){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Etiketas – tai neverbalinė, t.y. nežodinė, kalba, kurios neišmanydamas žmogus, gyvenantis tarp kitų žmonių, paprasčiausiai nesusikalbės. Kaip kiekvienas žino savo kalbos žodžius ir jais naudodamasis bendrauja, taip, žinodamas etiketo pagrindus, jo reikalavimus ir normas, žmogus lygiai taip pat bendraus. Etiketo normos ir reikalavimai taikomi visose bendravimo srityse.
Dėl šios priežasties į dažnai kylantį klausimą – ką konkrečiai reikia žinoti apie etiketą, atsakyti neįmanoma. Lygiai tas pats būtų klausti – kokius žodžius žmogui reikia žinoti, kad susikalbėtų su kitais. Akivaizdu, kad skirtingose situacijose, gyvenimo srityse vartojami skirtingi žodžiai, taigi ir laikomasi skirtingų etiketo normų. Vienokių – oficialiuose priėmimuose, kitokių – verslo susitikimuose, dar kitokių – bendraujant su asmeniniais svečiais ir t.t.
Vis dėlto etiketo normų be išimčių žinojimas yra svarbus visiems – tiek valstybės vadovui, įmonės direktoriui, tiek ir eiliniam darbuotojui, pardavėjai ar vairuotojui. Juk sutiktą žmogų pasisveikina kiekvienas, lygiai taip pat į darbą su pižama neateina nė vienas – nepaisant profesijos.
Ir nesvarbu, kad dažnai atrodo, jog kai kuriose situacijose paprastas žmogus niekada neatsidurs – neis į kviestinius pietus, furšetą ar verslo partnerių susitikimą. Kuo daugiau jis žinos – tuo drąsiau jausis bendraudamas su bet kuo ir bet kokioje aplinkoje. Yra daugybė sričių, su kuriomis žmonės tiesiogiai dažnai nėra susiję, tačiau vis dėlto apie jas žino ir išmano. Etiketo normos – ne išimtis.
Na, o su daugeliu kasdieniškų situacijų, kai etiketas privalu – susiduria kiekvienas. Visiems svarbu žinoti, kaip priimti svečius, kaip prisistatyti, kaip gerai elgtis prie vaišių stalo, ką kokia proga rengtis ir pan.
Be jokios abejonės: suvokus, kokia plati yra etiketo tema ir kiek įvairiausių reikalavimų žmogui reikia žinoti, galima lengvai sutrikti. Iškyla klausimų, kur gi gauti tiek informacijos ir kaip visa tai išmokti?
Geriausias žmogaus etiketo pajautimas, susigaudymas visuose reikalavimuose būtų tuomet, jeigu tėvai nuo mažų dienų savo vaikams skiepytų gero elgesio taisykles, duotų paskaityti vieną kitą knygą ar straipsnį, susijusį su etiketo normomis. Taip vaikai savaime įgytų tinkamo elgesio pradžiamokslį, o vėliau jiems būtų lengviau gyventi.
Etiketo normos ir geras elgesys – tai tęstinis mokymasis, perskaitęs dvi knygas, visų atsakymų nežinosi, juolab kad viskas kinta, atsiranda naujų reikalavimų. Štai, pavyzdžiui, mūsų tėvai nesimokė, kaip reikia rašyti elektroninius laiškus, per kiek laiko į juos atsakyti, kas šiuose laiškuose mandagu, kas – ne ir t.t. Jiems to nereikėjo, o mums šiandien tai – labai svarbu, lygiai kaip ir SMS žinutės. Prieš kelioliką metų mobiliųjų telefonų tiesiog nebuvo, todėl ir klausimas, ar galima jomis sveikinti gimtadienio proga ar ne – neiškildavo. Taigi jau akivaizdu, kad, informacinėms technologijoms kuriant naujas galimybes, atsirandant naujoms madoms, kuriasi ir nauji etiketo reikalavimai. Todėl, norėdami neatsilikti nuo gyvenimo, privalome sekti naujausią informaciją ir literatūrą.
Kalbant apie literatūrą, galima pasakyti tai, kad visos knygos savaime yra geros ir priklauso tik nuo skaitytojo, ar jis turi laiko skaityti storesnę, didesnę ir plačiau apžvelgiančią knygą, ar jam pakanka labiau konkretizuotos, apžvelgiančios vieną ar kelias sritis.
Pvz., jei žmogus susiduria su konkrečia problema – yra pakviestas į oficialų pobūvį ir nežino, kokį aprangos kodą pasirinkti, nešti dovaną, ar nenešti, kokius stalo įrankius per vakarienę teisingai naudoti ir t.t., visada galima literatūroje ieškoti atsakymo būtent ta tema.
Tęsiant temą apie literatūrą etiketo tema, galima pastebėti, kad kartais Lietuvos leidėjai, nesusimąstę apie visuomenę, jos kultūrą, tradicijas, išleidžia verstinę knygą, kuri mūsų šalyje nėra priimtina ar naudinga. Kartais tokios knygos netgi sukelia daugiau sumaišties nei padeda. Tarkime, Indijos autoriaus surašyti papročiai, elgesio patarimai, tradicijos, etiketo normos yra labai įdomu, tačiau Lietuvoje tokia knyga bus menkas patarėjas. Taigi, ieškant tikrai vertingos informacijos, reikėtų rinktis mums artimesnių kultūrų autorius – tai būtų tokios Europos šalys ir „etiketo madų kūrėjai“, kaip prancūzai, olandai, belgai, danai, vokiečiai. Šių šalių autorių knygos dažniausiai turi daugiausia naudingos informacijos bei patarimų.
Skeptiškai reikėtų vertinti JAV autorių leidinius, kadangi šioje šalyje nėra gilių ir aiškių etiketo tradicijų, tad labai dažnai tokiose knygose pateikiami „nuogirdų kratiniai“, neduodantys konkrečios naudos.
Vis dėlto, nepaisant įvairių argumentų apie etiketo normų svarbą, labai dažnai atsiranda skeptikų, kurių mėgstamiausia frazė „galiu susikalbėti – man ir užtenka“.
Visiška tiesa, tačiau taip teigdamas žmogus save apriboja ir suformuoja ne itin teigiamą ir rimtą aplinkinių požiūrį į save. Be abejo, žinant kad ir tik du žodžius užtektų gyventi ir susikalbėti, tačiau joks protingas, mąstantis žmogus nesutiktų savęs taip nuvertinti.
Žinoma, kaip ir visur gyvenime, taip ir etikete – niekada nereikia kraštutinumų. Kiekviename sociume galioje savos žaidimo taisyklės ir jų nesilaikydamas žmogus atrodo kvailai, pvz., jaunimo būrelyje laikytis klasikinių etiketo normų nerekomenduojama. Vis dėlto siekti kito kraštutinumo – prisiderinti prie blogo elgesio, nuolaidžiauti aiškioms blogybėms – taip pat negalima. Taigi, jei žmogus gerbia save, – jis ras tą „aukso viduriuką“. Galiausiai, tik atkreipus į aplinkinių dėmesį, parodžius savo gerą pavyzdį, teigiamai paveikta bus ir aplinka.
• Nesikvėpinkite. Įvairūs kvepalai erzina ne tik ligonius, bet ir ligoninėje dirbančius žmones.
• Prieš nešdami maisto produktų pasikalbėkite su slaugytoja. Galbūt pacientui uždraustas koks nors maistas? Taip pat galite tiesiai šviesiai paklausti žmogaus, ko jis norėtų.
• Jei atnešėte maisto, skanėstų, pats jų nevalgykite – juk jie ligoniui!
• Pasisveikindami su ligoniu ranką spauskite švelniai, o ne kratykite. Nesiglėbesčiuokite. Didžioji dalis žmonių nemėgsta būti liečiami susirgę, jau nekalbant apie pooperacinę būklę.
• Jei neužtenka kėdžių – pastovėkite. Nesėskite ant lovos, – juk ligoninėje nesiruošiate užtrukti per ilgai.
• Jei planuojate nešti gėlių – įsitikinkite, kad žmogus joms nėra alergiškas arba kad jos neskleidžia itin stipraus ir erzinančio kvapo. Taip pat galite paimti ir vazą – jų ligoninėse dažniausiai nebūna. Patys pamerkite gėles.
• Kalbėkite garsiai, nešnabždėkite, bet ir nerėkite. Jei matote, kad ligonis jūsų negirdi,– pakelkite balsą. Kartais sergantys žmonės nuo vartojamų tablečių ar skausmo ne itin gerai koncentruoja dėmesį.
• Jei nešate dovaną, gerai apgalvokite, ar ji tiks ligoniui. Juk, pvz., po akių operacijos žmogus negalės skaityti.
• Kalbėkite apie linksmus ir smagius dalykus, o ne blogas naujienas. Nelyginkite ligonio būklės su saviške, net jei ir sirgote ta pačia liga. Taip pat valdykite savo neigiamas emocijas – sergančius žmones jos veikia labiau nei sveikus. Prisiminkite, kad jūsų vizito tikslas – pradžiuginti ligonį.
• Jei seselė ar gydytojas atėjo atlikti kokių nors procedūrų, mandagiai išeikite iš palatos ir grįžkite tik jiems baigus.
• Atėję aplankyti ligonio ir radę jį kartu su giminėmis, trumpai pasisveikinkite, palinkėkite greitai pasveikti ir išeikite. Artimieji dažniausiai nori su ligoniu praleisti laiką be jokių pašalinių.
• Jei ligonis paprašė kartu išeiti į lauką, nepulkite to daryti. Iš pradžių pasakykite tai seselei ir, jei ji duos sutikimą, – galite eiti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę