){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jis paplitęs visur ir visais laikais. Meluojant stengiamasi apsiginti, išvengti tikro arba tariamo pavojaus, prisitaikyti prie nepalankios situacijos, o kartais – be tikslo.
Senovės Egipto papiruse prieš 3000 metų aprašytas apsimetėlio elgesys: „Jis neatsako į klausimus, išsisukinėja, tauškia niekus, trina didįjį kojos pirštą į grindis, krūpčioja, brauko plaukų šaknis pirštais“. Homeras aprašo, kaip Odisėjas, vengdamas dalyvauti Trojos kare ir apsimesdamas bepročiu, aria jūros krantą pasikinkęs jautį ir arklį ir sėja druską. Homeras aprašo ir Odisėjo demaskavimą: padėjus prieš arklą Odisėjo kūdikį Telemachą, Odisėjas sustabdė vaidinimą ir patraukė sūnų nuo arklo, išsiduodamas, kad simuliuoja.
Su apsimetimu dažniausiai susiduriama teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertinėje praktikoje, psichiatrijoje ir narkologijoje, kur apsimetimas apibūdinamas kaip sąmoningas, tyčinis melavimas ir apsimestinis, tikslingas elgesys, kuriuo siekiama pavaizduoti, suvaidinti nesančios ligos požymius, apsimesti ligoniu. Tai psichikos sutrikimų požymių vaidinimas, jų dirbtinis sukūrimas ir somatinių ligų požymių demonstravimas arba jų dirbtinis sukūrimas.
Požiūris į apsimestinius psichikos sutrikimus priklausė nuo psichiatrijos pažangos: iki XIX amžiaus vidurio buvo manyta, kad toks apsimetimas pasitaiko dažnai ir apsimesti psichikos ligoniu yra labai lengva, o antroje XIX amžiaus pusėje įsivyravo nuomonė, kad šis reiškinys yra itin retas, suabejota, ar sveikos psichikos žmogus apskritai sėkmingai gali apsimesti psichikos ligoniu.
Pastebėta, kad vyrai apsimeta dažniau nei moterys ir kad apsimetimų padažnėja perversmų, karų, ekonominių krizių metu, nes silpnesnieji tokiu būdu ginasi nuo ekonominių ir kitų sunkumų. Tikslų apsimetimo paplitimą nustatyti nelengva, tačiau literatūroje nurodoma, kad bendroje psichiatrijos praktikoje pasitaiko apie 1 proc. apsimetėlių, tarp karo prievolininkų – 5 proc., o tarp kriminalinių nusikaltėlių – 10–20 proc.
Oficialiai apsimetimas (simuliacija) nėra psichikos sutrikimas.
Manoma, kad psichiškai sveikam asmeniui yra sunku apsimesti psichiniu ligoniu. Be to, norint įtikinamai apsimesti, reikia aktorinių sugebėjimų, gerai išstudijuoti apsimetamo sutrikimo simptomus arba daug laiko praleisti greta ligonio (pvz., vienoje kalėjimo kameroje arba ligoninės palatoje).
Įtarti apsimetimą reikia, kai psichikos sutrikimai atsiranda po suėmimo, traumos, avarijos, pašaukus į karo tarnybą, prieš egzaminus, atliekant bausmę kalėjime, tarnaujant armijoje ir pan. Svarbus apsimetimo požymis – aiškus išorinis tikslas (gauti nedarbingumo lapelį, išvengti karinės tarnybos, bausmės, gauti narkotikų), kurį dažnai atskleidžia pats apsimetėlis.
Tiriant apsimetimą, svarbu stebėti pacientą visą parą, atlikti išsamų psichologinį ir somatinį ištyrimą. Pagrindiniai apsimetimo atskleidimo būdai: nuodugnus, kiek įmanoma ilgesnis pokalbis, elgesio ir būsenos kaitos stebėjimas, psichologiniai, instrumentiniai tyrimai.
Pokalbio metu stengiamasi nuodugniai išnagrinėti nusiskundimus, atkreipti dėmesį į detalių stoką, vengimą išsamiau paaiškinti simptomo aplinkybes, mėginimus išvengti tiesaus atsakymo („neprisimenu“, „nežinau“), nekantravimą baigti pokalbį.
Apsimetant yra vaidinamas ligonio elgesys, prasimanomi įvairūs nupasakojami simptomai, kartais vaistais arba kitaip sukeliami ligos požymiai, pateikiami neteisingi duomenys apie savo praeitį (išgalvojamos ligos, traumos ir kt.). Prasimanytiems požymiams būdingas stereotipiškumas (kartojamas išmoktas tekstas, pojūčiai ir simptomai nėra išgyventi), požymiai yra pavieniai, nesudaro sindromo ar sutrikimo visumos.
Vertinant svarbu stebėti visą parą, nes neįmanoma apsimesti nuolatos. Pvz., ligonis skundžiasi labai bloga nuotaika, tačiau skyriuje nepasireiškia depresinis elgesys, pacientas aktyvus, noriai bendrauja su kitais.
Išsami apžiūra kartais padeda nustatyti apsimestinį nusiskundimų pobūdį. Pvz., kai pacientas skundžiasi odos nejautra, paralyžiumi, kurtumu, atliekami instrumentiniai tyrimai (EEG, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, echoskopija, elektromiografija ir kt.), kurie padeda atskleisti apsimetimą. Instrumentiniai tyrimai padeda nustatyti, ar pateikiamų požymių sunkumas atitinka rastų pakitimų dydį, ar pakitimai gali sukelti tokius požymius.
Ganzerio (Ganser) sindromas (kitaip dar vadinamas kalinių psichoze, nes pirmiausia buvo diagnozuotas kaliniams) yra simuliacijos variantas, kai žmonės epizodiškai neadekvačiai elgiasi imituodami kurią nors psichikos ligą. Klasikinis Ganzerio sindromo simptomas yra „apytiksliai atsakymai“, pacientas negali atsakyti net į elementarius klausimus (pvz., paklausus, kiek bus du plius du, pacientas atsako, kad penki).
Tariamas sutrikimas – psichopatologija, kuriai esant fiziniai arba psichologiniai simptomai tendencingai sukuriami, perdedami, arba žmogus, siekdamas aplinkinių dėmesio, pats save įtikina, jog serga.
Miunhauzeno sindromas yra lėtinė gana sunki liga. Šis terminas atsirado 1951 metais po to, kai pasirodė istorijos apie vokiečių aristokratą Karlą fon Miunchauzeną, keliavusį po pasaulį ir pasakojusį visiems spalvingas pramanytas istorijas. Panašiai kaip aristokratas, šį sutrikimą turintys ligoniai atlieka daug žygių į įvairias ligonines, pasakodami įvairiausias dramatiškas istorijas. Ligoniai keliauja po ligonines, prašydami gydytojų išgydyti ligas, kuriomis jie iš tiesų neserga. Šiuo sutrikimu sergantys pacientai dažnai kreipiasi į įvairius gydytojus ir dažnai guldomi į ligoninę. Kartais jie pasikeičia vardą ir pavardę, kad išlaikytų sergančiojo vaidmenį ir gautų tęstinį gydymą. Būdami ligoninėje, šie pacientai reikalauja, kad jiems būtų atlikta daugybė klinikinių tyrimų ir procedūrų. Jie gali reikalauti chirurginio gydymo, analgetikų ar raminamųjų. Šie pacientai dažnai kaltina gydytojus nekompetentingumu ir grasina teismais. Jie prašosi išrašomi iš ligoninės anksčiau laiko, kai pajaučia, kad medicinos personalas išsiaiškino, jog jie simuliuoja, išsirašę jie vyksta į kitą ligoninę.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę