){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skonio jutimas – tai kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja daug struktūrų. Skonio jutimo ląstelės, išsidėsčiusios liežuvyje, reaguoja į maistą ir gėrimus, nervinėmis skaidulomis siunčia informaciją apie skonį į smegenis, kur skonis identifikuojamas. Šių ląstelių gyvavimo trukmė – 10 dienų, viso gyvenimo laikotarpiu jos nuolat atsinaujina.
Skonio jutimo ląstelės grupuojamos į skonio svogūnėlius, esančius burnos, liežuvio ir gerklės paviršiuje. Dailiosios lyties atstovės jų turi daugiau. Skonio svogūnėliuose yra keletas skonio receptorių tipų, kiekvienas jų skirtas vienam iš 5 pagrindinių skonių identifikuoti. Liežuvio gleivinės paviršiuje yra skonio spenelių, kuriuose išsidėsto minėti skonio svogūnėliai ir kurių dėka jaučiamas skonis.
Paprastai žmogus gali atpažinti mažiausiai 5 skirtingus skonius: saldų, rūgštų, kartų, sūrų ir umami (japonų kilmės žodis, reiškiantis „skanus, pikantiškas, malonus“). Pastarasis – tai natrio gliutamato, kuris maisto pramonėje naudojamas kaip skonio stipriklis, skonis. Pirmą kartą jis buvo atrastas XX amžiaus pirmojoje pusėje Japonijos mokslininkų. Šį skonį turi vištienos, mėsos sultiniai, kai kurie sūriai.
Minėtieji skoniai juntami visame liežuvio paviršiuje, tačiau tam tikrose jo dalyse atskiras skonis jaučiamas stipriausiai. Pvz., liežuvio galiukas geriausiai „atpažįsta“ saldų skonį, tuo tarpu sūrus ryškiausiai jaučiamas dviejų priekinių liežuvio trečdalių pakraščiuose, rūgštus – užpakalinio trečdalio pakraščiuose, o užpakalinis liežuvio trečdalis jautriausias karčiam skoniui.
Pasirodo, net 200 000 žmonių kiekvienais metais kreipiasi į gydytojus, skųsdamiesi skonio sutrikimais, dar daugiau žmonių dėl šios problemos nesikreipia.
Skonio sutrikimas yra rimta problema. Dėl to pablogėja gyvenimo kokybė (kadangi nejaučiama malonumo valgant), gali sumažėti apetitas, pablogėti nuotaika, vystytis depresija, susilpnėti imunitetas. Pagyvenę žmonės gali atsisakyti valgyti arba pradėti valgyti daugiau, norėdami atgauti prarastą skonį, gali persūdyti maistą ar įdėti per daug cukraus, kas ypač pavojinga sergantiems inkstų ligomis, hipertenzija, cukriniu diabetu. Skonio jutimo dėka galima atskirti sugedusį maistą ar gėrimus, sutrikus šiai funkcijai, iškyla pavojus apsinuodyti.
Skonio sutrikimas gali būti visiškas, kai sutrinka visų skonių jutimas, dalinis, kai sutrinka keleto skonių jutimas, ar specifinis (sutrinka tik vieno ar išimtinai kelių skonių jutimas).
Hipogeuzija vadinamas susilpnėjęs skonio jutimas. Gimusio žmogaus organizme esama 10000 skonio svogūnėlių, kurių pradeda mažėti po 50 metų, o likusieji svogūnėliai tampa mažiau jautrūs. Be to, vyresni žmonės neretai vartoja vaistus, kurie sukelia burnos sausumą. Dėl šių pakitimų blogiau juntamas saldus ir sūrus skonis, tuo tarpu rūgštus ar kartus skoniai pasikeičia mažiau.
Būklė, kai visiškai prarandamas skonio jutimas, vadinamoji ageuzija, pasitaiko gana retai.
Nuolatos pakitęs skonis vadinamas disgeuzija. Ji pasireiškia įvairiai: gali būti jaučiamas nemalonus, sūrokas, bjaurus, metalo, kartumo skonis burnoje. Neretai kartu su skonio sutrikimu būna uoslės sutrikimas, kadangi šios jutimo sistemos tarpusavyje glaudžiai susijusios.
Disgeuzija yra santykinai dažnas sutrikimas, kuris daugeliu atvejų yra laikinas. Jos priežasčių yra daug.
Dažniausios:
* Virusinė, pvz., gripas ar bakterinė kvėpavimo takų infekcija, tokia kaip rinitas (sloga), sinusitas, tonzilitas („angina“), rečiau kitos – parazitinės, grybelinės infekcijos.
* Burnos ertmės ligos – dantų patologija, dantenų, liežuvio uždegimas, degančios burnos sindromas, protinių dantų šalinimas, netinkami dantų protezai.
* Rūkymas.
* Vaistai (antibiotikai, kai kurie arterinį kraujo spaudimą mažinantys vaistai, antidepresantai, ličio, chemoterapiniai preparatai).
* Burnos sausumas (kserostomija), gali būti sukeltas vaistų.
* Galvos smegenų trauma.
* Menstruacijos, nėštumas.
Retesnės:
* Vitaminų ir mineralų (cinko, vario, nikelio) trūkumas.
* Galvos smegenų navikas.
* Skonio sistemos nervų pažeidimas.
* Kepenų ligos.
* Inkstų funkcijos nepakankamumas.
* Galvos ir kaklo radiacinė apšvita, gydant šios ar kitos lokalizacijos piktybinius navikus.
* Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.
* Cheminės medžiagos (priemonės vabzdžiams naikinti ir kt.).
Retos:
* Medžiagų apykaitos ligos, pvz. diabetas ar skydliaukės ligos, nutukimas.
* Hipertenzija.
* Depresija.
* Epilepsija.
* Migreninis galvos skausmas.
* Degeneracinės nervų sistemos ligos, pvz. Parkinsono, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, veidinio nervo paralyžius.
* Paveldimos ligos (pvz. I tipo šeiminė disautonomija arba Riley-Day sindromas).
* Vidurinės ausies, gerklų chirurginis gydymas (balso aparato).
Vienintelis disgeuzijos simptomas yra pakitęs skonis (kartais kvapas).
Neretai naudojami specialūs testai, kuriuos naudojant prašoma atskirti 4 pagrindinius skonius, t.y. rūgštų, saldų, kartų ar sūrų. Gali prireikti ir kitų instrumentinių tyrimų bei kitų specialistų (LOR gydytojo, stomatologo ir kt.) konsultacijos.
Disgeuzijos trukmė priklauso nuo sukėlusios priežasties. Pvz., jei ją sukėlė dantenų ligos, dantų akmenys, vartojami vaistai ar peršalimas, pašalinus provokuojantį veiksnį, sutrikimas išnyks. Jeigu skonio sutrikimas sukeltas lėtinės ligos, pvz., diabeto, būklė pagerėja, paskyrus adekvatų gydymą. Kartais, pvz., nervų pažeidimo atveju disgeuzija gali varginti nuolatos. Kai disgeuzijos priežasties nustatyti nepavyksta, ji vadinama idiopatine, numatyti jos trukmę yra sunkiausia, kartais ji išnyksta savaime.
Skiriamas atsižvelgiant į sukėlusią priežastį.
* Kada kreiptis pagalbos
* Jeigu skonio pakitimas tęsiasi ilgiau kaip 2 sav.
* Prognozė
* Dažniausiai yra gera, jei yra nustatoma priežastis.
* Labai gerai sukramtyti maistą.
* Pagerinti dantų higieną.
* Mesti rūkyti.
* Peržiūrėti vartojamus vaistus su savo gydytoju, esant reikalui, pakeisti juos arba nutraukti.
* Plauti rankas, norint išvengti infekcinių ligų.
* Ledinukai ar dirbtinės seilės gali būti veiksmingi, norint palaikyti burnos gleivinės drėgmę.
* Kartais cinko papildai gali būti efektyvūs, ypač kai skonio sutrikimo priežasties nenustatoma.
* Gaminkite įvairios tekstūros ir spalvos maistą.
Nepamirškite prieskoninių aromatinių žolelių ir aštrių prieskonių, tačiau stenkitės nesaldinti ir nesūdyti maisto labiau nei įprasta.
* Jeigu nesilaikote specialios dietos. galite pridėti sūrio, bekono gabaliukų, daržoves pateikti su sviestu, skrudintais riešutais arba užpilti alyvų aliejumi.
* Venkite kombinuotų patiekalų, tokių kaip mėsos ar žuvies troškinys, kadangi juose individualus produktų skonis neretai nublanksta.
Valgykite šviežias daržoves.
* Gerkite šviežių vaisių kokteilius ar valgykite jogurtą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę