){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gera atmintis nepaprastai reikalinga, kai reikia intensyviai mąstyti, daug mokytis, suvokti bei išspręsti kokią nors problemą. Kartais atmintis “paveda”, kai bandome įsiminti savo mobilaus telefono numerį, tačiau lengvai prisimename Princesės Dianos žūties aplinkybes ar Sausio 13-osios įvykius. Kodėl taip yra?
Žmogaus atmintis neveikia tarsi vaizdo įrašas. Atmintis išsaugo informaciją apie praeities įvykius. Praeitis - tai ne tik tai, kas įvyko prieš keletą metų, bet ir tai, kas įvyko ką tik. Pastaruosius įvykius saugo trumpalaikė, tolimesnės praeities - ilgalaikė atmintis.
Trumpalaikė atmintis yra dvejopa:
• portretinė, trunkanti sekundės dalį, išlaiko informaciją apie jutimo stimulus (garsus, kvapus, šviesą) tol, kol aukštesnieji smegenų centrai nusprendžia, ar jie verti dėmesio. Portretinės įvairių jutimų atminties trukmė būna skirtinga, pavyzdžiui, regėjimo ji yra 0,5 sek., klausos - apie 2 sek. Verti dėmesio stimulai iš portretinės atminties perkeliami į darbinę atmintį;
• darbinėje atmintyje gauta informacija per 10-20 sekundžių pertvarkoma į prasmingas visumas ir įvertinamas informacijos reikšmingumas (pavyzdžiui, skaitomo sakinio pabaiga susiejama su jo pradžia). Informacija iš trumpalaikės atminties kartojant pervedama į ilgalaikę.
Ilgalaikė atmintis saugo visą informaciją. Būtent iš čia darbinė atmintis pasirenka jai tinkamus prisiminimus. Ilgalaikė atmintis yra dvejopa:
• išreikštoji, kurios paskirtis yra sąmoningas įvykių ar informacijos atgaminimas. Ji gali būti: semantinė (tikslios informacijos atgaminimas, pvz., gimimo data) ir epizodinė (susijusi su specifiniais įvykiais, pvz., ką veikiau vakar);
• neišreikštoji atmintis, kurios paskirtis - nesąmoningų prisiminimų atgaminimas. Ji gali būti: pagrindinė (atspindi formos prisiminimus, pvz., motinos balsą), procedūrinė (atspindi motorinius įgūdžius) ir emocinė (atspindi emocines reakcijas, susijusias su nesąmoninga informacija).
Atmintyje išlikusios medžiagos kiekis yra tiesiogiai proporcingas mokymosi laikui - dvigubai ilgiau mokykis - dvigubai ilgiau atminsi. Tačiau nėra duomenų, kiek reikėtų mokytis, kad atsimintum visam laikui. Prireikus informacijos, ji iš ilgalaikės atminties gali būti grąžinama ir panaudojama mąstymo operacijoms, pavyzdžiui, skaičiuojant reikalingas formules.
Dauguma psichologų teigia, kad informacijai atgaminti yra labai svarbios yra užuominos: išorinės, t. y. garsai, kvapai, šviesa, ir vidinės - nuotaika, susikaupimas. Todėl mokantis svarbu sukurti namuose tokią atmosferą, kuri būtų artima egzaminų laikymo aplinkai, pavyzdžiui, palaikyti tylą (galima palikti minimalų garsą kaip muzikinį foną, jei to reikia).
Atmintį ir mokymąsi neigiamai veikia ir stresai. Tyrimai rodo, kad per didelė nervų įtampa kenkia mokymosi ir atminties kokybei.
Žodžiu, sukurkime tokią aplinką, kuri maksimaliai nuteiktų vaiką geranoriškai mokytis ir susikaupti. Kai vaikas mokosi žvaliai ir gerai nusiteikęs, pasitiki savo jėgomis, aišku, jis ir geriau suvoks reikiamą informaciją.
Mokyklos baigimo egzaminai dažnai ne tik įvertina mokinio žinias, bet ir tampa savotišku asmens įvertinimu, kaip jis yra pasiruošęs įveikti stresines situacijas, kurias pateikia gyvenimas. Todėl svarbu ne tik mokytis, bet ir išmokti mokytis. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Mokantis patartina kas 45-90 min. daryti 10-15 min. pertraukėles, jų metu lengvai pasimankštinti, pasižiūrėti į tolį, atsigerti sulčių ar arbatos. Pasimokius intensyviai 3-4 valandas, patartina padaryti 1 valandos pertrauką. Jos metu naudinga pasivaikščioti gryname ore ar pamiegoti.
Kai kurių moksleivių tėvai prieš egzaminus, o kartais ir visą mokymosi laiką dvyliktoje klasėje draudžia susitikinėti su draugais, lankytis diskotekose ir pan. Tai nėra teisingas sprendimas. Jaunam žmogui reikalingi nauji įspūdžiai, jų trūkumas gali net pasunkinti mokymąsi. Keletas laisvalaikio valandų per savaitę, praleistų su draugais, tikrai nepakenks, o tik paskatins geriau ir atsakingiau mokytis bei ruoštis artėjantiems egzaminams.
Vyresniųjų klasių moksleiviams privalu miegoti ne trumpiau kaip 8 valandas per parą, dar geriau - 9-10 valandų. Gilus ilgas miegas padeda organizmui lengviau įveikti stresinę egzaminų situaciją. Nemažą vaidmenį suvaidina ir abituriento mokytojai, tėvai - jie gali nuraminti arba, atvirkščiai - stiprinti vaiko nerimą bei emocinę įtampą. Kartais tėvai perdėtai nerimauja dėl egzaminų eigos, tuomet vaikas per egzaminų maratoną patiria lyg ir dvigubą stresą. Todėl tėvai turėtų pasistengti būti ramūs ir tokią nuotaiką skleisti namuose.
Jeigu nepavyksta patiems susidoroti su savo pergyvenimais, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu. Yra atlikti medicininiai tyrimai, kurie įrodo, kad nerimas ir įtampa neigiamai paveikia net gerai besimokančių moksleivių gebėjimą spręsti užduotis ir neretai gali turėti įtakos egzaminų rezultatams.
Būtina vengti papildomų stresų, stiprinti imuninę sistemą, neužsikrauti artimųjų ar draugų naštos. Svarbiausia visą dėmesį sutelkti į mokymą, bet taip, kad mokslas netaptų itin varginantis.
Subalansuotame ir visaverčiame maiste turėtų būti ne mažiau kaip 10-15 proc. baltymų, 30 proc. riebalų, 10-15 proc. angliavandenių, taip pat mineralinių medžiagų, vitaminų ir skysčių.
Mitybos specialistai rekomenduoja:
• kelis kartus per dieną valgyti grūdų, ryžių ir bulvių;
• kiekvieną dieną 3-5 kartus valgyti vaisių ir daržovių;
• kasdien gerti pieno, jogurto, kefyro, valgyti varškės, neriebių sūrių;
• saikingai valgyti mėsos produktų - per savaitę iki 600 g;
• kelis kartus per savaitę valgyti žuvies;
• gerti sulčių, mineralinio vandens, giros - mažiausiai 1,5 l per parą;
• nerekomenduojami riebūs miltiniai kepiniai, pudingai, limonadai, labai saldūs vaisių gėrimai;
• nuotaiką ir darbingumą gerina juodasis šokoladas, riešutai, razinos, dribsniai (užbarstyti cinamonu), bananai.
Būtina įsidėmėti: per egzaminus jokiu būdu negalima laikytis dietos!
Bet koks mitybos nepakankamumas, kai organizmui trūksta baltymų, vitaminų (dažniausiai B grupės) ir mineralų (pavyzdžiui, magnio), gali sukelti nuovargį. Darbingumą didina, puikiai stiprina imuninę sistemą bei gerina emocinę psichinę būseną B grupės vitaminai. Aminorūgštys. “Vitiron” - vienintelis vaistas (ne maisto papildas) su aminorūgštimis, kurios svarbios smegenų mitybai. Kapsulėje ištirpinti vitaminai ir mineralai geriausiai pasisavinami. Esant prislėgtai emocinei būsenai, protiniam perkrovimui, galima pavartoti ginkmedžio preparatų. Tačiau svarbu šių preparatų neperdozuoti, nes tai gali sutrikdyti miegą bei sustiprinti nerimo jausmą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę