){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sportininkų šeima
Paulauskų šeima, vos Modestui gimus, apsigyveno Klaipėdoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose, mat tėvas buvo tvarkė jos ūkio dalį, mama valė patalpas, o tada nemažai mokyklos darbuotojų gyvendavo pačiose mokymo įstaigose. Vytauto Didžiojo gimnazija turėjo sporto aikštyną ir sporto salę, joje vykdavo svarbiausios miesto sporto varžybos. Modestas maišydavosi jose.
Paulauskų šeima buvo sportiška: abu vyresnieji Modesto broliai sportavo: Edmundas buvo krepšininkas, Emanuelis – lengvaatletis, sesuo Elvyra žaidė tinklinį.
„Kiek save atsimenu iš vaikystės, daugiausiai laiko leisdavau kiemo aikštelėje. Žaidėme tai krepšinį, tai futbolą, tinklinį, eidavom į jūrą plaukioti, bet patraukliausias sportas buvo krepšinis“, – prisimena ponas Modestas.
Sportuojantys vyresnieji broliai, aukštą ir fiziškai stiprų jaunesnįjį brolį imdavo į įvairius sporto renginius, leisdavo pažaisti kartu ir kieme, ir treniruotėse. Šviesios atminties Vladas Knašius, krepšinio treneris, pasak pašnekovo, tarsi uostamiesčio krepšinio tėvas, kartą pasakė aštuonmečiui Modestui: „Kaip pasieksi krepšinio tinklelį, paimsiu treniruotis į sporto mokyklą.“
Taip ir buvo. 13-etis jis žaidė miesto mokyklų varžybose, 15-metis pateko į Lietuvos jaunučių komandą, sulaukęs 16-kos, dalyvavo sąjunginėje moksleivių spartakiadoje – į sporto aikštelę žengė kiek pralenkdamas savo amžių.
Apie talentą ir darbą
Septyniolikmetį Modestą, dar moksleivį, pakvietė į „Žalgirį“. Tai buvo aukščiausias pripažinimas. Visų krepšininkų tikslas buvo patekti į šią komandą, kitos jai neprilygo. Jau po dvejų metų devyniolikmetis M.Paulauskas pateko ir į TSRS rinktinę. Kaip lietuvis jautėsi joje? Pašnekovas prisipažino pirmose stovyklose jautęs kreivą kai kurių žaidėjų žvilgsnį. Bet išskirtinai šoklus kaip spyruoklė šuoliui visada pasiruošęs naujokas greitai pelnė pagrindinių žaidėjų ir kapitono pasitikėjimą, simpatijas.
Kas yra talentas krepšinyje? Kuo skiriasi mėgėjas pažaisti krepšinį ir perspektyvus krepšininkas?
Pasak M. Paulausko, talentas be kruopštaus darbo neatsiskleis, tai brangakmenis be apdirbimo. Jo ištisos dienos, vasaros buvo praleidžiamos krepšinio aikštelėje. „Treniruotis trijų kartų per savaitę nepakanka, reikia papildomo darbo su kamuoliu. Be to, svarbu dirbti bet kokį fizinį darbą, kad ir grėbliu ar šakėmis“, – sakė pašnekovas.
Apdovanojimai ir pasiūlymas pasilikti
M.Paulauskas yra vienas labiausiai tituluotų lietuvių krepšininkų. Kokia pergalė jam reikšmingiausia?
„Negaliu pasverti, kiekviena yra brangi. Ir laimėtos pirmosios mokyklos varžybos, ir olimpiniai bronza ir auksas iškovoti sunkiai, atiduodant labai daug jėgų. Po jų buvo labai daug džiaugsmo, vidinės emocijos ir išgyvenimai buvo labai gilūs“, – sakė pašnekovas.
Jis pasakoja ir kažkada nerimą sukėlusį gyvenimo epizodą. Nuvykus į JAV žaisti draugiškų rungtynių, ten gyvenantys lietuviai pakvietė jį pasilikti JAV ir eiti į NBA, kur naudingiau būtų siekti karjeros. Tada apie pasiūlymus išvažiuoti svetur ir žaisti kaip profesionalui nebuvo nė kalbos. M. Paulauską net šiurpas nukratė. Suprato, kuo tai grėsė jam ir artimiesiems. Toks jo žingsnis būtų reiškęs išdavystę, grįžti į tėvynę nebūtų jokių galimybių. Tai Modestui nebuvo priimtina.
Čempionato šventė
Europos čempionatas Paulauskų namuose visada buvo ir yra didelė šventė.
Šį Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą M. Paulauskas stebėjo Panevėžio, Kauno ir Vilniaus sporto arenose. Kaip legendinis sportininkas vertina Lietuvos rinktinės pasirodymą? „Gaila, kad komanda buvo nevisos sudėties. Vyrai žaidė pagal savo galimybes. Tikrai buvo galimybių patekti į geriausių komandų ketvertuką, varžytis dėl medalių, bet grubios klaidos paskutinėmis minutėmis ją atėmė“, – sakė M.Paulauskas.
Jam krepšinio čempionatas – labai didelis dalykas, emocijų lavina.
„Mūsų, lietuvių, širdyse yra labai daug pagarbos šiai sporto šakai. Matome, kaip visi eina dėl jos iš proto. Aš su namiškiais taip pat. Džiaugiuosi, kad esu artimas krepšiniui, kad jis labai vertinamas. Per čempionatą aš ir visi mano draugai buvome prisiminti, sulaukėme daug įvairių telefonų skambučių. Prieš rungtynes kas nors vis prieidavo, kviesdavo nusifotografuoti“, – tęsė krepšinio legenda.
Ar gimė laiku?
Ar jis nekeiksnoja, kad sportui paaukojo savo sveikatą? „Traumų buvo, bet labai didelių neturėjau, jos nepaliko gilaus pėdsako. Tad ypatingais negalavimais nesiskundžiu. Jaučiu nugaros skausmus, yra daugiau pokyčių. Tai natūralu. Nieko nesigailiu, jei reikėtų iš naujo gyventi, gyvenčiau taip pat, tik sportuočiau dar stipriau ir energingiau“, – sakė M.Paulauskas.
O ar pašnekovui nekyla minčių, kad gimė per anksti? Dabar krepšininkai turi daugiau galimybių, daug daugiau uždirba, baigę karjerą, turi solidžių santaupų. „Nenoriu pergalių materializuoti. Yra kaip yra. Džiaugiuosi, kad gyvenau aktyvų sportinį gyvenimą, patyriau sėkmės, dabartiniams krepšininkams nepavydžiu. Į pinigus mes nebuvome orientuoti“, – teigė ponas Modestas.
Lietuvoje vykęs Europos čempionatas jam kiek stipriau priminė ir tą sporto arenoje vykusių kovų įtampos ir džiaugsmo skonį. Ką reiškia būti olimpiniu čempionu? „Tai ir savotiškas jaudulys, pasitenkinimas, garbė. Gera prisiminti akimirkas, kai tapome nugalėtojais, kai šventėme, parvažiavę namo, sveikino tūkstančiai žmonių. To negali pamiršti. Stebėdamas Europos čempionatą, pagalvoju: prieš kažkiek metų ir man kabino medalį“, – prisimena krepšininkas.
Rami šiandiena
Dabar M.Paulauskas su žmona Janina ir bendravardžiu sūnumi gyvena Šakiuose. Vasaras leidžia žmonos gimtajame Slavikų miestelyje ant Šešupės kranto, netoli Kaliningrado srities sienos. Vasarą noriai dirba fizinius darbus – pjauna žolę, kapoja malkas. Paulauskų sodybos kieme – ir krepšinio aikštelė su vienu stovu, kurioje neretai vyksta draugiškos kaimynų krepšinio varžybos.
Garsaus krepšininko darbas tebesusijęs su krepšiniu – treniruoja Regionų krepšinio lygoje (RKL) žaidžiančią Šakių „ Zanavyko“ komandą ir krepšinį žaisti mėgstančius vaikus, tarp jų – ir savo sūnų. Savaitgaliai dažnai skiriami rungtynėms.
Krepšinis Paulauskų šeimoje yra svarbiausia sporto šaka. Juo domisi ne tik sūnus, Paulauskai dalyvauja Kazimiero Budrio šeimų krepšinio turnyre. Jiems priklauso šio turnyro rekordas – yra nugalėję aštuonis kartus.
M.Paulauskas prisipažino, kad treniruotės ir turnyrai jam – kaip šventė. Susitinka su draugais, išlieja emocijas. Pasak olimpinio čempiono, krepšinis tam labai dėkinga sporto šaka, nors kiti gal ne mažiau malonumo jaučia stumdami rutulį ar diską.
Prasmė – mėgstamas darbas
Tačiau aktyvias sportines mankštas M.Paulausko gyvenime jau pakeitė gydomosios, kurių kelis kompleksus jam sudarė Vilniaus Sapiegos ligoninės kineziterapeutai. Labiausiai olimpinis čempionas vertina pratimus nugaros, stuburo raumenims stiprinti. Savo sveikatos labui kartkartėmis lankosi reabilitacijos įstaigose, atlieka masažą, vartoja maisto papildų. Mat, palikus didįjį sportą, geriau palaikyti ryšį su medikais, ypač kardiologais, būti stebimam ir save pastiprinti.
Žymiojo krepšininko pasiteiravome, kas svarbiausia, kad žmogus galėtų pasakyti prasmingai nugyvenęs gyvenimą? Pasak M.Paulausko, tam labai svarbu kažkuo domėtis, dirbti mėgstamą darbą. Ne visiems lemta būti vadovais ar generolais, olimpiniais čempionais, bet dirbti mėgstamą darbą su noru, užsidegimu – taip pat yra didelis apdovanojimas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę