){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Teigiama, kad pirmagimiai – lyderiai iš prigimties. Kiekvienas pirmagimis (išskyrus dvynius) kurį laiką būna didžiausias tėvų turtas, į kurį sudedamos tėvų viltys ir lūkesčiai. Manoma, kad dėl šios priežasties jie gyvenime daug pasiekia. Nuvainikuoti karaliai – taip pirmagimius vadina psichologai, kai šeima ima gausėti. Žinoma pabrėžiama, kad labai svarbu, koks amžiaus skirtumas bus tarp vaikų, kai atsiras antrasis vaikutis. Pirmagimiai pasižymi dėmesingumu, punktualumu, organizuotumu, nebijo imtis vykdyti sudėtingų užduočių, nes dažnai brolio ar sesutės prižiūrėjimas atitenka jiems. Dažnai per daug pasitiki savimi, nenori dalintis savo pareigomis ir atsakomybes su kitais, nes tiki, kad geriau už juos tų darbų nieks neatliks.
Per viduriuką gimę vaikai ne tik mokosi bendrauti, dalintis, paremti vienas kitą, bet mokosi ir tam tikrus visuomenėje egzistuojančius vaidmenis. Pavyzdžiui, pirmagimiui dažnai tenka vadovaujamas vaidmuo, kuris ugdo didesnį atsakomybės jausmą. Jauniausiasis išmoksta džiaugtis gyvenimu, įdėdamas mažiau pastangų. Viduriniajam vaikui yra šiek tiek sunkiau, jam paprastai pritrūksta tėvų meilės, jis lyg tarp žemės ir dangaus. Tačiau tokiu būdu vidurinysis vaikas išmoksta gyvenime laviruoti, spręsti problemas, kad visiems būtų gerai.
Apie vienturčius sklando daug ir įvairių kalbų. Tėvai vaikui gyvenimą be brolių ir seserų įsivaizduoja tobulą, tačiau užaugęs vaikas tikina, kad augti vienam nėra jau taip gerai. Manoma, kad vienintelis vaikas šeimoje yra išlepęs, nepripratęs dalintis su kitais, egoistiškas, nuolat turi jausti dėmesį, mėgsta būti lyderiu. Psichologų nuomone, kadangi vaikutis auga vienas šeimoje, todėl tėvai ir skiria daugiau dėmesio jam, tačiau teigti, kad vienturčiai – egoistai ir išlepę, tikrai negalima. Viskas priklauso nuo vaiko auklėjimo ir tėvų požiūrio į jį.
Psichologai pažymi, kad vienturčiai truputėlį stokoja bendravimo patirties su bendraamžiais. Todėl, kai vienturtis pradeda bendrauti su bendraamžiais, pajunta didžiulę konkurenciją. Dažnai vienturčiai vaikai nemoka žaisti su bendraamžiais, nes namuose žaidžia su mama ar tėčiu, kurie nesupyks, nenuskriaus, neatims žaislo. Didžiausią įtaką vaiko charakterio vystymuisi daro tėvų požiūris. Psichologų nuomone, teiginys, kad vienturčiai išlepinti, dalinai yra teisingas. Tėvai saugo vienturtį vaiką net nuo tariamų blogybių, nuolat bijo, kad neužsigautų, nesusižeistų, neišsipurvintų. Taip auklėjamas vaikas gali užaugti jautrus, savimi nepasitikintis, nemokantis kovoti už save, per daug prisirišęs prie tėvų, nuolat išgyvenantis dėl nesėkmių žmogus. Ne mažiau svarbu ir nepervertinti vaiko sugebėjimų, nuolat nediegti, kad jis yra vienintelis ir nepakartojamas. Vienturčiui reikia leisti kuo dažniau pabūti su bendraamžiais, vesti į darželį, būrelius. Taip pat psichologai pažymi, kad be brolių ir seserų augančiam mažyliui tėveliai galėtų nupirkti naminį gyvūnėlį, tuomet vaikas turės kuo rūpintis, nesijaus namuose pats svarbiausias.
Daugelis tėvų tikina, kad visus vaikus augina ir auklėja vienodai, tačiau neretai vyresnieji vaikai sako, kad pagrandukai yra labiau lepinami ir mylimi. Psichologai pabrėžia, kad labai svarbu, ar jauniausias vaikas yra gimęs po ilgos pertraukos, ar šeimoje auga du trys vienas paskui kitą gimę vaikai. Jei auga pametinukai, tai pačiam jauniausiajam gali kilti nemažai problemų, nes turi nuolat kovoti dėl tėvų ir aplinkinių dėmesio, žaislų, Geriausiu amžiaus skirtumu tarp vaikų psichologai laiko 5 metus.
Jei laukiatės vaikelio, kai vyresniesiems vaikams daugiau nei 10 metų, jis bus auginamas kaip vienturtis. Mažylis bus daug kartų laimingesnis už paprastus vienturčius, nes jis mėgausis ne tik tėvų ir senelių dėmesiu, bet ir vyresniųjų brolių ir seserų. Šiuo atveju jauniausias vaikas gali neišsiugdyti atsakomybės jausmo, jis gali nuolat stokoti iniciatyvos, laukti pagalbos iš artimųjų, pradėti manipuliuoti šeimos nariais, kad galėtų pasiekti tai, ko nori. Jaunėlio vystymasis taip pat priklauso nuo tėvų požiūrio į jį: ar jie suteikia savo vaikui galimybę pabūti tarp vaikų, ar vaikas darželyje bendrauja ir kaip bendrauja su bendraamžiais…O gal vaikas nemoka bendrauti su bendraamžiais, nes auga suaugusiųjų pasaulyje?
Jeigu šeimoje pagrandukas norės tapti lyderiu, iš šeimos narių mokysis elgesio būdų, bendravimo ypatumų, gali būti aktyvus, iniciatyvos, organizuotas, savimi pasitikintis žmogus.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę