){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paskatinant individą tyrinėti savo emocijas visų pirma atsiranda galimybė pripažinti, kad šios emocijos egzistuoja bei yra teisėtos. Neretai pacientai, patyrinėję kokią nors problemą, sako, kad nors apie tai ir buvo sunku kalbėti, bet pakalbėjus “tarsi nukrito akmuo”. Medikas, kuris su žmogumi bendrauja, gali apgailestauti, kad ne jo valioje pašalinti paciento problemas, tačiau žmogui padeda jau pati galimybė kalbėtis.
Žinoma, vien problemų išsakymas jų neišsprendžia, tačiau sąveika tarp gydytojo ir paciento gali būti terapinė: gydytojas paskatina individą išsakyti rūpesčius bei padeda pažiūrėti į problemas iš perspektyvos, netgi jei šios problemos yra labai skausmingos. Tokiu būdu gali tapti lengviau išsprendžiamos net sunkiausios situacijos. Šie pokalbiai leidžia identifikuoti pacientus, kuriems yra rizika nesusidoroti su užgriuvusiomis ligos bei gydymo problemomis ir atskirti normalų nerimą bei liūdesį nuo tokio, kurį jau reikia gydyti.
Medikams gali tekti patirti įvairias tiek pacientų, jų artimųjų, tiek kolegų emocines reakcijas: pyktį, kaltę, baimę, neigimą, nerimą, depresiją, o kartais ir mintis nusižudyti.
Pyktis
Pyktį paprastai nėra sunku atpažinti, tačiau kartais būna nelengva nustatyti tikrąją jo priežastį. Pvz., gali atrodyti, kad žmogus pyksta dėl to, jog susirgo. Tačiau giliau kalbantis paaiškėja, kad jo pyktis taip pat susijęs su žmonos planais jį palikti. Kalbantis apie pyktį labai svarbu sužinoti jo priežastį bei į ką jis nukreiptas. Tolesnis tikslas yra neleisti pykčiui plėtotis bei padaryti jį lengviau įveikiamą.
Pyktis – gana įprasta reakcija susirgus. Dauguma individų tada peržvelgia savo gyvenimą ir ieško jame priežasčių. Jei jų neranda, pyksta, nes jaučiasi ligos “nenusipelnę”. Pvz., žmogus, kuris laikėsi sveiko gyvenimo būdo, dietos, sportavo, staiga patiria širdies priepuolį. Be to, jis visada manė, kad yra geras vyras ir tėvas, tačiau žmona ruošiasi jį palikti. Mintis, kad gyvenimas neteisingas ir kad be jokios priežasties skaudžiai nukentėjo, žmogų labai gundo sakyti, kad gyvenimas nėra “gražus”. Pacientas darosi dar piktesnis.
Susidurdami su pykčiu, medikai gali jaustis nepatogiai. Jie iš tiesų negali nei panaikinti gyvenimo neteisingumo, nei grąžinti to, kas buvo anksčiau, kai žmogus nesirgo. Realistiškas tikslas būtų pripažinti pyktį, įvertinti jį kaip teisėtą bei pasistengti jį sumažinti skatinant išreikšti jausmus.
Pykčio adresatas yra labai svarbus, kadangi jis dažnai nukreipiamas ne ten, kur reikia. Kartais medikai susiduria su piktu pacientu ar giminaičiu, kuris kreipia savo pyktį į gydymą ar į konkretų mediką: kad diagnozė nebuvo nustatyta laiku, kad gydymas buvo netinkamas ar kad tinkamai nesirūpino. Tai ypač dažna, kai ligonis miršta. Šiose situacijose svarbu vengti gintis. Jei kaltinimai neteisėti, esminis dalykas yra išsiaiškinti tikrąsias pykčio priežastis ir tikrąjį jo adresatą. Neretai po pykčiu slepiasi namiškių kaltės jausmas.
Kaltė
Dažnai artimieji užsikrauna sau neįmanomus reikalavimus, nors logika ir sako, kad dėl artimojo mirties jie nekalti. Tačiau paprastai žmonės tokiomis situacijomis remiasi emocijomis, o ne logika. Gedintys žmonės labai dažnai jaučia kaltės jausmus: jie mąsto, kad dėl savo mylimo žmogaus galėjo padaryti daugiau, galėjo daugiau susigaudyti, daugiau pasirūpinti, būti mažiau dirglūs ar nekantrūs. Taip pat kaltę jaučia ir nemažai susirgusių pacientų, pvz., kad rūkė ir t.t.
Kartais kaltės jausmas yra visiškai teisingas, tačiau dar dažniau – be pagrindo. Kalbant apie kaltės jausmą su žmogumi, atsiranda galimybė į jį pažiūrėti iš tam tikros perspektyvos bei atleisti sau už neteisingai prisiimtą kaltę. Jei kaltės jausmai nėra identifikuojami ir ištiriami, jie toliau veši. Individas, “deginamas” tokių jausmų, gali puoselėti savižudiškus ketinimus, jam gali prireikti psichiatro pagalbos atkurti realybės jausmą.
Medikui dirbant su kalte svarbu pripažinti emocinius sunkumus bei priimti kaltės jausmą kaip realybę. Pašalinis žmogus negali paprasčiausiai “nuimti” kaltės įtikinėjimais ar atleidimu. Medikas galėtų prašyti paciento ar artimojo pažiūrėti į savo kaltę “naujomis akimis” ir paklausti savęs, ar kartais nėra sau per daug griežtas? Tokia strategija padeda pažiūrėti į kaltę iš perspektyvos.
Neigimas
Neigimas atsiranda iškilus situacijoms, kurios individui yra tokios sunkios, jog jis tiesiog išstumia tai iš savo galvos, tarsi to visai nebūtų įvykę. Medicinoje neigimas pasireiškia, kai ligos ar gydymo ateitis yra neaiški arba prognozė – bloga. Neigimas yra dažna psichologinė gynybos reakcija sergant vėžiu ar kitomis gyvybei pavojingomis ligomis.
Pagrindinis sunkumas, kurį pagimdo neigimas, yra tai, kad tampa neįmanoma kalbėtis apie esamą situaciją. Tai gali paveikti tiek gydymą, tiek individo tarpasmeninius santykius.
Jei neigimas žmogui tarnauja kaip gynybos mechanizmas, gali būti gana pavojinga jį “atimti”, nes galbūt žmogus neturi kitų būdų susidoroti su šia situacija. Tinkama strategija šiuo atveju būtų išsiaiškinti, ar neigimas yra visiškas, ar dalinis, kaip pasitaiko dažniau. Tokiu atveju asmuo vienu lygiu gali priimti realybę, kitu – ne, t.y. į vieną situaciją jis gali žiūrėti realistiškai, į kitą – elgtis taip, lyg nieko nebūtų įvykę.
Svarbu išsiaiškinti, ar yra tam tikros vilties, kad individas priims realybę. Kalbėti su žmogumi reikia keletą kartų, tiek kai jis į situaciją žiūri realistiškai, tiek – kai neigia, ir bandyti jo klausti, ar jis kada nors pagalvoja, kad reikalai nebus tokie geri. Jei paaiškėja, kad neigimas yra visiškas, geriau palikti taip kaip yra. Kitu atveju žmogui svarbu leisti suabejoti, kad jis kada nors “pasitaisys”. Tai rodo, kad laikui bėgant neigimą jis sugebės pakeisti realybe.
Situacija sunkesnė, kai kalbama apie neigiančius artimuosius. Dažnai pacientas taip ir miršta neigimo būsenoje, vis dar spausdamas rankose brošiūrą apie atostogas salose. Artimiesiems svarbu “išsivaduoti” iš neigimo būsenos iki tai įvyks – vien dėl to, kad suteiktų kuo geriausią pagalbą savo artimajam.
Kadangi medikai turi priimti, jog daliai pacientų reikia neigimo, kaip būdo susidoroti su problema, jiems svarbu atsiminti vieną dalyką: nors jie ir gali prisitaikyti prie neigimo, tačiau neturi jo “maitinti” – svarbu būti neutraliems, pasakant: “Aš tikiuosi, jog jūsų sveikata bus pakankamai gera tai padaryti” ar “Aš tikiuosi, jog reikalai pasisuks ta linkme, kaip jūs tikitės”. Tokie žodžiai “nesulaužys” neigimo, bet paliks pacientui galimybę pasitikėti gydytoju, jei atsiras realybės jausmas.
Baimė
Natūralu, kad žmogus išsigąsta, kai suserga, kai jam reikia globos, kai susiduria su neaiškia ateitimi. Bendraujant su pacientais svarbu išsiaiškinti, ar jų baimė yra reali, ir kiek ją galima sumažinti. Pvz., jei žmogus bijo mirti ant operacinio stalo, dažnai jo baimė viršija “normalias ribas”, nėra reali. Tai sukelia naktinius košmarus, norą atsisakyti operacijos ir trukdo tinkamai tvarkytis su ligos keliamais jausmais.
Dažnai kalbėdamas apie tai, kas jį gąsdina, pacientas jaučia, kad realybė yra ne tokia baisi, kaip jis manė. Labai svarbu išsiaiškinti, ko būtent žmogus bijo – gal pačios operacijos, o gal to, kokią įtaką tai turės jo santykiams su artimais žmonėmis, ar partneris jį priims po operacijos taip kaip anksčiau. Šiuo atveju medikai gali leisti pacientui “išventiliuoti” savo jausmus, susirūpinimą partnerio reakcija. Realybė iš tiesų yra tokia, kad kai kurie santykiai neatlaiko sunkių ligų bei luošinančios chirurgijos, tačiau paskatinant pacientą apie tai kalbėtis su savo partneriu ir, jei reikia, siūlant savo pagalbą, su baime įmanoma susitvarkyti. Jei baimė trukdo pacientui kovoti su liga, neigiamai jį veikia, gali prireikti specialisto pagalbos, specialaus nerimo, baimės gydymo.
Depresija
Nėra reta, kad pacientus, susirgusius kokia nors vidaus liga, apima depresija, ypač jei liga gresia gyvybei ar tenka visiškai keisti gyvenimo būdą. Medicinos personalas, pamatęs bent vieną depresijos simptomą, turi aiškintis, ar nėra jų daugiau, pavyzdžiui, jei žmogus nevalgo ir nemiega, jis gali sirgti depresija. Reikia atskirti normalų praeinantį liūdesį nuo depresijos. Kartais depresija tikrai būna sunki, tad prireikia gydyti antidepresantais. Šiuo atveju svarbu nepamiršti ir savižudybės rizikos.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę