){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Hiperaktyvumas medicinos kalba yra vadinamas dėmesio ir aktyvumo sutrikimu. Hiperaktyvumas – tai toks sutrikimas, kai vaikas yra labai judrus, impulsyvus ir sunkiai sukaupia dėmesį. Dėl to ne kaltas nei vaikas, nei tėvai, nes, kaip rodo moksliniai tyrimai, hiperaktyvumo priežastis yra įgimti, biologiniai veiksniai.
Hiperaktyvus vaikas gali gimti bet kurioje šeimoje. Šis sutrikimas yra lėtinis, gali prasidėti kūdikystėje ir tęstis keisdamas formą visą gyvenimą. Jis neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Mokslinių tyrimų duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra apie 3–5 proc.
Visų pirma, daug problemų iškyla šeimoje. Tėvams būna labai sunku su hiperaktyviais vaikais. Tokie vaikai dažnai būna nepaklusnūs ir netgi visiškai nesukalbami, tačiau reiktų prisiminti, kad tai jie daro nesąmoningai.
Ypač sunku, kai toks vaikas yra kolektyve, kadangi jis pats vienas klasėje gali sujaukti visą mokymo(si) procesą. Jeigu mokytojas nežino, neturi informacijos apie vaiką ir apie patį hiperaktyvumą, dažnai mano, kad vaikas yra blogai išauklėtas, verčia kaltę tėvams, kad šie juo nesirūpina.
Jei bent 6 mėnesius vaikui yra būdingi šie požymiai, jam galima įtarti hiperaktyvumą. Simptomai turi pasireikšti daugiau nei vienoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje, ir prasidėti jaunesniame nei 7 metų amžiuje.
· Vaikas negali sukaupti dėmesio jokiai veiklai
· Jis nuolat išsiblaškęs
· Atrodo, kad negirdi, kas jam yra sakoma
· Dažnai nebaigia vienos veiklos, ją meta ir imasi kitos
· Dažnai pamiršta, ką reikia atlikti, sunkiai planuoja
· Nemėgsta užduočių, kur didesnio dėmesio
· Dažnai pameta ar sulaužo savo daiktus
· Vaiką blaško šalutiniai dirgikliai
· Yra labai užmaršus
· Nenustygsta, nuolat juda, nuolat mosuoja rankomis ir kojomis
· Gali be priežasties pradėti vaikščioti po klasę ar kitur, kur reikalaujama sėdėti
· Sunku išbūti tyliai, labai triukšmingas
· Nemoka laukti
· Dažnai atsako į klausimą, kai pašnekovas dar nespėja užduoti to klausimo
· Dažnai pertraukia kitus asmenis pokalbio metu, įsiterpia į kitų pokalbius
· Labai daug kalba, nors tai yra socialiai nepriimtina
Jeigu įtariate, kad vaikui yra šis sutrikimas, nedvejodami kreipkitės pagalbos į specialistus. Tik taip tėvai, vaikas ir netgi mokytojai galės išvengti daugybės problemų ir visi kartu pagelbėti hiperaktyviam vaikui.
Pirmas yra nemedikamentinis. Tai yra tėvų mokymo programos, kaip auklėti tokius vaikus, kaip tinkamai juos drausminti. Pagrindinis principas yra pozityvumas. Hiperaktyvus vaikas per savo gyvenimą gauna labai daug neigiamos informacijos apie save: namuose visi bara, mokykloje dar labiau barasi – jis nuolat girdi: „tu negerai padarei“, „negerai pasielgei“. Taigi dieną vaikas išgirsta apie 90 procentų neigiamų pastabų.
Kitas gydymo metodas yra medikamentinis. Visame pasaulyje naudojamas ir gerai žinomas gydymas psichostimuliatorių grupės preparatais. Tyrimai rodo, kad jis yra itin veiksmingas, padeda iki 70 proc. hiperaktyvių vaikų. Lietuvoje šie vaistai pradėti vartoti palyginti neseniai Hiperaktyvumui gydyti skirti vaistai vaikui padeda geriau išlaikyti dėmesį, susikaupti, Jie vartojami ilgą laiką, nes pačio sutrikimo neišgydo, tiesiog sumažina simptomą. Vaikas pajunta, kad viskas geriau sekasi, auga pasitikėjimas savo jėgomis, gerėja nuotaika. Kai gerėja vaiko koncentracija, keičiasi ir suaugusiųjų reakcija į vaiką: tėvai ir mokytojai žiūri į jį pozityviau.
Pagal gydymo standartus, iš pradžių yra geriau pabandyti taikyti nemedikamentinius gydymo metodus, o, jeigu tai nepadeda, tuomet skiriamas medikamentinis gydymas. Paprastai nepakanka vienkartinio specialisto patarimo, kaip padėti hiperaktyviems vaikams, paprastai reikia 8–12 sesijų su tėvais, norint įdiegti efektyvius pagalbos principus hiperaktyviems vaikams.
Vis dėlto kaip mylėti ir tartis su hiperaktyviu vaiku?
Tėvai turėtų sudaryti aiškią auklėjimo sistemą ir susitarti tarpusavyje, kadangi hiperaktyviems vaikams labai sunku, kai jiems keliami skirtingi reikalavimai (pvz., vienas tėvas leidžia ką nors daryti, o kitas už tai baudžia).
Labai svarbu pastebėti teigiamus dalykus. Yra daug efektyviau paskatinti teigiamą elgesį nei bausti už nepageidaujamą. Mes, suaugusieji, paprastai linkę elgtis taip, kad, jeigu vaikas ką nors daro gerai, tai, ką čia jau ir sakyti, taip reikia, taip yra natūralu ir to galima nepastebėti. Jei elgiasi negerai, tai, aišku, būtinai pastebime ir akcentuojame. Galbūt ne hiperaktyvus vaikas tai gali išgyventi, o hiperaktyviam – tai labai sunki užduotis. Reikėtų nuolatos stengtis pastebėti net ir paprastus teigiamus dalykus tokius, kaip „tu gražiai sėdi“, „gražiai skaitai“ ir pan. Tuomet auga vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, kita vertus, jis ir antrą kartą norėdamas gauti iš tėvų malonius žodžius nori pasielgti tinkamai.
Labai padeda įvairūs susitarimai su vaiku. Pavyzdžiui, jei baigsi tam tikrą veiklą iki galo, turėsi tam tikrą malonumą. Tokie susitarimai turėtų būti išankstiniai, kad vaikas žinotų, kas jo laukia, jeigu jis pasielgia vienaip ar kitaip.
Rėkimo reiktų atsisakyti. Pavyzdžiui, liepiama baigti žaisti kompiuteriu, o vaikas neklauso, tuomet pasakoma garsiau, vaikas vis tiek nereaguoja. Kai balso tonas pakeliamas smarkiai, jis paklauso ir baigia žaisti. Taip susidaro ydingas ratas, kadangi vaikas taip tik išmoksta, kad, jeigu mama ar tėtis kažką pasako normaliu tonu, tai dar galima nereaguoti, kai paliepia garsiau, – tai ženklas, kad tuoj reikės daryti, o kai pradeda šaukti, tai jau reikia daryti.
Beprasmiška vien tik kaltinti ir bausti vaiką. Tai neracionalu ir neduoda norimų rezultatų. Suaugusieji turėtų tai suvokti ir bandyti keisti elgesį, keisdami savo nuostatas hiperaktyvaus vaiko atžvilgiu. Tai tikrai sunkus procesas, ir tam reikia daug pastangų, o dažnai ir vaikų psichiatrų-psichoterapeutų bei psichologų pagalbos.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę