Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Psichologija  » Vyras gydytojo kabinete

Vyras gydytojo kabinete

Nenoras gydytis būdingas praktiškai visiems vyrams. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, vyrai į gydytojus kreipiasi apie 3 kartus rečiau negu moterys. Šio reiškinio šaknys etnografinės ir psichologinės: juk net pasakų galiūnai neskubėdavo kreiptis į žiniuonius, manydami, kad „geležinė“ sveikata jiems būdinga iš prigimties.
 

Šiuolaikiniai vyrai taip pat neskuba pas gydytojus: jei kas suskaudo, praeis savaime. Būdami 20 metų amžiaus, 90 proc. vaikinų save lako absoliučiai sveikais, o to paties amžiaus merginų – tik 20 proc.! Tuo tarpu realus sergamumas šioje amžiaus grupėje praktiškai nesiskiria. Metams bėgant, save laikančių visiškai sveikais vyrų skaičius mažėja, bet su moterų susilygina tik pasiekus 75 metų amžių.
Tačiau statistika apie vyrų kūno bei psichikos sveikatą rodo ką kita:
* Vyrai gyvena vidutiniškai 5–12 metų trumpiau negu moterys (2007 m. Lietuvoje moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,2, vyrų – 64, 9 metų).
* Vyrai pirmauja pagal visas 10 dažniausių mirties priežasčių.
* 9 iš 10 žuvusių vykdant tarnybines pareigas – vyrai.
* Vyrai keturis kartus dažniau nei moterys serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
* Du kartus dažniau serga kepenų ligomis.
* Dažniau miršta nuo vėžio.
* Dažniau yra daltonikai (neskiria spalvų), serga hemofilija, leukemija, disleksiją.
* Vaikystėje berniukams tris kartus dažniau pasitaiko hiperaktyvumo ir dėmesio trūkumo sutrikimas.
* Vyrai dažniau vartoja alkoholį ir rūko.
* Dažniau dalyvauja prievartos aktuose.
* Tarp benamių, infekuotųjų ŽIV, narkomanų ir kalinių – dauguma vyrai.
* Rečiau bando žudytis nei moterys, tačiau „sėkmingiau“, dėl ko 4 iš 5 nusižudžiusių – vyrai.
* Manoma, kad moterys sunkiomis depresijomis serga dvigubai dažniau nei vyrai, o lengvomis – net 7–8 kartus. Kai kuriose šalyse net manoma, kad depresija yra „moteriška“ liga, o vyrams ja sirgti gėda. Tačiau pateikta depresijos statistika verčia suabejoti tiek vyrų dažnesnės sėkmingos savižudybės, tiek jų polinkis į savidestrukcinį elgesį (alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas). Nemažai psichiatrų mano, kad depresijos gali būti paplitę beveik vienodai tarp vyrų ir moterų, tik vyrai dažniau serga „slaptomis“ depresijomis ir rečiau kreipiasi pagalbos.
* Pagaliau vyrai dažniau serga ir nesunkiomis ligomis: ūminėmis virusinėmis infekcijomis, skrandžio negalavimais, nors rečiau juos gydosi ir rečiau dėl jų turi nedarbingumo pažymėjimus.
* Galiausiai net gimdoje berniukui yra didesnis pavojus žūti negu mergaitei: pastojimo metu dažniau pradedami berniukai, bet jie kur kas dažniau žūsta spontaninių abortų metu.
 

Berniukai neverkia ir neserga


Manoma, kad stabdančių nuo vizitų pas gydytojus priežasčių yra keletas:
* Vyrai ligas dažnai sieja su silpnumu ir dėl to vengia kreiptis į gydytoją („mačo sindromas“). Didvyriškumu (pagal mūsų kultūrinius stereotipus) laikoma su 40° temperatūra eiti į darbą, o sirgti yra gėda. Vizitas pas gydytoją suvokiamas kaip pažeminimas.
* Vyrai bijo ligų labiau nei moterys – užtat užtęsia ilgiau, kenčia, kol tik gali. Taip pat nemaža vyrų dalis dėl to vengia profilaktinių patikrų, net jei jos neužima laiko ir yra nemokamos.
* Vyrai labiau nepasitiki gydytojais: „jeigu sveikata yra mano brangiausias turtas, kaip aš galiu ją kam nors patikėti?“


* Vyrai labiau linkę rizikuoti, taip pat ir sveikata: o gal viskas praeis savaime?
* Vyrai nemėgsta pasyvaus paciento vaidmens, tai jau savaime sukelia baimę, kaip ir bet kuri nekontroliuojama situacija.
 

Praktiški patarimai besikreipiantiems į gydytojus vyrams


Kuo geresnė jūsų savijauta, tuo didesnė atsakomybė gydytojo kabinete (jei ligonis yra komos būklės, 100 proc. už gydymo taktiką atsakingas gydytojas, kai reikia spręsti dėl skubios operacijos sąmoningam ligoniui, šia atsakomybė dalinama per pusę, kai gydymas ambulatorinis, net 90 proc. už jo pasekmes atsakingas pacientas). Supraskite, kad gydytojas be jūsų pagalbos negalės nustatyti teisingos diagnozės ir parinkti reikiamo gydymo būdo. Nusiteikite bendradarbiauti su gydytoju, o ne sunkinti situaciją skeptišku požiūriu į viską.
1. Bendraudamas su gydytoju būkite komunikabilus. Kad ir kokius stebuklus daro šiuolaikinės technologijos, vis dar 90 proc. informacijos teisingai diagnozei gauname iš paciento lūpų. Įsiklausykite į gydytojo klausimus ir stenkitės į juos atsakyti trumpai, bet tiksliai. Pvz., jei gydytojas gastroenterologas paklausia, kuo skundžiatės, jam nedaug informacijos suteiks atsakymas: „Viskas prasidėjo pakeitus darbą, pasijaučiau blogai“. Geriau pasakykite, kad nevalgius skauda skrandį arba kad pykina.
2. Negalvokite, kad gydytojas skaito jūsų mintis. Pasakymas „Dėl skrandžio nemiegojau visą naktį“ bus mažiau informatyvus negu „Man naktį stipriai skaudėjo skrandį, aš vėmiau ir viduriavau tamsiomis išmatomis“.
3. Žinokite, kiek laiko trunka negalavimas, kaip jis vystėsi, nuo ko prasidėjo, kokius tyrimus atlikote (geriausia turėti jas atlikusio gydytojo išvadas) ir kaip gydėtės. Deja, gana dažnai tenka girdėti „Gėriau mažas baltas tabletes, nuo jų man buvo dar blogiau“. Turėkite užsirašę vartotų vaistų pavadinimus, dozes, nuo kada iki kada jie buvo vartoti (juk visko atsiminti neįmanoma). Būtinai žinokite vaistų, kuriuos kada nors blogai toleravote, pavadinimus.
4. Nenustatinėkite sau diagnozės, geriau tiksliai apibūdinkite simptomus (pvz., vietoj „man pasireiškia alergija“ sakykite „pavartojus jūsų skirtų vaistų, kitą dieną atsirado niežtintis bėrimas pilvo srityje“.
5. Stenkitės išklausti gydytojo apie savo ligą, jos gydymo planus ir alternatyvas. Jei jūs nepakankamai ką nors supratote, dėl to gali būti kaltas gydytojas, tačiau vienintelis nukentėjusysis būsite jūs.
6. Būkite pasiruošęs klausimams apie persirgtas svarbesnes ligas, dabartinę bendrą sveikatos būklę ir vartojamus vaistus. Taip pat gydytojas gali paklausti apie paveldimumą – pirmos (arba ir antros) kartos kraujo giminių svarbesnes ligas. Jei būsite pasiruošęs šiems klausimams, tikėtina, kad galėsite atsakyti į juos tiksliai, nepamiršdamas svarbiausių faktų ir kartu nenukrypdamas į smulkmenas.
7. Tylintis pacientas (už kurį dažnai mielai kalba žmona ar mama) – vienas kraštutinumas. Tačiau yra pacientų, kurie savo visiškai suprantamą nerimą, kylantį vizito pas gydytoją metu, slopina nepertraukiamu kalbėjimu. Geriau leiskite, kad pokalbiui vadovautų profesionalas – taip jūs padėsite visų pirma sau.
8. Gydytojas taip pat žmogus. Jei manote, kad pokalbio metu jis praleido ką nors svarbaus (gretutinį simptomą ar ligos istorijos detalę), atkreipkite jo dėmesį į tai pats.
9. Įsitikinkite, kad teisingai supratote gydytojo nurodymus, geriausiai trumpai juos pakartodamas ir gaudamas gydytojo patvirtinimą, kad jis taip ir paskyrė. Išsiaiškinkite, kada kitą kartą atvykti, ar galima gydytojui skambinti, kada ir kokiais telefonais.
Svarbiausia – laikykitės gydytojo paskyrimų. Gydytojas dažniausiai išleidžia jus iš kabineto tikėdamasis, kad laikysitės visų jo nurodymų. Deja, JAV statistikos duomenimis, net kas trečias gydytojo išrašytas vaistas nėra nusiperkamas, o kas trečias nusipirktas vaistas nėra vartojamas pagal nurodymus! O, jei į gydytoją kreipiatės ne norėdamas pasveikti, o tik (kaip neretai būna) norėdamas išsiaiškinti savo simptomų kilmę, tokiu atveju geriau apie tai pasakykite tiesiai: „gydytis aš dar nesu pasiruošęs“.
Tiesa, praktiniai pastebėjimai yra kitokie: kuo toliau, tuo dažniau vyrai (net niekieno neparaginti) kreipiasi, vos pajutę pirmus negalavimo požymius. Ir kreipiasi todėl, kad jaučiasi atsakingi už savo sveikatą, kad nori gyventi kokybiškai, nejausdami jokių ligos simptomų. Taip pat noriai bendradarbiauja gydymo procese ir laikosi gydytojo nurodymų, labiau linkę domėtis ligos baigtimis ir gali ilgai vartoti profilaktinį gydymą, nes supranta jo reikalingumą. Net dėl visų reikalingų berecepčių papildų vyrai linkę labiau tartis su profesionalais, ir tai yra tikrai neblogas bruožas.

 

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Rokas
2014-11-05 13:29
jei savaime per pora mėn nepraeina, tai jau gali būti rimta priežastis ir kuo skubiau reikia kreiptis į medikus, kad ištirtų.
Linas
2014-11-03 13:35
ar savaime gali erekcijos sutrikimas praeiti, ar būtinai reikia kreiptis į medikus?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2022. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS