){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daugelis kūdikio emocijų yra paprastos reakcijos į kasdieninius įvykius, todėl dalis psichologų pirmuosius jo verksmus ir šypsenas dažniau įvardija kaip refleksus. Iki 6 mėnesių kūdikis turi daug priežasčių blogai jaustis: verkia dėl alkio, skausmo, šalčio, stipraus garso. Kūdikis patenkintas, kai sočiai pavalgęs, myluojamas, jam patinka matyti įdomius daiktus.
4–5 mėnesių vaikas juokiasi, kai jam tikrai yra smagu. Dauguma vaikų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šypsosi aplinkiniams, džiaugsmingai žaidžia su visais jiems dėmesingais suaugusiaisiais, krykštauja pamatę kitus vaikus, gyvūnus, tačiau augant vaiko emocijos keičiasi.
Nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių vaikas verkia mažiau, nes virškinamoji sistema jau yra stabilesnė, atsiranda domėjimasis aplinka. 12 mėnesių vaikas dažniausiai verkia, kai prieštaraujama jo planams: guldomas miegoti, nors nesijaučia pavargęs, nepavyksta pasiekti norimo daikto, atėmus žaislą.
Baimės jausmas atsiranda nuo 7 mėnesių. Stipriausias būna 11–18 mėnesių, po to pamažu silpnėja.
. Prieraišumo jausmas atsiranda antrąjį pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pusmetį. Kūdikis stipriai prisiriša prie mamos, tėčio ar kitų juo besirūpinančių žmonių, taip pat prie daiktų, žaislų.
Antrieji gyvenimo metai: vaiko emocijų intensyvumas bei raiška
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda įsisąmoninti, kas jis yra, ir ką jis gali padaryti. Augdamas vaikas geriau pažįsta save, todėl prisideda dvi naujos emocijos: pasididžiavimas savimi ir gėdos jausmas. Vaikas didžiuojasi savo naujais pasiekimais: išmoksta pats apsirengti, apsiauti batus, pavalgyti ir pan. Būtent šiuo metu tėvams labai svarbu išmokti atpažinti vaiko emocijas ir padėti tinkamai jas išreikšti. Nuolatiniai priekaištai vaikui: „sušlapsi“, „išsitepsi“, „sulaužysi“ formuoja stiprų gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Vaikas pradeda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu. Dažnai šis savęs nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūliu elgesiu, todėl antraisiais gyvenimo metais dauguma vaikų dažnai laikomi „sunkiais“, „kaprizingais“, „nedraugiškais“. Tokio amžiaus vaikui didžiulę įtaką daro aplinka, auklėjimas, šeimos tradicijos. Vaiko emocijų intensyvumas bei raiška priklauso ne tik nuo vaiko įgimto temperamento, bet ir nuo jo priežiūros kokybės, kuri lemia, jog vieni vaikai yra pasitikintys savimi ir smalsūs, o kiti – nuolat verkiantys ir bailūs.
• Emocijos reikalingos tam, kad pagal jų raišką ir intensyvumą galėtumėte pažinti vaiką ir vaikas pats išmoktų pažinti savo emocijas, jas išmoktų valdyti, kontroliuoti, išmoktų laukti, gerbti save ir kitus. Stebėkite savo vaiką ir pasireiškusias vaiko emocijas panaudokite kaip galimybę jį ko nors išmokyti. Labai svarbu vaiko emocijų neignoruoti, neišstumti, bet pripažinti, kad galėtumėte jas kartu su vaiku įvardinti.
• Vaikų socialiniai įgūdžiai pradeda formuotis jau antraisiais gyvenimo metais. Tam, kad vaikas įgytų daugiau socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, dalytis žaislais, kai jis visai to nenori, arba laikytis žaidimo taisyklių, kurias sugalvojo kitas vaikas, reikia ne tik daug laiko ir pastangų, bet ir kūrybiškumo. Pasinaudokite žaidimo metodais, leiskite vaikui per žaidimus pažinti ir suprasti jį supančią aplinką, išmokykite laukti savo eilės, pažinti žaidimo taisykles, pagirkite, kad vaikas laikosi žaidimo taisyklių. Žodiniai metodai taip pat leidžia vaikui pažinti save ir kitus, suteikia galimybę ramiai ir atvirai išreikšti savo jausmus, todėl skirkite daugiau laiko pokalbiams su vaiku.
• Padėkite vaikui rasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, vaiko mokymą ir auklėjimą organizuokite taip, kad jis stiprintų pasitikėjimą savimi. Svarbiausia – padėti atsiskleisti vaiko gebėjimams ir talentams. Vaikus reikia skatinti problemas, iškilusius sunkumus spręsti patiems, pasinaudoti savo gebėjimais. Reikia padėti suprasti, kad jie stiprūs ir turi kuo didžiuotis. Jei vaikas sako: „Aš nemoku“, tai rodo, kad jis nepasitiki savo gebėjimais, nenori pabandyti, nes nesitiki, kad jam pavyks. Padrąsinkite savo vaiką. Padrąsinimas tai pozicija, kad „gal ne viskas pavyks, bet tu gali įveikti“. Kuo vyresnis vaikas, tuo sunkiau jam įkvėpti pasitikėjimą savimi. Todėl labai svarbu šią savybę ugdyti nuo pat mažumės.
• Augimo ir brendimo metais kiekvienas vaikas atranda atsakymą į klausimą „Kas aš esu?“. Vaikas susikuria savo portretą, remdamasis jo aplinkoje vyraujančiomis vertybėmis, iškeltomis idėjomis ir perspektyvomis. Kaip vaikas pristato save kitiems, tiek iš verbalinės, tiek iš kūno kalbos galima suprasti ar jam augant tėvai skatino jį, ar buvo trypiamas jo pasitikėjimas savimi. Todėl skatinkite vaiką visose situacijose, patarkite jam, bet nenuspręskite už vaiką, leiskite jam pasirinkti, išklausykite jį, o ne nuolat tildykite. Vaiko emocijų raidai labai svarbu, kad tėvai parodytų, jog normalu yra suklysti, pasimesti. Parodykite vaikui, kad kiekviena jo klaida – tai pamoka, iš kurios jis mokosi.
• Tėvų požiūris ir nuomonė ypač svarbūs ikimokykliniame amžiuje, nes tada vaikas pradeda vertinti save, suaugusiuosius ir kitus vaikus. Vaikas neturi būti nuolat lyginamas su kitais vaikais ir pagal tai spręsti apie savo vertę. Įvertinkite vaiko pastangas, net jei vaiko darbas nėra atliktas tobulai arba taip, kaip Jums norisi.
• Negatyvizmas, užsispyrimas, kaprizingumas, padidėjęs konfliktiškumas ir kitas būdingas amžiaus tarpsnių krizėms negatyvus elgesys dar labiau sustiprėja, jeigu ignoruojate tokius vaiko bendravimo ir veiklos poreikius, ir priešingai, susilpnėja, kai vaikas tinkamai auklėjamas. Emocinio inteligentiškumo ugdymas prasideda namuose, todėl vaiko nevaldomos emocijos, neatitinkančios situacijos pirmiausia turi būti įveiktos konstruktyviai. Neleiskite vaikui būti „blogam“, taip pat nebandykite kuo nors „papirkti“ supykusio, agresyvaus vaiko. Kritikuokite konkrečius vaiko veiksmus, o ne vaiko asmenybę. Kiekvienas vaiko negatyvus elgesys turi savo tikslą, todėl išsiaiškinę, dėl kokių priežasčių (dėmesio stokos, jėgos demonstravimo, keršto ir pan.) vaikas netinkamai reiškė savo emocijas, galėsite koreguoti vaiko elgesį.
• Tėvai, priešiški vaikams, atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems vaikus. Vaikai, kuriuos tėvai nuolat kritikuoja, įžeidinėja ir nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo savimi jausmą. Niekada neaptarinėkite savo vaikų jiems girdint telefonu ir akivaizdžiai su draugais ar artimaisiais. Nekabinkite vaikams etikečių: „žioplys“, „nemokša“, „tinginys“, tokie pasakymai ne tik menkina vaiko savigarbą, bet ir skatina vaiką elgtis taip pat su aplinkiniais.
• Parodykite vaikui, kad jis reikalingas ir mylimas, kad pasitikite juo, nuolat padrąsinkite vaiką. Pripažinkite vaiko autonomiškumą, jo asmenybės ypatybes ir vaiko teisę rinktis, ten, kur jis gali tai daryti, nepamiršdami savo norų ir tikslų.
• Jei vaikas jaučiasi reikalingas ir mylimas, bet per daug lepinamas, tai tokio vaiko elgesys ikimokykliniame amžiuje pradeda nebeatitikti socialiai priimtino elgesio normų: vaikas nesiskaito su aplinkiniais, elgiasi neatsižvelgdamas į aplinkinių norus, reikalavimus, keliamas pareigas. Tokiam vaikui kyla daug problemų bendraujant su kitais vaikais. Vaikas, kuris yra įpratęs, kad juo žavėtųsi, girtų ir viską darytų pagal jį, kyla stiprios negatyvios emocijos, kai suaugusieji ar vaikai į jį nebereaguoja. Atsiminkite, kuo vaikas labiau lepinamas, tuo labiau auga jo reikalavimai, o, jų neįvykdžius, vaikas reaguoja pykdamas, bardamasis ir liūdėdamas. Tokie vaikai sunkiai valdo savo emocijas, norus bei sunkiai priima kompromisus.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę