[klausimas]Kaip nuolatinė nervų įtampa veikia žmogų?[/klausimas]
Mes dažnai jaučiame nerimą, rūpestį dėl įvairiausių dalykų - vaiko ligos, neišmokėtų pinigų, konflikto su artimu žmogumi, nesėkmės darbe ir t.t.
Net mažiausias išgyvenimas išprovokuoja dažnesnį širdies plakimą, raumenų įsitempimą, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimą. Medicinos terminologijoje nervų įtampa atitinka streso sąvoką. Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų - grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė.
Tuo tarpu dažnai pasikartojantys ir ilgai užsitęsiantys stresai, tokie, kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl susergama kai kuriomis ligomis.
Kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnis jo atsparumas stresui. Nors, kita vertus, jei vaikas ar paauglys patyrė stresą vaikystėje dėl smurto, prievartos ar pažeminimo, neretai jis vėliau nesugeba tinkamai kontroliuoti asmeninės reakcijos į vieną ar kitą traumuojantį įvykį ar situaciją.
[klausimas]Kokias ligas gali sukelti nuolatinė nervų įtampa? [/klausimas]
Visų pirma, dėl jos žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Nervų įtampa vaikystėje sukelia išliekantį nerimo sutrikimą visam gyvenimui. Vaikams išsivysto įvairių įvykių baimės, kurios trukdo asmenybės vystymuisi. Kartais nerimas užblokuoja atmintį atsakinėjant prieš klasę, o miegant sukelia nemalonius sapnus su pavojaus nuojauta. Paaugliai jautriau reaguoja į stresą nei suaugusieji. Tarkim, nutrūkusi draugystė, meilė be atsako jaunam žmogui yra stiprus stresinis veiksnys. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, palaipsniui vystosi depresija.
Nėščias moteris stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija.
Klimakterinio amžiaus moterys dėl tuo metu pasireiškiančio hormonų pusiausvyros sutrikimo ištikus stresui dažniau nei kiti suserga ligomis, susijusiomis su nervinės organų reguliacijos sutrikimu: hipertonine liga, dvylikapirštės žarnos opa, neretai ir skydliaukės ligomis. Klimakteriniu periodu stresas gana greitai sukelia vidaus organų veiklos sutrikimus: virškinimo sunkumus, širdies plakimą, dauginius skausmus.
Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms.
Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
[klausimas]Kaip mažinti nervų įtampą? Kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų?[/klausimas]
Nervų įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Nervų įtampą sėkmingai mažina sportas, mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Veiksmingai emocinę įtampą šalina jogos pratimai, tačiau jų reikėtų mokytis su specialistais treniruočių metu.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius nukreipti dėmesį nuo traumuojamojo įvykio. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai, kurių galima rasti gausiai išleidžiamuose specialiuose įrašuose garso kasečių ar kompaktinių disku pavidalu. Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
[klausimas]Kokie maisto produktai ramina nervus, o ko reikėtų vengti?[/klausimas]
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervų įtampai reguliuoti.
Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku.
Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus.
Stresą šalina ir gražus patiekalo pateikimas, skonis bei aromatas.
Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos - juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolių - melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir pan.
[klausimas]Kokie vitaminai svarbūs nervų sistemai?[/klausimas]
Nervų sistemai labai svarbu su maistu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Senas patikimas vaistas yra valerijonas, kuris sėkmingai sumažina nervų įtampą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Jei šių priemonių nepakanka, pasitarus su neurologu ar bendrosios praktikos gydytoju, reikėtų vartoti raminamųjų vaistų, kurie neleidžia smegenims įsiminti sukrečiančių įvykių. Taip išvengiama užsitęsiančių postresinių organų reguliacinių sutrikimų ir apsaugoma nuo neurozės. Veiksmingiausi yra benzodiazepinų grupės vaistai.
Iš Lietuvoje parduodamų preparatų didžiausios B grupės vitaminų dozės yra preparate “Neurorubine”, todėl jis veiksmingai slopina skausmą, taip pat labai tinka streso profilaktikai.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę