai prikrauta įvairių gundančių niekučių – kramtomosios gumos, spalvingų saldainiukų, mažų simpatiškų žaisliukų, t.y. impulsyvių pirkinių. Žodžiu, paskutinis masalas jums ir jūsų vaikams. Įdomiausia tai, kad pro tas pačias prekes salėje ramiai praėjote gal du tris kartus, bet jas pastebėjote tik atėję prie kasos. Dar daugiau prisigraibysite impulsyvių smulkmenų, jei eilė prie kasos užtruks – tiesiog atsiras laiko viską apžiūrinėti. O ką daryti jei vaikas jau pavargo ir jį gali nuraminti tik „Chupa chups“ su žaisliuku?! Nekaltos smulkmenos, kurios prekybos centrui atneša apie 20 proc. viso pelno...
Ir dar. Prekybos centre pirkėjus „svaigina“ muzikinis fonas. Muzika dažniausiai parenkama atsižvelgiant į pirkėjų kontingentą ir paros laiką. Ryte, kai parduotuvėse dažniausiai lankosi vyresnio amžiaus žmonės, skamba seni geri šlageriai ir praeityje gerai žinomų estrados atlikėjų dainos. Artėjant pietums, kai parduotuvėje ima daugėti jaunų žmonių, muzikos ritmai modernėja. O vakare dažniausiai leidžiama lengva popmuzika.
Kad netaptumėte prekybos centro auka, laikykitės keleto taisyklių:
1. Neikite į prekybos centrą alkani – norėsis visko iš eilės.
2. Jei rengiatės pirkti daug produktų, iš anksto sudarykite sąrašą ir laikykitės jo.
3. Išeidami iš namų pasiimkite tokią pinigų sumą, kurią galite išleisti šiandien.
4. Nepatingėkite nueiti iki trečiosios parduotuvės zonos.
5. Žvilgterėkite į žemiau išdėstytas prekes – sutaupysite.
6. Prie įėjimo neimkite vežimėlio, jei ruošiatės pirkti tik 2–3 produktus.
7. Nevaikščiokite po parduotuvę apimti liūdesio ir vienatvės – labai norėsis nusipirkti „balzamo širdžiai“...
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę