Šiuolaikiniai vyrai taip pat neskuba pas gydytojus: jei kas suskaudo, praeis savaime. Būdami 20 metų amžiaus, 90 proc. vaikinų save lako absoliučiai sveikais, o to paties amžiaus merginų – tik 20 proc.! Tuo tarpu realus sergamumas šioje amžiaus grupėje praktiškai nesiskiria. Metams bėgant, save laikančių visiškai sveikais vyrų skaičius mažėja, bet su moterų susilygina tik pasiekus 75 metų amžių.
Tačiau statistika apie vyrų kūno bei psichikos sveikatą rodo ką kita:
* Vyrai gyvena vidutiniškai 5–12 metų trumpiau negu moterys (2007 m. Lietuvoje moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,2, vyrų – 64, 9 metų).
* Vyrai pirmauja pagal visas 10 dažniausių mirties priežasčių.
* 9 iš 10 žuvusių vykdant tarnybines pareigas – vyrai.
* Vyrai keturis kartus dažniau nei moterys serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
* Du kartus dažniau serga kepenų ligomis.
* Dažniau miršta nuo vėžio.
* Dažniau yra daltonikai (neskiria spalvų), serga hemofilija, leukemija, disleksiją.
* Vaikystėje berniukams tris kartus dažniau pasitaiko hiperaktyvumo ir dėmesio trūkumo sutrikimas.
* Vyrai dažniau vartoja alkoholį ir rūko.
* Dažniau dalyvauja prievartos aktuose.
* Tarp benamių, infekuotųjų ŽIV, narkomanų ir kalinių – dauguma vyrai.
* Rečiau bando žudytis nei moterys, tačiau „sėkmingiau“, dėl ko 4 iš 5 nusižudžiusių – vyrai.
* Manoma, kad moterys sunkiomis depresijomis serga dvigubai dažniau nei vyrai, o lengvomis – net 7–8 kartus. Kai kuriose šalyse net manoma, kad depresija yra „moteriška“ liga, o vyrams ja sirgti gėda. Tačiau pateikta depresijos statistika verčia suabejoti tiek vyrų dažnesnės sėkmingos savižudybės, tiek jų polinkis į savidestrukcinį elgesį (alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas). Nemažai psichiatrų mano, kad depresijos gali būti paplitę beveik vienodai tarp vyrų ir moterų, tik vyrai dažniau serga „slaptomis“ depresijomis ir rečiau kreipiasi pagalbos.
* Pagaliau vyrai dažniau serga ir nesunkiomis ligomis: ūminėmis virusinėmis infekcijomis, skrandžio negalavimais, nors rečiau juos gydosi ir rečiau dėl jų turi nedarbingumo pažymėjimus.
* Galiausiai net gimdoje berniukui yra didesnis pavojus žūti negu mergaitei: pastojimo metu dažniau pradedami berniukai, bet jie kur kas dažniau žūsta spontaninių abortų metu.
Manoma, kad stabdančių nuo vizitų pas gydytojus priežasčių yra keletas:
* Vyrai ligas dažnai sieja su silpnumu ir dėl to vengia kreiptis į gydytoją („mačo sindromas“). Didvyriškumu (pagal mūsų kultūrinius stereotipus) laikoma su 40° temperatūra eiti į darbą, o sirgti yra gėda. Vizitas pas gydytoją suvokiamas kaip pažeminimas.
* Vyrai bijo ligų labiau nei moterys – užtat užtęsia ilgiau, kenčia, kol tik gali. Taip pat nemaža vyrų dalis dėl to vengia profilaktinių patikrų, net jei jos neužima laiko ir yra nemokamos.
* Vyrai labiau nepasitiki gydytojais: „jeigu sveikata yra mano brangiausias turtas, kaip aš galiu ją kam nors patikėti?“
* Vyrai labiau linkę rizikuoti, taip pat ir sveikata: o gal viskas praeis savaime?
* Vyrai nemėgsta pasyvaus paciento vaidmens, tai jau savaime sukelia baimę, kaip ir bet kuri nekontroliuojama situacija.
Kuo geresnė jūsų savijauta, tuo didesnė atsakomybė gydytojo kabinete (jei ligonis yra komos būklės, 100 proc. už gydymo taktiką atsakingas gydytojas, kai reikia spręsti dėl skubios operacijos sąmoningam ligoniui, šia atsakomybė dalinama per pusę, kai gydymas ambulatorinis, net 90 proc. už jo pasekmes atsakingas pacientas). Supraskite, kad gydytojas be jūsų pagalbos negalės nustatyti teisingos diagnozės ir parinkti reikiamo gydymo būdo. Nusiteikite bendradarbiauti su gydytoju, o ne sunkinti situaciją skeptišku požiūriu į viską.
1. Bendraudamas su gydytoju būkite komunikabilus. Kad ir kokius stebuklus daro šiuolaikinės technologijos, vis dar 90 proc. informacijos teisingai diagnozei gauname iš paciento lūpų. Įsiklausykite į gydytojo klausimus ir stenkitės į juos atsakyti trumpai, bet tiksliai. Pvz., jei gydytojas gastroenterologas paklausia, kuo skundžiatės, jam nedaug informacijos suteiks atsakymas: „Viskas prasidėjo pakeitus darbą, pasijaučiau blogai“. Geriau pasakykite, kad nevalgius skauda skrandį arba kad pykina.
2. Negalvokite, kad gydytojas skaito jūsų mintis. Pasakymas „Dėl skrandžio nemiegojau visą naktį“ bus mažiau informatyvus negu „Man naktį stipriai skaudėjo skrandį, aš vėmiau ir viduriavau tamsiomis išmatomis“.
3. Žinokite, kiek laiko trunka negalavimas, kaip jis vystėsi, nuo ko prasidėjo, kokius tyrimus atlikote (geriausia turėti jas atlikusio gydytojo išvadas) ir kaip gydėtės. Deja, gana dažnai tenka girdėti „Gėriau mažas baltas tabletes, nuo jų man buvo dar blogiau“. Turėkite užsirašę vartotų vaistų pavadinimus, dozes, nuo kada iki kada jie buvo vartoti (juk visko atsiminti neįmanoma). Būtinai žinokite vaistų, kuriuos kada nors blogai toleravote, pavadinimus.
4. Nenustatinėkite sau diagnozės, geriau tiksliai apibūdinkite simptomus (pvz., vietoj „man pasireiškia alergija“ sakykite „pavartojus jūsų skirtų vaistų, kitą dieną atsirado niežtintis bėrimas pilvo srityje“.
5. Stenkitės išklausti gydytojo apie savo ligą, jos gydymo planus ir alternatyvas. Jei jūs nepakankamai ką nors supratote, dėl to gali būti kaltas gydytojas, tačiau vienintelis nukentėjusysis būsite jūs.
6. Būkite pasiruošęs klausimams apie persirgtas svarbesnes ligas, dabartinę bendrą sveikatos būklę ir vartojamus vaistus. Taip pat gydytojas gali paklausti apie paveldimumą – pirmos (arba ir antros) kartos kraujo giminių svarbesnes ligas. Jei būsite pasiruošęs šiems klausimams, tikėtina, kad galėsite atsakyti į juos tiksliai, nepamiršdamas svarbiausių faktų ir kartu nenukrypdamas į smulkmenas.
7. Tylintis pacientas (už kurį dažnai mielai kalba žmona ar mama) – vienas kraštutinumas. Tačiau yra pacientų, kurie savo visiškai suprantamą nerimą, kylantį vizito pas gydytoją metu, slopina nepertraukiamu kalbėjimu. Geriau leiskite, kad pokalbiui vadovautų profesionalas – taip jūs padėsite visų pirma sau.
8. Gydytojas taip pat žmogus. Jei manote, kad pokalbio metu jis praleido ką nors svarbaus (gretutinį simptomą ar ligos istorijos detalę), atkreipkite jo dėmesį į tai pats.
9. Įsitikinkite, kad teisingai supratote gydytojo nurodymus, geriausiai trumpai juos pakartodamas ir gaudamas gydytojo patvirtinimą, kad jis taip ir paskyrė. Išsiaiškinkite, kada kitą kartą atvykti, ar galima gydytojui skambinti, kada ir kokiais telefonais.
Svarbiausia – laikykitės gydytojo paskyrimų. Gydytojas dažniausiai išleidžia jus iš kabineto tikėdamasis, kad laikysitės visų jo nurodymų. Deja, JAV statistikos duomenimis, net kas trečias gydytojo išrašytas vaistas nėra nusiperkamas, o kas trečias nusipirktas vaistas nėra vartojamas pagal nurodymus! O, jei į gydytoją kreipiatės ne norėdamas pasveikti, o tik (kaip neretai būna) norėdamas išsiaiškinti savo simptomų kilmę, tokiu atveju geriau apie tai pasakykite tiesiai: „gydytis aš dar nesu pasiruošęs“.
Tiesa, praktiniai pastebėjimai yra kitokie: kuo toliau, tuo dažniau vyrai (net niekieno neparaginti) kreipiasi, vos pajutę pirmus negalavimo požymius. Ir kreipiasi todėl, kad jaučiasi atsakingi už savo sveikatą, kad nori gyventi kokybiškai, nejausdami jokių ligos simptomų. Taip pat noriai bendradarbiauja gydymo procese ir laikosi gydytojo nurodymų, labiau linkę domėtis ligos baigtimis ir gali ilgai vartoti profilaktinį gydymą, nes supranta jo reikalingumą. Net dėl visų reikalingų berecepčių papildų vyrai linkę labiau tartis su profesionalais, ir tai yra tikrai neblogas bruožas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę