){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Šis fenomenas apibrėžiamas įvairiai, bet aš jį vadinu „mamiškasis terorizmas“. Jis nesvetimas praktiškai kiekvienai mamai, tačiau ar jis pasireikš ir kokiomis formomis, priklauso nuo žmogaus brandumo lygio,“ – sako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Psichiatrijos centro gydytoja psichiatrė Aušra DEKSNYTĖ.
„Mamyčių terorizmo“ šaknys dvejopos: socialinės ir asmenybės. Socialinė šio reiškinio pusė – tai tradicijos, kultūra, papročiai. Pavyzdžiui, Italijoje visi gyvena su tėvais, ten nėra senelių namų. Tikėtina, kad ten yra stiprus mamos diktatas. Tai neišvengiamai susiję su tradicijomis, kultūra ir papročiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose, vos sulaukę pilnametystės, vaikai palieka namus, ir tėvai tai priima kaip normalų dalyką, nesipriešina ir net skatina. Be to, ten pilna senelių namų, kuriuose vyresnio amžiaus amerikiečiai laimingai gyvena.
Kaip yra pas mus? „Sovietmečiu buvo įprasta gyventi su tėvais, sklido kraupios istorijos apie vargšų senelių gyvenimą senelių namuose. Ir dėl socialinių priežasčių (prasta daugelio finansinė padėtis, gyvenamojo ploto trūkumas) ištisos kartos buvo priverstos gyventi kartu. Ši tradicija paliko gilų pėdsaką mūsų sąmonėje. Dabar mes keičiamės, linkstame į amerikietišką gyvenimo tipą ir norime kurti savo gyvenimą atskirai nuo tėvų. Tačiau tėvai, augę bei gyvenę sovietmečiu tokių tradicijų nesupranta ir joms nepritaria. Vien dėl to kyla nemažai nesusipratimų ir nesutarimų. Tokie tėvai, augindami vaikus, savo ateitį siejo su jais, todėl dabar neįsivaizduoja, kad gali būti atskirti nuo vaikų. Jie mano, kad, išeidami gyventi atskirai, vaikai juos išduoda,“ – nesutarimų priežastis aiškino gydytoja.
Yra ir asmens problema šioje temoje. Apie tokias mamas sakoma, kad jos negali „nukirpti bambagyslės“. Vaikų paleisti nenori tos mamos, kurios pačios nebuvo paleistos. Kiek dažniau tai būna vienišos mamos. Jos neturi antros pusės, jos visas viltis sudeda į vaiką. Jeigu jis nepateisina jos vilčių, t.y. išeina gyventi kitur, sukuria šeimą, tada ir prasideda „terorizmas“.
Norėdamos išsaugoti vaikų dėmesį, mamos vykdo „teroristinius išpuolius“. Gydytoja psichiatrė Aušra Deksnytė smulkmenomis vadina mamų burbėjimus, tokius kaip „ne tokius miltelius nupirkai“, „lėkščių vėl švariai neišplovei“, „tavo kepsniai visada per sūrūs“, „nepaskambinai“, „nieko nepasakoji“, „tu visada man prieštarauji“ ir t.t.
„Tas burbėjimas yra šventas įsitikinimas, kad tik pagyvenęs žmogus yra teisus. Tai reiškia, kad tik ji gali būti teisi, o visi kiti nemoka gyventi. Tad jos išmintis yra neįkainojamai vertinga. Iš tiesų nėra daug asmenų, kurie, sulaukę vyresnio amžiaus, būtų tokie išmintingi, kad su jais nedrįstume net ginčytis. Yra toks juokingas posakis „ne visada išmintis ateina senstant, kartais amžius ateina vienas“. Manau, tai skaudu pripažinti, bet dažnai taip ir yra. – šypsosi gydytoja. – Juk išmintis apima daug dalykų. Tai ir tolerancija, ir kitos nuomonės paisymas, ir įsiklausymas, asmenybės branda, vidinė inteligencija. Tai sudėtinė sąvoka. Tuo tarpu, jei vyresnė moteris elgiasi diktatoriškai, tai kur čia išmintis?“ – retoriškai klausia gydytoja.
Kol vaikas mažas, tėvai turėtų juo rūpintis, nukreipti jį, kad jis imtų suvokti, kas yra gerai, kas blogai. Formuotų jo vertybes. Vėliau vaikas suauga, jis pats suvokia, kas yra gerai, kas yra tinkama, kas ne.
Pasak gydytojos A. Deksnytės, tėvai turi suvokti šį pasikeitimą ir, gal net gi su skausmu viduje, liautis laikyti jį vaiku. „Čia, matyt, ir išryškėja tikroji suaugusio žmogaus išmintis – suvokti neišvengiamus pasikeitimus ir nesipriešinti jiems,“ – sakė gydytoja.
Dažniausiai jos pasitelkia ligas. Ligos – tai būdas manipuliuoti vaiku, priversti jį būti šalia, rūpintis, mokėti už gydymą. Sakyčiau, kad tai sunkiausia šio sutrikimo („mamyčių terorizmo“) forma. Neretai tokios mamos skundžiasi nuotaikos sutrikimais. Galų gale kai kurios ligos metams bėgant ateina savaime. Tačiau mamytė teroristė labai sustiprina savo ligos apraiškas. Ji, pasitaikius progai, primena: „mano kraujospūdis“, „mano širdis“, „mano vargšai sąnariai“. Ligų būna pačių įvairiausių, tačiau jos nebūna itin sunkios. Aš visada tokias mamas perspėju, kad jos, nuolat kalbėdamos apie ligas, gali tas ligas prisišaukti. Gal tai ir mistiškai skamba, bet taip būna. Kada nors jos tikrai susirgs, tuomet jau tikrąją tragediją suvoks tik pati moteris, jos vaikai jau bus pripratę prie nuolatinio jos dejavimo ir skundų. Nereikia, manipuliuojant vaikais, šauktis ligų,“ – sakė gydytoja.
Terorizmą praktikuojančios mamos nevengia priminti, kad dauguma jų ligų atsiranda dėl blogos dukros ar blogo sūnaus. Taip vaikų širdyse ima augti ir didėti kaltės jausmas. Jis vis labiau slegia, ir ilgainiui tokie kaltės jausmo slegiami vaikai tampa vis nuolankesni, jie vykdo visus terorisčių reikalavimus. Nors patys nuo to geriau nesijaučia, nes kaltės jausmo mama nesistengia sumažinti.
Skamba banaliai, tačiau kovos metodas vienas – tiesiog suvokite, ką jūsų mama daro. „Mano darbo patirtis rodo, kad mamos beveik nesikeičia. Neapsikentę vaikai atveda jas pas psichiatrus, tačiau po kurio laiko tas pats vaikas paskambinęs sako, kad situacija tapo tokia, kaip ir anksčiau. Galiu pasakyti – pagyvenusios mamos vargu ar pasikeis. Keisti savo elgesį turėtų vaikai. Jeigu pakeisite elgesį ir nepasiduosite „teroristinėms atakoms“, išmoksite gyventi kiekvieną dieną su „teroriste“, aiškiai suvokdami, koks tai žmogus, tuomet ji neturės ką daryti,“ – įsitikinusi gydytoja A. Deksnytė.
Pasirodo, sunkiausia patiems vaikams suvokti, kad jų mamytės gali taip niekingai jų atžvilgiu elgtis. Vaikai nuolat veliasi į konfliktus dėl skambinimo, vizitų, baldų apstatymo ir kitų buitinių dalykų, mamos po kiekvieno konflikto „suserga“ ir priekaištauja už sugadintą sveikatą. Gydytoja Deksnytė patarė tiesiog nedalyvauti konflikte. „Jeigu mama priekaištauja, kad išėję iš namų ją palikote, – sutikite. Jeigu klausia, kodėl, – sakykite, kad tokie yra gyvenimo dėsniai. Jeigu mama priekaištauja, kad esate blogas sūnus ar duktė, nebijokite tokio vertinimo arba net sutikite su juo. Juk jūs tikrai žinote, kad nuo mamos vertinimo blogesnis negu buvote nebūsite. Suvokiu, kad žodinių atakų bus daug, tačiau įsisąmoninus, ką daro jūsų mama, bus lengviau tokiuose „žodžių mūšiuose“ dalyvauti, nes jus juk žinote, kokių tikslų siekia jūsų „teroristė“,“ – šypsosi gydytoja.
Dažniausiai vaikams, kurių mamos juos terorizuoja, sunku suvokti, kodėl jų motina nuolat irzli, viskuo nepatenkinta, serganti ir nelaiminga. Kiekvienas susitikimas su mama vaikui sukelia dvasinį skausmą, nes toks bendravimas vargina, jis išjudina vaiko ir taip per didelį kaltės jausmą. Ilgainiui vizitai tampa vis retesni. O ir tie reti susitikimai nebūna džiaugsmingi.
„Teroristės mamos“ kenčia, nes niekaip negali „prisirišti“ vaiko. Vaikai kenčia, nes svajoja apie gražius santykius su mama, o tokių, deja, neturi. Pastebėta, kad dažniausiai vaikus terorizuoti ima iš prigimties valdingos moterys. Dėl valdžios jos gali net žaisti atvirkščią žaidimą – būti nuolankiomis, vaidinti nuskriaustas, nelaimingas. Toks žaidimas žaloja ir pačios moters psichiką.
Taip pat pastebėta, kad terorizuojamos dažniau dukros. Moterys yra linkusios gilintis į jausmus, jos yra jausmingesnės ir labiau veikiamos aplinkinių. Tad dukroms ypač sunku atsilaikyti prieš mamyčių terorizmą.
Viešpatie, mes visi juk senstame, prašau Tavęs:
Apsaugok mane senatvėje nuo pagundos kiekviena proga ką nors pasakyti,
Gelbėk mane nuo stiprėjančio noro tvarkyti kitų reikalus,
Išmokyk mane mąstyti, ne spėlioti,
Mokyk mane ištiesti kitam pagalbos ranką, bet ne diktuoti jam,
Apsaugok mane nuo plepėjimo apie gausybę smulkmenų ir
Suteik man polėkio būti sąmoningai.
Išmokyk mane nutylėti savo ligas ir negalavimus –
Jų vis daugėja, ir kiekvienais metais didėja noras apie juos papasakoti,
Pagelbėk man maloniai ir kantriai išklausyti kitų skundus,
Išmokyk mane to išmintingo supratimo, kad ir aš galiu klysti,
Leisk man išlikti vertai kitų meilės,
Pagelbėk man netapti sena niurzga,
Išmokyk mane pastebėti žmonėse patikėtą gerumą ir
Suteik man dovaną apie tai papasakoti kitiems.
Motina Teresė
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Kokčetava, rasote, kad konsultuojate. Gal galetumete parasyti savo el. pasto adresa?
Dekoju
S.
Pritariu, reikia rūpintis, kiek įmanoma, (kieno mamos ne teroristės, nesupras) bet jei nėra demencijos ar alshaimerio požymių, lai tvarkosi pati. Lai mokosi bendrauti su kitais, prašyti pagalbos, neapkalbėti kitų.