){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Patyčių objektu dažniausiai tampa vaikas, kuris yra nesavarankiškas, jautrus, bijo būti atstumtas. Jis nemėgsta griebtis smurto, kad apsigintų, todėl bėga į kitą kraštutinumą – tampa nuolankus ir izoliuojasi. Aukomis tampa vaikai, kurie kažkuo išsiskiria iš kitų: išvaizda, rūbais, tautybe, religija, įpročiais, kurie turi judėjimo ar kalbos sutrikimų. Tačiau vaikas, kuris yra savarankiškas ir pasitikintis savimi, galimybių tapti auka visada turės mažiau.
Skriaudėjai pasižymi antisocialiu elgesiu, agresija, daiktų laužymu, taip išreikšdami patiriamą frustraciją, liūdesį ar baimę. Jie dažniausiai būna stipresnio kūno sudėjimo už kitus berniukus. Labai retai žemintojas veikia vienas, paprastai susiburia visa bendrininkų komanda. Taip lengviau, kadangi nereikia vienam prisiimti atsakomybės, o ji išsisklaido ant visų grupės narių pečių. Skriaudėjai ieško vienišų, drovių vaikų, kurių, mano niekas neapgins, o jie patys bijos kažkam pasipasakoti. Todėl tėvų pasakymas savo nuskriaustam vaikui „duok atgal“ – dažniausiai neveiksmingas. Taip jūs ir taip atstumtą vaiką paliekate vėl vieną su savimi.
Svarbu žinoti, kad tiek auka, tiek žemintojas turi tas pačias pasitikėjimo stokos ir savivertės problemas. Jie nemoka spręsti konfliktų, jaučiasi bejėgiai, todėl griebiasi smurto arba tampa nuolankūs, nes kitaip elgtis tiesiog nemoka.
Atstumtojo jausmas yra labai skausmingas patyrimas, jis palieka gilias žymes pasitikėjimui savimi bei savivertei vėliau. Būti atstumtam reiškia, kad manęs nenori priimti, visi manęs šalinasi, niekas nenori su manim sėdėti, būti vienoje komandoje, nekviečia į gimtadienius, nenori kartu žaisti. Manoma, kad atstūmimas neatsiranda staiga, jis prasideda jau ankstyvojoje vaikystėje. Nusišalinęs vaikas gyvena tarsi uždarame rate: kuo jis vienišesnis, tuo mažiau populiarus, kuo mažiau populiarus, tuo labiau rizikuoja tapti pažeminimų auka ir tuo labiau nepasitiki savimi. Kuo jis labiau jaučiasi nepasitikintis savimi ir bijo bendrauti, tuo labiau jaučiasi vienišas.
Gerą bendravimą skatina teigiamas savęs vertinimas. Tai realus savų privalumų ir trūkumų suvokimas. Per aukštas savęs vertinimas veda prie to, kad žmogus pradeda matyti tik save, pradeda nebepastebėti savo trūkumų, dėl nesėkmių kaltina kitus. Per žemas savęs vertinimas priveda prie visiško savęs nuvertinimo, po ko seka nuvertinimas ir iš kitų.
Ugdant vaiko savivertę, esminis vaidmuo tenka tėvams. Vaiko savivertė ima formuotis dar kūdikystėje. Jau tuomet tėvai atsakomai reaguoja į vaiko elgesį. Jei jis ramiai miega, tai jis geras kūdikis, jei ne – sunkus kūdikis. Kai vaikas padaro pirmą klaidą ir jį tėvai pavadina „niekam tikusiu“, „nevykėliu“ ar panaudoja kitą panašų epitetą, jis dar iškreiptai suvokia šiuos žodžius ir laiko save „blogu“, nors blogi buvo tik jo veiksmai. Tai esminė klaida, kurią dažnai daro suaugę. Svarbu neklijuoti vaikui etikečių: „tinginys“, „melagis“, „neklaužada“, o vertinti tik konkretų veiksmą ar elgesį. Pvz., vaikas negražiai pavadino savo draugą. Tai nereiškia, kad jis iš esmės yra „blogas“, jis tik šioje konkrečioje situacijoje pasielgė netinkamai.
Negailėkite laiko ir parodykite vaikams tinkamus veiksmus kokiam nors darbui atlikti, pabrėžkite jų pasiekimus, padėkite pastebėti klaidas ne tam, kad nubaustumėte, o kad išmokytumėte jų nekartoti. Priimkite tai, kad vaikas daro klaidų, žvelkite į jas kaip į mokymosi etapus, kaip į progą vaiką pastūmėti į priekį. Taip klaida įgauna visai kitą pavidalą: vaikas nepraranda pasitikėjimo savimi ir nebijo bandyti dar kartą rizikuodamas suklysti.
Veiksmais ir žodžiais rodyti vaikui meilę ir pasitikėjimą.
Nustatyti aiškias elgesio taisykles, kas galima, o kas ne ir tvirtai jų laikytis.
Vengti kritikos, rėkimo, menkinimo, o priešingai daugiau sakyti komplimentų.
Nedaryti už vaiką to, ką jis pats gali padaryti.
Pastebėti, atkreipti dėmesį ir pagirti tinkamus vaiko veiksmus, kadangi mes greičiau pastebime ir fiksuojame neigiamą vaiko elgesį.
Rodyti pavyzdį savo elgesiu.
Aš negaliu daryti klaidų.
Aš turiu viską atlikti už kitus.
Aš turiu daryti tai, ko nori kiti, bet ne aš.
Gyvenimas yra nelengvas. Turiu pasistengti, kad kiti mane mylėtų, kad aš jiems patikčiau.
Labai noriu, kad mane laikytų geru žmogumi.
Visada lieku kaltas aš.
Man viskas sekasi iš pirmo karto.
Aš turiu būti pirmas.
Visi turi daryti tai, ko noriu aš.
Visi turi galvoti taip, kaip aš noriu.
Gyvenimas yra nelengvas. Žmonės man atrodo negeri, nes nenori duoti tai, ko aš noriu.
Trokštu būti pripažintas.
Aš darau klaidų, bet jos man yra nauja galimybė.
Aš bandau, darau ką galiu.
Aš atsižvelgiu į savo ir į kitų poreikius.
Sėkmę priklauso nuo mano veiksmų.
Aš galiu pradėti iš naujo.
Gyvenimas yra gražus.
Jeigu pastebite, kad vaikas turi bendravimo problemų su bendraamžiais, iš jo yra tyčiojamasi arba jis skriaudžia kitus, susisiekite su mokytoju, kad sužinotumėte daugiau ir galėtumėte ieškoti sprendimo būdų. Jokiu būdu nepalikite vaiko vieno su jo problema. Jis turi žinoti, kad jūs esate pasirengę padėti. Jeigu mokytojas nepadeda, kreipkitės į direktorių.
Lavinkite vaiko socialinius įgūdžius. Užrašykite vaikus į užsiėmimus, kuriuose jie galės bendrauti su kitais vaikais.
Jeigu jūsų vaikas nepopuliarus tarp bendraamžių, pasistenkite padėti jam pamatyti kitus vaikus ne kaip priešininkus, o kaip artimus, su juo susijusius žmones.
Skatinkite draugystės ryšius, dalinimąsi, leiskite pasikviesti draugų į namus ar patiems eiti į svečius.
Kodėl darželis yra gerai? Mokykloje būnu sunku vaikui, kuris prieš mokyklą neturėjo bendravimo su bendraamžiais patirties. Jeigu jis nelankė darželio, neturėjo draugų, o buvo dažniausiai tarp suaugusių, jis neturės bendravimo su bendraamžiais įgūdžių. Vaikai, kurie lankė darželį, kiekvieną dieną stebėjo kitus vaikus, bendravo, žaidė. Jie mokėsi išklausyti kitus, toleruoti jų elgesį, žaisdami su kitais jie išmoko laikytis taisyklių, todėl mokykloje jiems bus daug lengviau bendrauti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę