){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Anot psichologės, pirmiausia reiktų kalbėti apie poreikį, kodėl mums tų burtų reikia. Specialistės manymu, toks poreikis gali kilti dėl kai kurių sunkių emocinių būsenų: stipraus nerimo, streso, vidinio nesaugumo ir įtampos jausmų, įvairių baimių. Taip pat poreikis ieškoti burtų pagalbos gali būti susijęs su noru pačiam geriau kontroliuoti situaciją, su sunkumais toleruoti neapibrėžtumą.
Mums atrodo, kad žinodami galime geriau valdyti situaciją ir kartais pamirštame, jog vis dėlto yra nemažai dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, kuriuos reikia tiesiog priimti. Galime tik pripažinti, kad daug kur esame bejėgiai, ir turėtumėme atskirti, ką galime pakeisti ir ko negalime. „Vyraujant sampratai, kad, žinant tam tikrus dalykus, juos galėsime pakeisti, žmogus iš neapibrėžtumo, nesaugumo jausmo ieško, kas padėtų ir patartų, ką daryti,“ – teigia psichologė.
„Kitos priežastys, kodėl mums reikalingi burtai ir būrėjos, tai, matyt, nemokėjimas priimti sprendimų, nepasitikėjimas savimi bei sunkumai prisiimant atsakomybę,“ – teigia psichologė. Atrodo, kad kažkas kitas geriau žino, ką reikia dabar daryti, ir gali būti už tai atsakingas. Pasirinkimai gyvenime kartais būna sunkūs, ir tada žmonės eina pas būrėją. O kai kurie žmonės buriasi vedami tiesiog žmogiško smalsumo.
• Siekiant pagerinti savo emocinę būseną.
• Norint kontroliuoti, valdyti situaciją bei jaustis saugiam žinant „ateitį“.
• Kad būtų lengviau priimti sprendimus.
• Iš smalsumo.
Visų pirma, žmogus paprastai eina burtis norėdamas saugumo, bet dažnai burtai atneša dar daugiau nerimo. Žmogus laukia to, kas jam išpranašauta. „Žmogaus psichikai būdinga, kad, jei mes kažko bijome, galime patys to nejausdami elgtis taip, kad išprovokuosime tai, ko bijome...“ – teigia psichologė. Tai – elementarus psichikos dėsnis. Pvz., jei aš bijau, kad mane paliks, tai galiu lengvai pasąmoningai elgtis taip, kad kitam žmogui kils poreikis mane palikti, ir aš tada sakysiu – va, matai taip ir buvo (kaip buvo išburta).
Anot psichoterapeutės, ta negatyvi informacija labai dažnai ne išlaisvina, o įkalina – ji tarsi neleidžia gyventi dabartyje, neleidžia pasitikėti savimi ir gyvenimo vyksmu. „Aš tikrai nesiimu kritikuoti ar vertinti tų žmonių, kurie užsiima būrimais, bet jeigu mes kalbame apie burtų poveikį žmogui, tai reikia pripažinti, jog savo darbo praktikoje ne kartą susidūriau su žmonėmis, patyrusiais stiprų negatyvų burtų poveikį jų psichikai ar santykiams su artimais žmonėmis,“ – teigia psichologė.
Kartais žmonės tampa įtaresni ar net agresyvūs artimųjų atžvilgiu, nes buvo „išburta“ apie jų neištikimybę, blogus ketinimus, kartais žmonės laukia nelaimės, kurios data buvo nusakyta tiksliai. Netgi labai pozityvi informacija, kuri iš pradžių nuramina, vėliau gali sukelti stresą ar klaidinti, ypač jei žmogus nesulaukia tokio rezultato, kaip buvo išpranašauta.
Svarbu žinoti, jog, veikiant burtams, gali paaštrėti esamos žmogaus psichikos problemos ar net iškilti naujų: gali sutrikti miegas, sustiprėti įkyrios mintys ar veiksmai, sustiprėti paranojiškos mintys, kilti stiprios emocinės reakcijos, panikos priepuoliai ar net psichozės. Neretai žmonės tampa priklausomi nuo burtų, gali tiesiog paralyžiuotis jų valia, gebėjimas apsispręsti, prisiimti atsakomybę. Tuomet tampa nebeaiškios ir vertybės – kur paties žmogaus, kur įdiegtos burtų ar kažkokių pranašysčių. Taip į žmogaus pasaulį įnešama gana daug sąmyšio.
Priklausomybę nuo įvairių burtų padeda įveikti stiprios dvasinės vertybės. Jei žmogus tikintis, vis tiek jo pirmoje vietoje bus Dievas, pasitikėjimas juo, ir visi burtai ar kitos pranašystės prieš tai paprasčiausiai nublanks.
Kita vertus, ėjimą pas būrėjas galima palyginti su ėjimu pas psichologą – tiek vienu, tiek kitu atveju žmogus ieško problemų sprendimo, kreipiasi, kai jaučiasi blogai. Tik pas būrėją žmogui lengviau, nes šis jį ir nuramins, ir paguos, pasakys viską tiksliai ką daryti. O, einant pas psichologą ar psichoterapeutą, vis dėlto reikia galvoti apie problemas, ieškoti jų sprendimo, apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Tai – tik papildomas darbas. Todėl neretai daugeliui nueiti pas būrėją lengviau.
Burtų yra įvairiausių. Ne tik tokių „nekaltų“, kaip, pvz., ateities pranašavimas kortomis. Yra ir daug stipresnių, pvz., dvasių kvietimas prie žvakių šviesos. „Man tai atrodo be galo pavojingi žaidimai ir aš į tą sritį nelendu“, – teigia psichologė.
Tad išmokite patys rūpintis savimi ir surasti tai, kas iš tiesų padės pagerinti būseną ar rasti tinkamus problemų sprendimo būdus.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę