){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pyktis – viena iš emocijų, kuri yra reikalinga mūsų gyvenime, juo mes galime pasauliui pranešti apie tai, kas mums nepatinka, parodyti, kad su mumis elgiamasi neteisingai. Nepasitenkinimo jausmas ryškėja jau apie antruosius gyvenimo metus – vaikas pradeda nepaklūsti, elgtis atžagariai. Nuo 12 mėnesių vaikas verkia, atėmus iš jo mėgstamą daiktą. Ypatingas „ožiavimosi“ amžius prasideda 2–4 gyvenimo metais: čia svarbu įrodyti savo atskirumą, autonomiškumą ir išbandyti tai, kas neleidžiama. Vaikas, iki šiol laikęs save pagrindiniu asmeniu, kuriam viskas galima, pradeda suprasti, kad ir jam yra apribojimų. Ypatingas šis metas ir tėvams, kuriems iškyla nelengvas uždavinys – kaip priimti šį vaiko elgesį jo nesumenkinant, leidžiant jam patirti kylančius jausmus, bet nepatiriant nuostolių ir neraudonuojant prieš aplinkinius.
Pirmosios vaiko patirtys konflikte tarp „noriu“ ir „galima“ labai svarbios. Tėvams svarbu perduoti vaikui keletą tiesų: „Net man pykstant tėvų meilė nedingsta“; „Net nepatenkinęs visų poreikių, aš galiu toliau gyventi“ ir „Galima rasti kompromisų“. Kadangi vaikas šiame etape turi tapti savarankišku, nepatartina bausti – bausmė sustiprins menkumo jausmą.
Pykčio „uždrausti“ nereikia, bet svarbu žiūrėti, kad jo raiška būtų tinkama – neįžeidžianti kitų, negadinanti daiktų ir nekenkianti vaiko sveikatai. Pirmas žingsnis – pripažinti ir atspindėti vaiko pyktį: „Matau, tu labai pyksti“.
Vėliau skatinkite išreikšti pyktį: „Ateik, parodyk, koks tavo pyktis: gali smarkiai, smarkiai suraukti antakius“, „Gali nueiti į kitą kambarį ir šaukti (kai nėra tam sąlygų, puikiai pasitarnauja pagalvė: šaukiant ją pridėjus prie veido aplinkiniams beveik nieko nesigirdi)“, „Paimk lapą ir parodyk, kaip atrodo tavo pyktis“ (tegul lūžta pieštukai, plyšta popierius, jei vaikui to reikia). Skatinant piešti pyktį, vaikai dažnai tai daro noriai, ir tai pavyksta labai vaizdžiai. Pyktis gali būti kaip vanduo, griaustinis, ugnis, akmenys... Į ką panašus atskiro vaiko pyktis, geriausiai žinos jis pats.
Norėčiau pristatyti kartu su 10 m. berniuku sukurtą pykčio valdymo piešinį. Pyktis – tai verdantis vandens puodas, kurį galima paveikti net 5 būdais: įpilant šalto vandens, įmetant ledo kubelių, sumažinant ugnį, išjungiant ugnį arba nukeliant puodą į šalį. Kai kyla pyktis, įsivaizduojame prieš akis tą puodą ir mintyse pasirenkame bent vieną iš aptartų karščio mažinimo būdų.
Kartais pykčio priepuolis būna toks stiprus, kad vaikas nieko nemato ir negirdi. Tokiu atveju verta pabandyti trumpam jį pašalinti iš pykčio aplinkos, pvz., nunešti į kitą kambarį. Kai kurie specialistai rekomenduoja, kad vaikas turi būti atskirtas nuo kitų tiek minučių, kiek jam metų. Nesant ir tokių galimybių (vaikas begalinio pykčio apimtas krenta ant grindų prekybos centre), galima paimti jį ant rankų smarkiai apkabinti..
Iš esmės pats vaiko pyktis, pasimetimas negalint gauti visko ir jautimasis menku jau yra bausmė. Todėl svarbu po pykčio periodo parodyti, kad vaiko ir tėvų santykis yra toks pats, kaip buvęs: vaikas yra mylimas. Ir praėjus sunkiems periodams stengtis jų nepriminti, negėdinti vaiko.
Skaitant panašius patarimus tėvams neretai kyla jausmas, kad juos pritaikyti neįmanoma. Iš tiesų, jei viena kalba mokančioje kalbėti šeimoje tėvams vieną dieną lieptumėme grįžus su vaikais kalbėti kita kalba, jie greitai nuleistų rankas: sudėtinga ir nėra greito rezultato. Nenoriu pasakyti, kad tėvams privaloma besąlygiškai mokėti tvarkytis su savo jausmais, bet, prieš išbandant panašaus pobūdžio patarimus, vertėtų pasverti savo nuostatą į pyktį, pastebėti, kaip jie patys tvarkosi konfliktinėse situacijose.
Išvengti vaiko „ožiavimosi“ periodo nepavyks, bet kiekvieno pykčio bangos kilimo laiku galite pasakyti sau, pvz: „Tai truks daugiausiai 10 minučių, ir vėl galėsime ramiai pietauti“, „Vaiko uždavinys – atrasti buvimo konflikte būdą, aš galiu jam padėti, bet nesu kaltas dėl to, kaip jis jaučiasi“.
Nors pykčio priepuoliai dažnai yra normali vaiko raidos dalis, tačiau tėvams vertėtų sunerimti, jei jie labai dažni, jei vaikas pykdamas kelia pavojų sau ir aplinkiniams, jei šalia pykčio ryškėja kitos problemos: atsiribojimas, nesugebėjimas mokytis, hiperaktyvumas ir pan. Kartais išorinė pagalba labai svarbi tėvams pastiprinti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę