){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Manoma, kad esminė senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimų priežastis glūdi liguistai intensyviame galvos smegenų ląstelių žuvime, kuris vadinamas degeneracija. Dėl smegenų ląstelių degeneracijos sutrinka vadinamosios pažintinės centrinės nervų sistemos funkcijos: atmintis, sunku susikaupti, paskaičiuoti pinigus, pasinaudoti kasdienės veiklos priemonėmis (pvz., užrakinti duris, pasigaminti maisto), orientuotis nepažįstamose vietose, atskirti paros laiką - dieną nuo nakties. Esant pradinėms pažintinių funkcijų sutrikimo stadijoms, sergantysis dar suvokia savo protinių galimybių praradimą, jį vargina nerimas, liūdna nuotaika, atsiribojimas, ateities baimė, būna sunku užmigti. Pažintinių funkcijų praradimui tapus sunkiam, pamiršę, kur padėjo savo daiktus, neteisingai paskaičiavę pinigus ar juos paslėpę ir nebeprisimindami, kur paslėpė, jie apkaltina vagyste ir noru pakenkti savo artimuosius, skundžia juos kaimynams. Tokie asmenys bruzda naktimis - ruošiasi kažkur išvykti, krausto ir ieško pradingusių daiktų. Natūralu, kad agresyvus, naktimis bruzdantis ir pačius artimiausius žmones nepagrįstai kaltinantis kenkimu, vagystėmis, elgesys nuteikia priešiškai, kelia neigiamus jausmus. Beje, įprasta, kad senyvo amžiaus asmeniu visiškai nesirūpinantys artimieji dažnai jam yra “geresni” nei prižiūrintys artimieji. Taip yra dėl sumažėjusio sugebėjimo orentuotis aplin-koje - senyvas žmogus savo bėdas, blogą savijautą sugeba susieti tik su nuolat matomais asmenimis). Tačiau bandymai vien tik griežtu žodžiu ar veiksmais suvaldyti tokį liguistą elgesį dažnai yra ne tik nesėkmingi, bet dar labiau padidina senyvo amžiaus žmogaus, kuriam atsiranda emocijų ir elgesio sutrikimų, priešiškumą, jis gali bandyti pabėgti iš namų. Artimiesiems reikėtų žinoti, kad geriausias būdas jam padėti - kreiptis į šeimos gydytoją. Negydomas sujaudinimas gali pasiekti tokį lygį, kai visiškai sutrinka orientacija vietoje, laike, pasireiškia haliucinacijų, elgesys tampa ypač agresyvus ir nebesuvaldomas. Taigi senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali būti įvairūs - nuo nerimo, nemigos iki nevaldomo sujaudinimo.
Gydant šiuos pacientus pradžioje reikėtų išnaudoti nemedikamentines priemones. Visų pirma pagal galimybes pasirūpinti patogia gyvenamąja aplinka, vengti dažno gyvenamosios vietos keitimo, stebėti asmens higieną, mitybą. Turėtų būti užtikrintas tinkamas vidaus organų ligų (pvz., padidėjusio kraujospūdžio ligos, skausmo) gydymas, kadangi jų paūmėjimai gali paūminti emocijų ir elgesio sutrikimus.
Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimams gydyti Lietuvoje dažnai skiriama tiaprido (Tiapridal). Vaistas priklauso vaistų nuo psichozės grupei ir tinka įvairiems senyvojo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimams gydyti: nerimui, sujaudinimui, agresyvumui, liguistoms baimėms, miego sutrikimams. Palyginti su kitais senyvo amžiaus emocijų ir elgesio sutrikimams gydyti skiriamais vaistais, tiapridas pasižymi saugumu ir geru toleravimu. Vaistas neslopina sergančiojo budrumo, sugebėjimų pažinti aplinką, nesukelia raumenų sukaustymo. Tiaprido galima pakankamai saugiai skirti esant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, glaukomai, prostatos išvešėjimui. Gydant senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimus naudinga skirti vaisto esant pradinėms sutrikimų stadijoms, nelaukiant, kol sergan-čiųjų elgesys taps ypač agresyvus ir nesuvaldomas. Tiaprido galima skirti ir pagerėjus emocinei būklei bei elgesiui tapus normaliam - tokio pobūdžio gydymu stengiamasi užkirsti kelią emocijų ir elgesio būklės pablogėjimui.
Šiuolaikinės gydymo priemonės leidžia veiksmingai gydyti senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimus. Gydymo rezultatai yra reikšmingai geresni, jeigu pradedama gydyti esant ankstyvai sutrikimo stadijai. Sunkiems senyvo amžiaus žmonių psichikos sutrikimams gydyti skirti vaistai palengvina sergančiojo asmens slaugą. Tiapridal veiksmingai gydo senyvo amžiaus žmonių psichikos sutrikimus, yra saugus ir gerai toleruojamas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę