){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt yra tekę girdėti sakant, kad meilė ar bet kokie kiti mums tokie malonūs ir gražūs jausmai tėra „cheminė reakcija“. Iš tiesų teoriškai tai tiesa – už laimės pojūtį atsakingi hormonai endorfinai – serotoninas ir noradranalinas. Tačiau kaip gi tuos hormonus „prisišaukti“?
Labai dažnai girdime – jei tik turėčiau daugiau pinigų, būčiau išties laimingas... Taip, iš dalies tai tiesa, tačiau prieš dvejus metus San Francisko universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad patys pinigai savaime laimės neatneš. Labai svarbu tai, kaip pinigus leidžiame: jei už juos įsigysime bilietus į teatrą, kiną, pasidovanosime vakarienę restorane, per atostogas nukeliausime į išsvajotą šalį, pajusime daug didesnį malonumą, džiaugsmą ir laimę nei nusipirkę naują drabužį, elektronikos prietaisą ar dar kokį nors daiktą. Kodėl?
Mokslininkai teigia, jog žmogus, pinigus leisdamas mėgstamai veiklai, o ne materialiems dalykams, patenkina savo poreikį bendrauti, palaiko santykius ar užmezga naujas pažintis, įgyja ilgalaikių įspūdžių. Juk, nusipirkę bilietus į spektaklį, dažniausiai pasikviečiame ką nors eiti kartu, kelionės metu geriau pažįstame artimuosius, taip pat sutinkame naujų žmonių. Galiausiai visi ar bent jau dalis tokių patyrimų tampa mielais prisiminimais, įspūdžiais dalijamės ilgai, o džiaugsmas įsigijus naują drabužį, telefoną ar kitą daiktą išblėsta gana greitai, daiktas tampa paprasčiausia kasdienybės dalimi.
Įdomią teoriją apie laimės ir pinigų ryšį turi ir Liege universiteto psichologai, teigiantys, kad pinigai jų turintiems nuolat laimės jausmo neatneša, kadangi tiek nauji daiktai, tiek ir įvairūs pasilepinimai greitai tampa kasdienybe. Juk jei kasdien mėgausimės skaniausiais valgiais, gėrimais, jie tiesiog nebeteks savo pirminės vertės. Tas pats nutiks ir su dažnomis kelionėmis, gyvenimu prabangiuose viešbučiuose, lankymusi renginiuose.
Negana to, žmonės, gaunantys viską, ko tik užsigeidžia, ilgainiui praranda gebėjimą džiaugtis smulkiais gyvenimo džiaugsmais, jie nevertina to, apie ką kiti tik svajoja.
Mintis, kad po savaitgalio vėl teks žingsniuoti į darbą, neatrodo labai džiugi? Iššūkiai, įtampa, vis naujos užduotys tik sukelia stresą ir laimingu darbuotoju savęs nepavadintumėte? Tikriausiai dirbate ne jums skirtą darbą. Švedijos Giotenburgo universiteto mokslininkai teigia, jog sunkus darbas – kad ir kaip paradoksaliai skambėtų – daro žmones laimingus. Tiesa, darbas turi atitikti žmogaus sugebėjimus, skatinti siekti tikslų ir tiesiog patikti žmogui. Savo tyrimo išvadose Švedijos mokslininkai atsakymo į klausimą, kas žmonėms suteikia laimės ieškoję visame pasaulyje, rašo, kad sunkus darbas siekiant tikslo yra daug labiau išpildantis ir daro žmones laimingesnius nei laimėjimas loterijoje.
Sakote, o ką daryti tiems, kurie negali pasigirti svajonių darbu? Mėgstama veikla ne tik profesiniame gyvenime, bet ir laisvalaikiu, svajonių siekimas (net jei kurį laiką ir reikia kentėti pikčiurnos viršininko nurodymus) suteikia gyvenimui aukštesnį tikslą ir daro mus laimingus.
Dvidešimtojo amžiaus viduryje amerikiečių psichologas Abrahamas Maslou (Abraham Maslow) paskelbė žmogaus poreikių teoriją – poreikių hierarchiją piramidės pavidalu. A.Maslou teigė, jog, norint patenkinti aukščiausią žmogaus poreikį – saviraišką, savęs aktualizavimą, pirmiausia reikia pasirūpinti žemiausiais – fiziologiniais, saugumo, socialiniais, pripažinimo – poreikiais.
Piramidės viršūnėje esančią saviraišką, vadovaudamiesi šia teorija, ir galime pavadinti laime.
„Kad taptų laimingas, muzikantas turi kurti muziką, tapytojas turi tapyti paveikslus, poetas – rašyti eiles. Žmogus turi tapti tuo, kuo jis gali tapti. Tai mes vadiname savęs aktualizavimo poreikiu... Tai reiškia žmogaus norą išreikšti savo potencialą, glūdinčias jame galimybes, tapti tuo, kuo jis sugeba tapti“, – taip laimę apibūdino pats A. Maslou.
Jei trokštate paprastesnio laimės recepto, Princtono ir Harvardo universitetų mokslininkai jį jau atrado. Mankštinkite smegenis! Greitas mąstymas sprendžiant įvairias problemas, ieškant idėjų suteikia pakylėjimo, energijos, jėgų ir džiaugsmo. Tai gali būti kryžiažodžio sprendimas, aktyvūs protiniai žaidimai, viktorinos, karšta diskusija, netgi greitas skaitymas. Taigi taikus ginčas su antrąja puse gali tapti laimingų akimirkų kibirkštimi. Ir kas galėjo pagalvoti?
Prieš keletą metų australų mokslininkai iš Sidnėjaus, uždavę klausimą, kur slypi laimė, gavo įdomų atsakymą: kuo žmogus vyresnis, tuo jis laimingesnis. Taigi, anot jų, raktas į laimę yra visus taip gąsdinantis senėjimas.
Vyresni žmonės yra mažiau nervingi, mažiau bijosi ir daugiau koncentruojasi į gyvenimo kokybę. Jie taip pat nesistengia kontroliuoti kiekvienos savo gyvenimo srities, yra emociškai stabilesni.
Vyresniuosius mažiau erzina ir įvairūs aplinkos dirgikliai, jie sugeba kontroliuoti savo blogas emocijas ir leidžia skleistis pozityvioms. Jaunimas elgiasi visiškai priešingai, kadangi nežino, kas jų laukia ateityje, bijo nesėkmių, juos nuolat kamuoja nerimas, neurozės, tuo tarpu vyresni šį periodą jau būna pragyvenę, nebebijo ateities, stengiasi gyventi šia diena ir džiaugtis.
Tad, sakote, ką daryti – tiesiog sėdėti ir laukti garbaus amžiaus, atnešančio ramybę ir palaimą? Tikrai ne – jei jaučiatės liūdni, nelaimingi, užsiimkite fizine veikla. Fizinis aktyvumas padeda hipofizei išskirti endorfinus, nuo kurių pakyla nuotaika, atsiranda daugiau energijos.
Ir nebūtinai turite ištisas valandas vargti sporto salėje, užteks kasdien pasivaikščioti, padirbėti sode ar padaryti namuose generalinę tvarką.
Kaip jau turbūt akivaizdu – laimė susideda iš įvairių patyrimų, socialinio gyvenimo, požiūrio į gyvenimą, tad mokslininkai perša išvadą, kad ekstravertai dažnai yra laimingesni už intravertus. Atviresni, lengviau bendraujantys, nuolat ieškantys naujų išbandymų ekstravertai gyvena geresnį socialinį gyvenimą, turi daugiau draugų, laisviau jaučiasi tarp žmonių, dažniau užmezga naujus santykius, neretai padedančius profesiniame gyvenime, taip pat lengviau susiranda romantinį partnerį.
Ir nors draugų ar pažįstamų skaičius jokiu būdu nenustato bendravimo kokybės, tačiau intravertai dažniau jaučiasi socialiai izoliuoti, jiems sunkiau susipažinti su naujais žmonėmis, tad jie dažniau patiria stresą, kenčia nuo miego sutrikimų, aukšto kraujospūdžio ir t.t.
Ką daryti, jei esate intravertas? Mokslininkai turi patį paprasčiausią atsakymą – apsimeskite. Net jei ir jaučiatės nepatogiai, verskite save dalyvauti įvairiuose renginiuose, bendraukite ir ypač su nepažįstamaisiais – tai tikrai padės. Sakote, jums nejauku ar tiesiog nesmagu tarp daugybės žmonių, nemėgstate taikytis prie tų, kurie jums ne prie širdies? Vis tiek pabandykite, nes netgi moksliškai įrodyta, kad dirbtina šypsena yra tokia pat naudinga sveikatai ir nuotaikai, kaip ir nuoširdi.
Nepamirškite ir tikėjimo geresne ateitimi, vilties, kad viskas bus gerai – tyrimai rodo, kad šalyse, kur religija vaidina svarbų vaidmenį ir žmonės yra giliai tikintys, žmonės yra laimingesni. Taigi viltingas posakis „jei baigėsi blogai, tai dar ne pabaiga“ įgauna prasmę.
• Mėgaukitės kiekviena diena
• Nelyginkite savęs su kitais
• Nesureikšminkite materialių dalykų
• Išsikelkite prasmingus tikslus
• Būkite iniciatyvūs darbe
• Vertinkite šeimą, turėkite draugų
• Šypsokitės net jei nesinori
• Mankštinkitės
• Darykite gera kitiems
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę