){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai svarbu išleisti sūnų ar dukrą į mokyklą tinkamai apsirengusį. Nerekomenduojama dėvėti rūbų iš sintetinio pluošto, ypač apatinių. Verčiau renkime vaikus drabužiais, kurių audinio sudėtyje vyrauja medvilnė linas, viskozė, pusvilnė ar vilna. Rūbai turi būti praktiški, lengvi ir jaukūs, ne per ankšti. Įpratinkime vaikus atitinkamai pasiruošti kūno kultūros pamokai: būtinai turėti sportinę aprangą, batelius, o po pamokos nusiprausti, sudrėkusius rūbelius persivilkti kitais. Tai ir kūno higiena, ir apsauga nuo peršalimo ligų.
Pasak Kauno Visuomenės sveikatos centro vaikų higienos specialistės Romutės Smolskienės, mokyklinė avalynė turėtų būti odinė arba iš odos pakaitalo minkštu, lanksčiu padu. Bateliai turėtų būti patogūs, pralaidūs orui. Priekinė bato dalis – platesnė, nespaudžianti pirštų, o pakulnė –žema ar vidutinė, ne aukštesnė nei 3–4 cm. Mergaitėms nerekomenduojama mokykloje avėti aukštakulniais bateliais, nes pavargsta kojos, joms tenka didelis krūvis, kuris deformuoja pirštus, todėl plokštėja pėda, sutrinka kraujo apytaka. Nereikėtų eiti į mokyklą lakine avalyne.
Vis dar gajus netikęs įprotis eiti į mokyklą sportiniais bateliais. „Ypač berniukams reikėtų paaiškinti, kad visą dieną mokykloje avėti sportiniais bateliais yra nesveika, nehigieniška ir nepatogu – kojos prakaituoja, sklinda nemalonus kvapas, drėgmė ir šiluma vargina pėdos raumenis“, – pataria higienos specialistė.
Rinkitės kuo ryškesnę ir lengvesnę kuprinę: pradinukui ji turėtų sverti iki 700 g., o vyresniam – iki 1 kg. Kuprinių medžiaga – tvirta, atspari šalčiui, o diržai turėtų būti ne siauresni kaip 35-40 mm. Svarbu, kad diržo ilgis būtų patogiai reguliuojamas. Nuo pirmos klasės būtina nešioti kuprinę, kurioje yra bent du skyriai. Tai svarbu todėl, kad, nešant daug knygų, sąsiuvinių portfelyje ar krepšyje, pagrindinis krūvis tenka vienai pusei, dėl to gali sutrikti vaiko laikysena. O nešiojant kuprinę krūvis per pečių lanką pasiskirsto tolygiai, todėl yra išlaikoma simetriška kūno padėtis. Tik svarbu paaiškinti vaikui, kad kuprinę reikia užsidėti ant abejų pečių.
Kuprinės ryški įspėjamoji spalva bei šviesą atspindinčios medžiagos arba atšvaitai užtikrins jūsų vaiko saugumą gatvėje.
Atstumas nuo lentos iki pirmųjų suolų turėtų būti 2,6–3 m.
Mokykliniai baldai turi atitikti mokinio ūgį ir amžių, kitaip mokiniai priversti sėdėti netaisyklingai, susikūprinę, todėl kaklo ir nugaros raumenys greičiau pavargsta.
Kokia yra taisyklinga sėdėsena? Mokinys sėdi „giliai“, t.y. ¾ šlaunų turi liesti kėdės sėdimąją dalį. Kėdės atlošas tvirtai remia nugarą juosmens srityje ir žemiau menčių. Tarp liemens ir stalo krašto lieka 3–4 cm. tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos tiesiu kampu, pėdos remiasi į grindis. Stalo aukštis turi būti toks, kad sulenkus ranką per alkūnę stačiu kampu dilbis ir priekinis stalo viršaus kraštas apytikriai būtų tame pačiame lygyje. Tuomet tarp akių ir knygos bus išlaikomas optimalus 35 cm atstumas.
Namuose rekomenduojama vaikui turėti atskirą kambarį, o jei šeimoje auga keli vaikai, tai nors atskirą kampelį, kuriame yra stalas, kėdė, lova, pakabinama lentyna ar pastatoma spintelė knygoms. Stalą pastatykime taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės pusės arba iš priekio. Svarbu, kad stalas ir kėdė atitiktų vaiko ūgį. Padėjus ant kėdės pagalvėlę, sumažės stalo aukštis, o pastačius po kojomis suolelį, nekabės vaiko kojos. Vaikas sėdės taisyklingai, kai stalo viršus sieks jo krūtinkaulio galą, o kėdė bus sulig blauzda.
Grįžus iš mokyklos ir papietavus, nederėtų iš karto sėsti ruošti pamokų. Pirmiausia vaikas turi bet 1,5–2, 5 val. pailsėti. Naudingas 15-30 minučių miegas, įvairūs judrūs žaidimai gryname ore, pasivaikščiojimai ir pan. Svarbiausia, kad poilsio metu vaikas užsiimtų tuo, kas jam yra įdomu ir visiškai priešinga nei mokymasis. Vaiko protas ir kūnas turi atsipalaiduoti, „persijungti“ į kitą veiklą.
Pamokas reikėtų ruošti gerai išvėdintame ir tinkamai apšviestame kambaryje. Jei reikalinga dirbtinė šviesa, tuomet stalinę lempą su gaubtu statykite ant stalo vaikui iš kairės pusės. Elektros lemputė turi būti ne mažiau nei 40–60W galingumo. Geriausias laikas pamokoms ruošti – nuo 16 iki 18 val. po pietų, o besimokantiems po pietų – nuo 9.30 iki 11val. Reikėtų įpratinti vaiką, kad jis pamokų ruošimo metu sėdėdamas už stalo nesikūprintų, taip pat kad neskaitytų ir nerašytų gulėdamas ant sofos.
Būtinai atkreipkite dėmesį, kokias laidas, kino filmus žiūri jūsų vaikai. Atkreikite dėmesį į ženkliukus N-7, N-14. Neleiskite jiems žiūrėti žiaurių kino filmų, kurie gali pažeisti jautrią mokinuko nervų sistemą, psichinę sveikatą. Geriau rinktis laidas apie keliones, gyvūnus, animacinius filmukus ir pan. „Tėveliai turėtų žinoti, kad besimokantiems pradinukams negalima žiūrėti televizijos laidų daugiau nei 1 val., o vyresniųjų klasių mokiniams – ilgiau kaip 2 val. per dieną. Nereikėtų sėdėti arčiau televizoriaus ekrano kaip 2 metrų atstumu ir toliau, kaip 5,5 m”, – pataria higienos specialistė.
Vaikui pirkite tik kokybišką kompiuterį (ne senesnį kaip 5-8 metų), kuris garantuoja, kad elektromagnetinė spinduliuotė neviršys leidžiamų higienos normų. Šiame informacinių technologijų amžiuje mūsų atžalos neretai „priauga“ prie kompiuterio ekrano žaisdami žaidimus, žiūrėdami filmukus ir pan. Nereikėtų šiuo užsiėmimu piktnaudžiauti, nes nuo didelės įtampos, ekrane „bėgiojančių žmogeliukų“ pavargsta akys, gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti perdėtas dirglumas ir pan.
Aišku, geriau, kad kompiuteris stovėtų ne vaiko miegamajame, o valgomajame ar bendrame kambaryje. Tačiau, jeigu tokios galimybės nėra ir kompiuteris yra tame pačiame kambaryje, kuriame vaikas miegas, tuomet būtina išjungti kompiuterį ne vėliau kaip valandą prieš miegą ir, atidarius langą, gerai išvėdinti patalpą.
Labai svarbu įpratinti vaikus eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku. Vakare prieš miegą pasistenkite su vaikais maloniai pabendrauti, pasišnekėti apie tai, kaip praėjo diena, kas vaikui pasisekė, kaip jaučiasi ir panašiai. Jeigu kas nepasisekė ar nuliūdino, leiskite vaikui išsikalbėti ir pasistenkite jį nuraminti. Jaukus nuoširdus bendravimas ir tėvų domėjimasis vaiko gyvenimu namų aplinkoje nuteikia geram miegui ir poilsiui.
Sveikiausia miegoti, kai kambaryje oro temperatūra svyruoja apie + 16–18 C. Neretai specialistai diskutuoja, kiek laiko turėtų miegoti mokyklinio amžiaus vaikai. Daugelio atvejų tai individualus dalykas, kurį lemia charakteris, temperamentas, genai ir panašūs dalykai. Juk vienas tokio pat amžiaus mokinukas puikiai jaučiasi išmiegojęs 7 val., o kitam gali būti per mažai ir 9 valandų miego...
7–8 m. – 11 val.
9–10 m. – 10,5 val.
11–12 m. – 10 val.
13–14 m. – 9,5 val.
15–16 m. – 9 val.
daugiau nei 17 m. – 9–8,5 val.
Jau dabar vertėtų pasirūpinti, kad brangūs mūsų vaikai prasidėjus naujiesiems mokslo metams gerai jaustųsi mokykloje. Ar susimąstėme, kas jiems svarbiausia ir kuo galime padėti mes, tėvai? Ar viskuo pasirūpinome, kad jie būtų sveiki ir žvalūs?
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę