){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kodėl vaikai žudosi?
Nėra tos vienintelės problemos, lemiančios savanorišką mirtį. Priežasčių, anot psichologės, skatinančių pakelti vaiką ranką prieš save, yra labai daug. Praleistos pamokos, sudėtinga meilės istorija, nesutarimai su namiškiais, bendravimo su jais stoka, bendraamžių patyčios, nesėkmės moksle, materialinis nepriteklius – daugiau negu pakankamai, kad paauglys pasijustų nelaimingas. „Žmogus nusižudo, kai aplink jį susitelkia begalė problemų, kurių jis nebepajėgia pats išnarplioti. Svarus rizikos veiksnys yra ir vaiko amžius. Rečiausiai žudosi maži vaikai, dažniausiai – 16–20 metų jaunuoliai. Paaugliai kitaip nei vyresnio amžiaus žmonės vertina gyvenimą“, – sako psichologė.
Mergaitės, kurių veiksmai būna demonstratyvesni, mėgina žudytis kelis kartus dažniau nei berniukai, tačiau berniukai 3–4 kartus dažniau nusižudo, jų veiksmai žudantis drastiškesni, todėl ir lemtingesni. Nedaug savižudžių savo gyvybės siūlą nutraukia ūmiai – iškilus konfliktui, didžiai susijaudinę ir pan. Absoliuti dauguma savižudžių rengiasi ilgai: svarstydami ir laukdami aplinkinių pagalbos. Net trečdalis bandžiusiųjų nusižudyti po pirmojo mėginimo žudytis, pamatę audringą tėvų reakciją, mėgina tai padaryti dar kartą. „Paaugliai nori, kad jų artimieji atkakliai pasistengtų ir įtikintų, kad jiems jie iš tiesų rūpi: „gulėsiu karste ir matysiu, kas ateis manęs apverkti“. Savižudybė gali būti pasirenkama ir kaip savotiška protesto forma, siekiant priversti tėvus padaryti kokių tai nuolaidų, pvz., negrįžti į namus naktimis. Tai asmenybės sutrikimai, kuriuos būtina gydyti “ , – dalijasi pastebėjimais specialistė.
Kam reikalingi vaikų psichologai?
Būtų idealu, jeigu vaikai ir paaugliai, iškilus problemai, pagalbos pirmiausia kreiptųsi į tėvus, o šie, suprasdami, kad jų vaikai sveiki, tik šiuo metu turi problemų, nuvestų juos pas specialistą. Deja, anot psichologės, tėvams nėra taip paprasta ryžtis ieškoti specialistų pagalbos net ir tuomet, kai probleminis vaiko elgesys seniai rodo, kad kažkas ne taip. Vieni mano, kad, laikui bėgant, problema išnyks savaime, kitiems sunku pripažinti, kad nebuvo idealūs tėvai, jeigu jų vaikams prireikė svetimų pagalbos. Neigiamai veikia ir aplinkinių požiūris – neva, štai kokia prasta jūsų situacija. „Nereikia manyti, kad pas psichologus lankosi tik silpni žmonės, o stiprieji susitvarko patys. Anaiptol, psichologinės problemos nėra žmogaus silpnumas. Vaikų problemos, nors ir kitokios, tačiau ne mažiau svarios nei suaugusiųjų, todėl negalima jų ignoruoti ir laukti, kol pačios išsispręs. Delsimas gali per brangiai kainuoti“, – perspėja psichologė.
Susvetimėję savieji
Tarpusavio santykiai – bene reikšmingiausias šeimos gyvenimo veiksnys, nuo kurių priklauso šeimos psichologinė situacija. Vaikams ypač svarbu jų tėvų požiūris į juos, todėl psichologinių santykių patenkinimas jiems daro itin didelę įtaką. Sunku pavadinti apleistu vaiką, kuris auga su abiem tėvais ir nepatiria materialinių sunkumų. Įprastas reiškinys – keliasdešimt litų už kartu nepraleistą savaitgalį, greitas visų problemų ar įvykių aptarimas telefonu – tokie šių dienų tėvų ir vaikų bendravimo ypatumai. Svetimėjantys santykiai šeimoje, anot psichologės, tampa globalia problema, kuriai gilėjant, daugėja ne materialiai, o socialiai apleistų vaikų. „Vaikai dažnai skundžiasi, kad jų tėvai rodo mažai dėmesio, nesidomi, o gal net nė nesupranta jų rūpesčių. Gėdijasi išsakyti tėvams juos varginančias problemas, o šie dėl laiko stokos nebeturi, o neretai ir nebemoka bendrauti su savo vaikais, – pasakoja psichologė. – Atvedę vaiką pas psichologą, tėvai mano, kad jis bus „pataisytas“, o jie, kaip ir iki tol, gyvens nuošalėje. Deja, tėvai patys turi įdėti dideles pastangas, kad pasikeistų visa sistema, t.y. šeima, nes tik tuomet bus išspręstos vaiko problemos.“
Bėdas padeda pamatyti žvilgsnis iš šalies
Psichologė sako, kad savižudybė nėra vien tik pagalbos šauksmas dėl užklupusių psichologinių problemų, tarkim, dėl patyčių ar nemokėjimo įsitvirtinti tarp bendraamžių. Neretai pasitaiko, kad žmogų savižudybės link pastūmėja psichikos sutrikimai, gili depresija. „Vaikas mato problemą, bet ji tokia gili, kad vienintelis sprendimas ją įveikti – nusižudyti: „mirtimi išspręsiu visas problemas ir niekam dėl to galvos neskaudės“. Taip nutinka todėl, kad streso metu itin susiaurėja mąstymas, – sako psichologė. – Nerimą, panikos būseną, irzlumą išgyvenančio paauglio nepavyks nuraminti pažadu, kad „viskas bus gerai“, tad geriau pradėti nerimauti nei numoti ranka. Be to, galbūt, jam reikalinga ne vien psichologinė pagalba, bet ir medikamentinis gydymas, padėsiantis užkirsti kelią savižudybei. Apsilankyti pas psichologą verta ir todėl, kad šis, žiūrėdamas iš šalies, padėtų jums pamatyti jūsų pačių bėdas.Tėvams dažnai atrodo normalu, kad, tapęs paaugliu, vaikas užsidaro savyje, nes nori būti suaugęs, todėl palieka jį ramybėje. Psichologui padedant, išsiaiškinama, kodėl vienišas, prislėgtas paauglys linkęs slėpti savo kančią, ima vengti žmonių, nesugeba palaikyti artimų ryšių su šeimos nariais ir draugais.“
Ketinimais reikėtų patikėti
Sukrečiančios nepilnamečių savižudybės jų artimiesiems visuomet būna netikėtos, tačiau vėliau paaiškėja, kad buvo požymių, iš kurių buvo galima pažinti artėjančią nelaimę. Neretai žmogus labai atvirai „transliuoja“ apie ketinimą išeiti iš gyvenimo: pasako, kad nebenori gyventi, parašo atsisveikinimo laišką. Nors tai nėra tiesioginis pagalbos prašymas, tačiau juo pasakoma apie tai, kas galvojama. Apie ketinimus nusižudyti įspėja ir vaiko emocinė būsena: nerimas, dirglumas, pyktis, ryškūs nuotaikos svyravimai, išsiblaškymas, pasyvumas, liūdesys. Dažnai sutrinka miegas ir apetitas. Susidomėjimas alkoholiu taip pat gali reikšti ne tik norą išmėginti suaugusiųjų malonumus. Tad, jei nėra kas išklauso, sulaiko nuo neteisingo impulso, padeda rasti kitą išeitį, savižudybės grėsmė tik didėja. „Svarbu suvokti, kad besiruošiantis nusižudyti vaikas labai nelaimingas, pasimetęs. Nesmerkite jo ir jokiu būdu nenaudokite emocinio šantažo, siekdami sužadinti kaltės jausmą. Atviras ir nuoširdus pokalbis – patikimiausias nuskausminimas“, – pataria psichologė.
Keliami per dideli reikalavimai
Kuris tėvas iš tiesų nenorėtų, kad jo atžala sėkmingai mokytųsi, vėliau sėkmingai išlaikytų egzaminus, įstotų į aukštąją mokyklą, turėtų gerai apmokamą darbą? Deja, vaikai neretai neįtelpa į tėvų nustatytus jų būsimo gyvenimo modelio rėmus. Perdėti reikalavimai, anot psichologės, vaikams daro neigiamą įtaką – primygtinį tėvų reikalavimą būti pirmųjų gretose vaikai neretai priima kaip jausmą, nuo kurio priklauso tėvų meilė. „Vaikas išgyvena dėl kiekvieno kontrolinio darbo pažymio, siekdamas bet kokia kaina patenkinti tėvų lūkesčius. Nuolat lydimas nerimo, nebesugeba pasitenkinti pasiekto tikslo vaisiais. Siekdamas viską padaryti tobulai ir nuolatos sau kartodamas, kad „yra tikras nevykėlis“, vaikas rizikuoja susirgti depresija, – perspėja psichologė. – Žmogaus gyvenimas turi riedėti tobulybės siekimo link, nebūtina koncentruotis ties galutiniu, aukščiausiu rezultatu, laikantis visų standartų.“
Patyčios tampa elgesio norma
Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad Lietuvos vaikai pasaulyje pirmauja smurto, prievartos, priekabiavimo, prasivardžiavimo ir kt. atvejais. Tad, anot psichologės, nereikia stebėtis, kad, nuolat patirdami agresyvias psichines ir fizines bendraamžių atakas ir nesulaukdami suaugusiųjų pagalbos, paaugliai susimąsto apie savižudybę. „Patyčias patiria apie 60–70 proc. moksleivių, ir beveik tiek pat vaikų pripažįsta, kad ir patys yra pasityčioję iš savo bendraamžių, – dalijasi patirtimi psichologė. – Patyčios tampa priimtina vaikų elgesio norma. O, pvz., Švedijoje patyčias patiria tik apie 15 proc.vaikų. Amerikoje vaikų, kurie tyčiojosi iš silpnesnių, tėvams skiriamos piniginės nuobaudos.“
Nors šių dienų mokyklose mikroklimatas nėra itin geras, psichologė sako, jog pagirtina, kad jose vis dažniau kalbama apie patyčias. Ne tik tuomet, kai įvyksta su patyčiomis susijusios tragedijos, bet nuolat vykdomos patyčių prevencijos programos, kurių esmė – išmokyti vaikus atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti.
„Vaikai turi išmokti reikšti savo jausmus, nes, nemokėdami jų išreikšti, nesugeba susidoroti su juos užplūdusiomis emocijomis. Turėdami įgūdžių, vaikai, susidūrę su sunkiomis jiems situacijomis, užuot smurtavę, pagalvos apie galimas pasekmes ir kitus elgesio būdus“, – įsitikinusi psichologė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę