){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šeimą galime suprasti kaip tam tikrą sistemą, turinčią savo posistemius, kurių pastovumas ir stabilumas reikalingas, kad sėkmingai funkcionuotų visa sistema. Pavyzdžiui, viena tokių sistemų grupė yra tėvai ir vaikai. Tėvų sistema turi savo teises ir pareigas (tarkim, rūpintis vaikais, išlaikyti šeimos finansinį stabilumą, prižiūrėti namus ir t.t.). Vaikai turi mokytis, padėti tėvams, vykdyti pareigas namuose ir pan. Kiekvienas iš tokių posistemių veikia ir atskirai, ir kartu. Tėvai išlaiko ryšius su vaikais, bendrauja, turi bendras pramogas, tačiau kartu visada yra dalykų, kurie vaikams neprieinami ir tarsi nežinomi (tarkim, tėvų seksualinis gyvenimas). Arba, jei iškyla pavojus šeimos stabilumui, idealiu atveju kai kurie tėvai stengiasi spręsti tai neįtraukdami savo vaikų. Tokie posistemiai gali susivienyti ir palaikyti savo narius. Taip tėvai susivienija bandydami nustatyti savo vaikams ribas (susitardami, ką jie leis ir ko neleis bei laikydamiesi tokio susitarimo). Arba vaikai, kurie visą vakarą erzino vienas kitą, atėjus laikui miegoti, staiga pradeda neįtikėtinai gražiai žaisti ir bendrauti, taip, kad net gaila juos nutraukti. Taip jie tiesiog laimi laiko ir atideda ėjimą gulti.
Tai pačiai posistemių grupei priklauso ir seneliai, mamos ir tėčio tėvai. Visų trijų kartų buvimas kartu suteikia saugumą ir stabilumą, ypač vaikams. Dalinimasis išmintimi, vaikystės istorijų bei patirties perdavimas ne tik moko gyventi, bet ir suteikia jausmą, kad esu kažkieno (šeimyninės bendruomenės, giminės, kuri turi savo istoriją ir tradicijas bei jų laikosi) dalis. Seneliai gali labai padėti, nukraudami dalį rūpesčio vaikais nuo tėvų, kad šie galėtų skirti laiko vienas kitam (kas gerina tėvų tarpusavio santykius ir mažina įtampą šeimoje), arba, tarkim, siekti sėkmingesnės karjeros (tai gali padidinti šeimos finansines galimybes bei tėvų pasitenkinimą savo pasiekimais) ar pan. Bet gali ir atnešti papildomų sunkumų.
Tarkim, kai kurie seneliai manosi geriau žiną, kaip spręsti bet kokius šeimoje kylančius sunkumus, ir padeda savo nesibaigiančiais patarimais arba netgi veiksmais (pavyzdžiui, nepasitarę nuperka jaunai šeimai baldus). Arba pradeda konkuruoti su tėvais dėl vaikų meilės ir palankumo, nepaisydami tėvų nustatyti taisyklių (leidžia anūkams tai, ko tėvai paprasti neleidžia, tokiu būdu tapdami geresniais už tėvus). Paprastai tai atveda prie tėvų ir senelių konflikto, nes pusiausvyra būna suardyta ir toks senelių gerumas jau būna atvedęs prie tėvų ir vaikų konfliktų. Ribos tarp dabartinės tėvų šeimos ir senelių šeimų turi būti išlaikomos aiškios, tačiau ne pernelyg rigidiškos. Visai neįsileisdama senelių į savo gyvenimą, jauna šeima daug praranda ir atima iš savo vaikų. Juk niekas nepapasakos močiutės ar dieduko vaikystės patirčių, o juk seneliai anūkams dažnai turi daugiau laiko ir kantrybės ir kartais tampa geresniais seneliais nei buvo tėvai savo vaikams.
Kita posistemių grupė skirstosi pagal lytį. Nariai persiskirsto į vyrus ir moteris, ypač jei šeimoje yra skirtingų lyčių vaikų. Pavyzdžiui, šeimos moterys ruošia Kalėdų vakarienę. Arba mama ir dukra kuždasi apie pirmąsias menstruacijas, dalykus, į kuriuos vyrai niekada nebus įleisti. Močiutė rodo anūkei, kaip kurti rankdarbius, tuo metu šeimos vyrai ruošiasi žvejoti. Kiekvienoje šeimoje tai gali atrodyti labai savitai. Kartais iš šitų posistemių gali kilti kai kurie šeimos mitai. Pavyzdžiui, mūsų šeimos vyrai negamina valgio arba mūsų šeimos moterys visada pačios tvarkė finansus. Dažnai prie tokių mitų atsiradimo smarkiai prisideda seneliai. Tačiau tai, kas neabejotinai tiko jų šeimai ir tarpusavio santykiams, toli gražu nebūtinai tinka jaunai šeimai, į kurią atėjo du visai atskiri žmonės iš visai skirtingų šeimų, su visiškai nepanašiomis istorijomis bei savitomis patirtimis ar mitais.
Naujos šeimos sukūrimas dažnai reikalauja daug tolerancijos, supratimo bei kantrybės. Kad gimtų visiškai naujas vienetas, su savo tradicijomis, pakilimais ir nuopuoliais iš kūrėjų (jaunų tėvų) reikalauja daug pastangų. Kažkas neabejotinai perimama iš pradinių šeimų, tačiau sukuriama ir kažkas visiškai kokybiškai nauja, kaip tarpusavio derinimosi rezultatas. Tai vyksta santykiams pagerėjant ar pablogėjant tarsi sinusoidinė kreivė, kurios kritimus kartais žvėriškai sunku ištverti. Tačiau metams bėgant kreivės amplitudė paprastai mažėja, pamažu įsivyrauja stabilumas, nusistovi taisyklės bei reikalavimai vienas kitam, kai palaipsniui pažindami vienas kitą bandome kartu augti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę