){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmogus – jautri, pažaidi asmenybė, tad, nepaisant to, kad ekonominių negandų metu atleidimo iš darbo priežastys dažniausiai visiškai nesusijusios su darbuotojo asmeninėmis ar profesinėmis savybėmis, netekęs darbo asmuo vis dėlto jaučiasi esąs kažkiek kaltas ir atsakingas. Nenuostabu, nes darbas žmogui nėra vien pragyvenimo šaltinis – netekę jo, mes netenkame dalies savo identiteto. Štai, sutikę draugą ar pažįstamą, pokalbio pradžioje bene visada teiraujamės „O ką tu veiki?“. Žinodami, koks vieno ar kito asmens darbas, automatiškai sukuriame tam tikras bendravimo plotmes, t.y. maždaug aiškus tampa jo išsilavinimas, interesai, socialinė padėtis ir pan., kas grindžia mūsų tolesnį bendravimą.
Netekę darbo neturite laiko žvalgytis į praeitį ir graužtis. Koncentruokitės į tai, kas pozityvu, kas gali padėti išlaikyti gerą nuotaiką, stiprybę, energiją, kad susirastumėte naują darbą. Tikėkite, kad jei dirba kiti, tai ir jūs rasite darbą. Bendraukite ir klauskite patarimų ne tų, kurie dejuoja, kad darbų nėra ar kad įsidarbinti neįmanoma, o tų, kurie susirado darbą.
Šiuo krizės laikotarpiu ne viena šeima išgyvena rimtą išbandymų metą. Kaip šeimai išgyventi iš vieno atlyginimo, kai ir dviem asmenims šeimoje dirbant tebuvo galima pasakyti „šiaip ne taip pragyvename“? Kaip išsaugoti santykius, kaip neleisti, kad išoriniai trikdžiai nesukeltų papildomų sunkumų – problemų šeimoje.
Kaip ir ką sakytumėte, tai priklauso tik nuo dviejų asmenų – vyro ir žmonos. Prisiminkime liaudies išmintį, kuri teigia, kad nelaimė padės atskirti, draugas šalia tavęs ar neprietelius.
Darboholikas namuose
G.V., 34 m.:
„Pirmą kartą per dešimt santuokos metų, mano vyras neturi darbo. Dabar aš pelnau šeimai duoną, o mano vyras rūpinasi namais. Žinoma, aš truputį nervinuosi, būdama atsakinga už šeimos finansines įplaukas.
Maniau, kad mane erzins tai, jog jis sėdės namuose, prižiūrės vaikus ir per dienas gilinsis į meilės serialus, kol aš lenksiu nugarą darbe. Bet kai po darbo dienos grįžau namo, buvau nepaprastai nustebinta. Po tiek metų, po tiek netvarkos ir chaoso kupinų metų, kai prašydavau savo vyro bent pabaigti pradėtus darbus, jau nekalbant apie naujus, mūsų namai ėmė tiesiog blizgėte blizgėti! Tarsi to dar būtų negana, jis paklausė manęs, kad patarčiau jam ką nuveikti kitą dieną. Aš paprašiau pritvirtinti dantų šepetėlių laikiklį ir išplauti miegamojo bei vonios spinteles ir atlikti dar šį bei tą, o jis atsakė: „žinoma“. Į sąrašą (dėl viso pikto, – manydama sau, kad iš gausybės užduočių gal kurią vieną įveiks) pridėjau dar keletą darbelių, bet jis tikrai viską ruošėsi padaryti (!). Vienas (!).
Taigi mano bedarbio vyro nuotaika neįtikėtina. Jis net paklausė, ko man nupirkti prekybos centre. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad anksčiau vienintelė priežastis, vertusi mano vyrą žengti pro tas slankiojančias duris, buvo noras nusipirkti alaus, na ir kartais kiaulienos... Pirmą kartą gyvenime jis nupirko man... tamponų! (Tai, aišku, visai ne tas pats kas prezervatyvai, bet dabar, kai aš tikrai noriu su juo mylėtis, turės parnešti ir jų!). Jis tvarkingai peržiūri ir apmoka visas sąskaitas, o neseniai pasidalino savo didžiuliais planais sutvarkyti garažą (jau buvau palaidojusi viltį), kad turėtume daugiau vietos, kurios mums tikrai trūksta.
Taigi drąsiai pareiškiu, kad šiame baisiame nuolat ekonomikos krizes patiriančiame pasaulyje turėti bedarbį vyrą yra didelis privalumas. Bet norėčiau pasakyti ir dar kai ką... Kad ir kaip aš myliu savo vyrą už pastangas sutvarkyti mūsų sujauktą gyvenimą ir pastangas išlaikyti jį vėžėse, verčiau kuo greičiau jis susirastų darbą, nes aš nesu tikra, kad mano ir jo optimizmas truks ilgai.
Pacientė B.K., atėjo pasikonsultuoti dėl savo vyro psichologinės būsenos, įtardama, kad darbo netekimas labai jį sukrėtė, nors jis šito nepripažįsta. 42 m. amžiaus moteris dalinasi savo nuogąstavimais:
„Stebėdama pažįstamų šeimų sutrikimą ir pasimetimą bedarbystės periodų metu, nustebau, kad, pasirodo, niekada nežinai, ką gali gauti iš to, kad kas nors iš tau artimų žmonių netenka darbo. Pavyzdžiui, aš gavau pyragų. Tai prasidėjo per vieną mūsų šeimos švenčių. Nors ir reikia atsižvelgti į lietuvių švenčių tradicijas, kurioms būdinga lūžtantys nuo maisto stalai, niekada negalėjau įsivaizduoti, kad mano vyras per dvi dienas iškeptų aštuonis pyragus. Po trijų vyšnių, dviejų obuolių ir trijų skirtingų (mano mėgiamiausių) medaus/riešutų pyragų, jis tvirtino, kad mums būtinai reikia skirti daugiau laiko pyragaičiams. O pareiškimo, kad riešutų pyragas tampa jo „firminiu“ desertu, pakako priversti mane sunerimti, jog kažkas ne taip.
Dar po kelių dienų, 25-tą oficialiai nedirbančio, bet nepaisant to, labai daug dirbančio vyro dieną, aš surašiau tokius pastebėjimus. Per aštuonias valandas, mano vyras:
· Išvalė/sutvarkė visus namus (nuvalė dulkes svetainėje (jis nekenčia valyti dulkių); nušveitė medines grindis keturiuose kambariuose; išsiurbė miegamojo ir prieškambario kilimus.
· Išplovė dvi krūvas nešvarių indų.
· Pakeitė abiejų šeimos mašinų tepalus.
· Išvalė akvariumą (tiems, kas nežino: šis darbas atima labai daug laiko ir yra itin įkyrus.)
· Pakeitė akvariumo augalijos dizainą, naudodamas gyvus ir plastikinius augalus. (Kažkas panašaus į tai, kaip pakeisti jūsų namų kiemo landšaftą.)
· Ištuštino/sutvarkė didžiulę įvairių niekučių pilną dėžę, kuri jau apie 6 mėn. buvo nejudinama (netvarkyta), ir surado jai tinkamą vietą sutvarkytame garaže.
· Išvedė pavedžioti šunį.
· Suremontavo mano dviratį (negalėjau juo naudotis pusantrų metų).
· Iš krautuvės parnešė prekių dešimčiai dienų į priekį.
· Paruošė pietus ir desertą.
Nors mane ir nustebino manojo vyro produktyvumas, aš šį jo aktyvumą priskyriau nervinei įtampai ar mėginimui numalšinti kaltės jausmą. Bet kai kartą per pietus jis pareiškė, kad norėtų padaryt ką nors draugiško kaimynams, tarkim iškepti visiems pyragų. „Pyragų?“ - paklausiau, atsargiai bandydama pasitikrinti, ar tai pokštas. „Taip, pyragų, – pakartojo jis be menkiausios užuominos į juokus. - O ką? Nejaugi tu manai, kad jiems tai nepatiks?“ Aš įstengiau tik sutrikusiai kažką išlementi ir būtent tada kilo mintis, kad reikia nueiti pasitarti pas specialistus – ar tai tikrai streso padariniai ir kiek pyragų dar galima tikėtis....“
Po mėnesio pacientė guodėsi: „Praėjus dar kelioms savaitėms, mano vyro entuziazmas prislopo. Mūsų namai nebėra tokie švarūs ir sutvarkyti, o virtuvėje nebegaminami įvairiausi patiekalai, tačiau aš nesuku sau dėl to galvos. Manau, kad nervinė įtampa/streso sukelta energija turi būti kaip nors iškrauta. Ir man, ko gero, pasisekė, kad vyras pasirinko kulinariją vietoj ko nors supervyriško, bet nevalgomo, to, kas greta jo nedarbo galėjo sukelti papildomo streso šeimoje.
Dabar pati suprantu, kad mano vyras sveikas. Džiaugiuosi, kad jis pradėjo ieškotis darbo.“
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę