){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dauguma žmogiškų baimių, tarp jų operacijos baimė, iš esmės yra labai paprasta – baimė atsidurti gyvybei grėsmingoje situacijoje. Juo labiau jei prieš operaciją yra atliekama bendrinė narkozė. Būdami nesąmoningos būklės, savo situacijos visiškai nekontroliuojame, ir tenka visapusiškai pasikliauti vien profesionalais. O netekti kontrolės daugumai žmonių yra labai baisu. Tokiu atveju vyrauja ne tiek pačios operacijos, kiek narkozės baimė. Paklauskite operuosiančio chirurgo, kokia yra mirties tikimybė tokios operacijos metu. Statistika (1 iš 100 ar net mažesnė) jus greičiausiai nuramins. Anesteziologui papasakokite, kaip pakėlėte ankstesnes narkozes, išvardinkite visus vartojamus vaistus, būtinai paminėkite, jei dabar ar praeityje piktnaudžiavote alkoholiu ar narkotikais, taip pat ar vartojate narkotinius analgetikus. Tai padės gydytojui geriau parinkti jums tinkamą narkozę ir išvengti įvairių netikėtumų operacijos metu ir po jos. Išsakykite anesteziologui visas savo baimes dėl narkozės ir pagalvokite, ko norėtumėte jo paklausti. Dauguma gydytojų daugelio paprastų dalykų nepaaiškina kaip „savaime suprantamų“, tuo tarpu anksčiau panašioje situacijoje nebuvusiam pacientui tai gali būti nauja ir aktualu.
Daug operacijų atliekama tikintis, kad po operacijos skausmas susilpnės ar praeis (pvz., stuburo išvaržos operacijos), bet daliai ligonių iki operacijos neskauda nieko. Chirurginis gyvų audinių pažeidimas natūraliai turi sukelti skausmą. Ypač skausmo bijoma prieš stomatologines operacijas, taip pat prieš operacijas, kurios bus atliekamos su daline nejautra. Tačiau šiuolaikinis pooperacinis nuskausminimas paprasčiausiai neleidžia išsivystyti stipriems skausmams: nuskausminamieji vaistai suleidžiami dar kai skausmo nėra arba vos jam prasidėjus ir kartojami reguliariais laiko tarpais. Nepamirškite perspėti gydytojo jau prieš operaciją, jei netoleruojate kokių nors nuskausminamųjų vaistų. O svarbiausia – prisiminkite, kad operacinės žaizdos paprastai greitai sugyja, ir greitai po operacijos skausmui nebebus jokio pagrindo. Nekentėkite dėl skausmo baimės labiau nei dėl paties skausmo.
Kiek laiko reikės praleisti pooperacinėje reabilitacijoje? Kiek laiko negalėsiu dirbti? Pagaliau – kaip jausiuosi ir funkcionuosiu (galėsiu vaikščioti, valgyti, kalbėti ir t.t.) po operacijos? Tai neramina daugelį prieš planines operacijas. Paklauskite visa tai savo gydytojo. Taip pat – kaip reikia pasiruošti operacijai, kad pooperacinis laikas praeitų kuo sklandžiau.
Yra specifinės operacijos – kai pašalinama moterims gimda, kiaušidės, krūtys, o vyrams – prostatos operacijos. Moterys baiminasi prarasti savo moteriškumą, patrauklumą, o vyrai – potenciją. Ar aš dar būsiu patrauklus savo partneriui? Tada iškyla baimė prarasti svarbius tarpasmeninius ryšius. Žinoma, ji tuo didesnė, kuo tie ryšiai silpnesni. Kadangi tokios operacijos dažnai atliekamos dėl onkologinių ligų, savo moteriško (vyriško) vaidmens ir partnerio praradimo baimė kartais būna netgi didesnė už mirties baimę. Deja, dažnai ši baimė yra nepagrįsta. Pvz., moterys, kurių gimda pašalinta, to nejaučia pačios, nejaučia ir jų partneriai bei gali patirti orgazmą lygiai taip pat kaip ir anksčiau. Jei jums reikalinga panaši operacija ir turite su ja susijusių baimių, pasidalinkite jomis su specialistu – jūs nebūsite pirmas jo praktikoje su panašiomis baimėmis ir jis tikrai žinos ką patarti.
Pacientai, kuriems atliekamos operacijos atvirose kūno vietose (kaklo, veido srityje, kosmetinės operacijos), dažnai bijo pooperacinių randų susidarymo. Viena vertus, randas po operacijos yra neišvengiama būtinybė. Tačiau, kita vertus, tuos randus galima padaryti kuo mažiau pastebimus. Tam šiuo metu jau egzistuoja įvairūs randus veikiantys metodai (lazeris, randų chirurginė plastika, tepalai).
Dar būna ir įvairių kitų, kartais net labai keistų su operacijomis susijusių baimių, pvz., baimė, kad operacijos metu bus paliktas svetimkūnis, kad personalas operacijos metu gali šaipytis iš operuojamojo. Šios baimės jau gali būti antrinės, skirtos bijančiojo mintims nuo dar didesnės baimės atitraukti, pvz., mirties baimės.
Galiausiai – tikėkite būsimos operacijos veiksmingumu ir personalo profesionalumu. Juk placebas reikšmingas ir chirurgijoje. Tai iliustruoja toks pavyzdys. Krūtinės angina 1950 metais įprastai buvo gydoma vidinės krūtinės arterijos (paviršinės raumenis maitinančios kraujagyslės) perrišimu. Buvo manoma, kad šiuo atveju formuosis papildomos širdį maitinančios kraujagyslės ir sumažės išemija širdyje. Po šios operacijos net 90 procentų ligonių iš tikrųjų suretėdavo krūtinės anginos priepuoliai. Tačiau pomirtinių tyrimų metu asmenims, kuriems buvo atlikta ši operacija, nebuvo randama jokių naujų kraujagyslių. Tai vertė suabejoti pripažintos operacijos veiksmingumu. Dėl to jauno Sietlo kardiologo Leonard Cobb iniciatyva atliktas placebu kontroliuojamas tyrimas: daliai ligonių operacija atlikta kaip įprasta, daliai jos metu atliktas įprastinis pjūvis, bet kraujagyslė neperrišta. Abiejose pacientų grupėse po operacijos pastebėtas vienodas pagerėjimų dažnis, taip buvo vertinamas skausmo sumažėjimas, geresnė fizinio krūvio tolerancija, sumažėjęs vaistų vartojimas, teigiami poslinkiai EKG. Rezultatai nesiskyrė ir praėjus 6 mėnesiams po operacijos. Tai buvo netikėta, nes manyta, kad placebo poveikis geriausiu atveju yra trumpalaikis. Panašių pasakojimų tenka išgirsti iš daugelio chirurgų. Operacijos metu atvėrę pjūvį ir pamatę, kad auglys pernelyg išplitęs, jie paprasčiausiai užsiūdavo žaizdą. O pacientas, tikėdamas, kad operacija atlikta sėkmingai... pasveikdavo. Todėl visada tikėkitės geriausio – tai padidins operacijos sėkmę.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Siaip angina labai imunine sistema gadina, tad geriau ja isoperuot ir skrandziui negerai kai pulinga buna