){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmogui supykus, organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Pyktis yra tarsi signalas, mobilizuojantis mūsų jėgas savigynai. Į kraują išmetamas adrenalinas, padažnėja pulsas, kyla arterinis kraujospūdis, kvėpavimas tampa dažnas, įsitempia raumenys, sustoja virškinimo procesai. Tokie pokyčiai, organizmą sukrečiantys dažnai, yra kenksmingi sveikatai. Jau seniai įrodyta, kad neigiamos emocijos yra stiprus rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis gyvybei grėsmingomis ligomis. Tai ypač pavojinga, jei esate “greit užverdanti” ir “lėtai atvėstanti” asmenybė.
Pyktis veikia ir protinius sugebėjimus. Mąstymo procesams įtaką daro visos emocijos, bet stiprios emocijos gali smarkiai pakeisti mūsų galimybes racionaliai svarstyti problemas ir daryti sprendimus. Stiprus pyktis, įniršis ar priešiškumas lėtina mąstymo procesus. Dalis žmonių, užvaldyti pykčio, iš viso nebesugeba mąstyti.
Kvapų terapija
Natūralūs gydomieji aliejai žmonijai žinomi tūkstantmečius. Klasikinis vaistas nuo pykčio - rožės. Jos visada buvo meilės, ramybės ir grožio simbolis. Naudokite kvepalus, įvairią rožių aliejumi aromatizuotą kosmetiką ir parfumeriją. Jei esate peršalę, gydykitės inhaliacijomis su keletu rožių aliejaus lašų. Įtampą palengvins karšta rožių kvapu aromatizuota vonia.
Atsipalaidavimas ir meditacija
Vidutiniškai 20 min. meditacija padeda išsisklaidyti pyktį. Pasitelkite literatūrą, užsirašykite į autogeninės treniruotės kursus ir mokykitės atsipalaiduoti, medituoti. Tai gana paprasta, efektyvu ir daug pigiau nei medikamentinis gydymas.
Muzikos terapija
Muzika malšina skausmą ir įtampą. Jei esate supykęs, apie 20-30 min. pabandykite patogiai įsitaisyti, užsimerkti ir giliai kvėpuoti bei paklausyti ramios muzikos. Geriausia būtų naudoti ausines - tai padeda maksimaliai sukoncentruoti dėmesį ir atitraukia nuo pašalinių dirgiklių - taip visas kūnas sugeria muzikos garsus. Klausykitės ne tik garsų, bet ir tylos tarp jų.
Sveika mityba
Netaisyklinga mityba gali būti ne tik įvairių sutrikimų, bet ir irzlumo priežastis. Rekomenduojama nepersivalgyti, vengti riebaus maisto, sunkiai virškinamo maisto, nevartoti pernelyg daug cukraus. Nustatyta, kad riebalų kiekio sumažinimas kasdieninėje mityboje padeda apsisaugoti ne tik nuo širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų, bet ir išlaikyti gerą nuotaiką, valdyti jausmus. Taip pat rekomenduojama nepiktnaudžiauti kava ir kitais gėrimais, kurių sudėtyje yra kofeino, nes pastarasis didina nervingumą ir irzlumą.
Gerai savijautai būtina organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Raminamai veikia mineralai kalcis ir magnis. Organizmas pats jų negamina, todėl minėtų mineralų būtina gauti pakankamai su maistu. Kalcio gauname su pienu, sūriu, jogurtu, lašiša, daržovėmis ir vaisiais. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai (beje, perdirbant grūdus netenkama 80 proc. viso šio mineralo kiekio). Magnis yra chlorofilo sudedamoji dalis, tad daug jo yra žaliuose augaluose. Su maistu gaunamo kalcio ir magnio santykis turėtų būti 2:1.
Jei esate jautri, greit supykstanti ir lėtai atvėstanti asmenybė, vadinasi, jūsų sveikatai itin svarbi pakankama magnio koncentracija organizme. Šis mineralas palaiko normalų impulsų plitimą smegenyse ir nervų ląstelėms reikalingos energijos gamybą, reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus ir atlieka kitas svarbias funkcijas. Įdomu tai, kad smegenyse yra dvigubai daugiau magnio nei kituose organuose. Jei magnio organizme labai mažai, jo stygiaus simptomų gali pasireikšti net ir nestiprios emocinės įtampos metu: padidėja dirglumas, nervingumas, sutrinka miegas, tampa sunku sukaupti dėmesį, pablogėja atmintis, nuolat skauda galvą, tampa sunku atlikti įprastus darbus, nuolat jaučiamas nuovargis.
Magnis taip pat padeda organizmui kovoti su toksinais ir laisvaisiais radikalais, kurių pagausėja patiriant neigiamus jausmus. Kai trūksta magnio, išgyvenant neigiamas emocijas greitai pasireiškia įvairių sveikatos sutrikimų: pilvo skausmai, skrandžio ir žarnyno spazmai, vidurių užkietėjimas, širdies skausmai ir ritmo pokyčiai, galūnių tirpimai bei raumenų mėšlungis. Taigi magnis - nepaprastai “aktyvus” mikroelementas, svarbus ne vien nervų sistemai. Jis dalyvauja daugybės mūsų organizmo fermentų, angliavandenių, lipidų, energijos apykaitoje, termoreguliacijos procese, baltymų sintezėje, yra svarbus kalcio bei vitamino C apykaitai. Magnis svarbus normaliam organizmo funkcionavimui, gerai nuotaikai ir sugebėjimui kontroliuoti pyktį, nukreipiant jį sveikatai palankia linkme.
Jei negalite susidoroti su pykčiu ir trinka jūsų sveikata, derėtų apsilankyti pas gydytoją. Jis padės surasti tikrąsias pykčio priežastis ir paskirs gydymą.
Pabaigoje norėtųsi pridurti, kad pyktis nėra bloga ar nereikalinga emocija. Jis signalizuoja mums, kad kažkas turi būti pakeista. Tai svarbi emocinė reakcija, padedanti mums santykiuose su aplinka ir patiems su savimi. Supykti nėra blogai, blogai - likti supykusiam ir gyventi piktam.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę