){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Anksčiau gydytojams galėjo patarti tik jų praktika bei daugiau patirties turintys kolegos. Deja, kartu su praktika kartais ateidavo ir skaudžių nusivylimų. Pvz., 1884 metais vietinei anestezijai akių chirurgijoje buvo panaudotas kokainas. Z.Froidas jį plačiai rekomenduodavo kaip Naujojo pasaulio „magišką medžiagą", visų pirma – depresijai gydyti. Tuo metu kokainas vaistinėse buvo pardavinėjamas laisvai, be jokio recepto. Amerikos ir Europos farmacijos kompanijos pradėjo plačiai prekiauti kokainu kaip vaistu, naudingu daugelio klinikinių būklių atveju, pvz., sukarščiavus, susirgus šienlige. Visame pasaulyje kokainas tapo madingas kaip stimuliuojamasis preparatas. Praėjo ne vieneri metai, kol buvo nustatytas neigiamas šio vaisto poveikis –priklausomybė nuo narkotikų. Deja, priklausomas tapo ir artimas Z.Froido draugas (manoma, kad tai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl ko Z.Froidas nustojo gydyti vaistais ir ėmėsi psichologinių gydymo metodų). Atsisakyti kokaino pradėta tik nuo XX a. vidurio.
Šiuolaikiniai gydytojai, parinkdami gydymą savo pacientams, vis labiau vadovaujasi vadinamąja įrodymais pagrįsta medicina. Ji išpopuliarėjo tik paskutinį dešimtmetį. Kiekvienai ligai rekomenduojami gydyti vaistai skirstomi pagal tai, kokiam įrodymų lygiui (A, B, C ar D) jie priklauso – t.y. kiek yra atlikta jų veiksmingumą patvirtinančių klinikinių tyrimų.
Susirgę visi norime vartoti veiksmingus ir nekenksmingus vaistus, ir būtent klinikiniai tyrimai nustato, kurie vaistai atitinka šiuos reikalavimus.
Pavyzdžiui, norint nustatyti, ar naujas vaistas efektyvus, ar ne, surengiami bandymai su dviem pacientų grupėmis. Vienoje iš jų pacientai gauna tiriamojo vaisto, kita – placebo. Placebas – tai medžiaga, atrodanti lygiai taip pat, kaip ir tiriamoji medžiaga, bet visiškai neveiksminga (nors, kaip žinome, veikia vien įsitikinimas, kad vaistas padės). Grupės visiškai vienodos, skiriasi tiktai gydymu. Pacientai į grupes parenkami atsitiktiniu būdu, ir visi turi vienodą tikimybę patekti į bet kurią iš grupių. Apie tai, kad vaistinės medžiagos vartojamame preparate gali nebūti, perspėjama iš anksto, tai sumažina placebo veiksmingumą. Jei pacientas žino, kokį vaistą vartoja, – tyrimas vadinamas atviru. Jei pacientas nežino, bet gydytojas žino apie vartojamą preparatą, – tai aklas tyrimas, o, jei nežino nei pacientas, nei gydantis gydytojas, kuriai iš minėtųjų grupių priklauso konkretus pacientas, – tai dvigubai aklas tyrimas. Tokiu atveju vaistinio preparato tiekimu rūpinasi tyrimo užsakovas – paprastai vaistą sukūrusi farmacijos kompanija.
Pirmiausia, remiantis šiuolaikinėmis medicinos mokslo žiniomis apie ligų metu vykstančius biocheminius procesus organizme, sukuriamos potencialiai veiksmingos vaisto molekulės. Tam didžiosios farmacijos kompanijos skiria milijonines pinigų sumas. Be to, gali būti tiriamos ir seniai sukurtos cheminės medžiagos su naujai pastebėtu poveikiu arba augaliniai preparatai.
Klinikiniai vaistų tyrimai pradedami po vadinamosios ikiklinikinės fazės, t.y. ištyrus vaistą su ląstelėmis, audiniais ir gyvūnais. Jie skirstomi į keturias fazes:
• I fazė: Šioje fazėje nauji medikamentai tiriami tik su sveikais žmonėmis (50–100 dalyvių). Tikslas – nustatyti vaistinės medžiagos saugumą, dozavimą, jos kitimą organizme (biotransformaciją), pasiskirstymą audiniuose ir išsiskyrimą iš organizmo.
• II fazė: Medikamentas pirmą kartą duodamas tikslinei pacientų grupei, kuri serga tam tikromis ligomis. Stebimas laukiamas poveikis ir nepageidaujami poveikiai, kruopščiai ištiriamos viso paciento organų funkcijos prieš tyrimą, jo metu ir po jo. Šios fazės tyrimuose dalyvauja nuo 200 iki 300 pacientų.
• III fazė: Terapinis veikimas, ilgalaikis vaisto efektyvumas ir vartojimo saugumas įrodomi tyrimuose dalyvaujant dideliam pacientų skaičiui (1000 –3000 dalyvių). Ypač didelis dėmesys skiriamas šalutiniams poveikiams. Išanalizavus tyrimų rezultatus, gali būti pasiūlomas naujo vaisto registravimas.
• IV fazė: Įregistravus vaistą, jo jau gali išrašyti gydytojas. Šioje fazėje ir toliau ypač budriai stebima, ar nepasireiškia retų nepageidaujamų poveikių, vaistas gali būti lyginamas su kitais jau registruotais vaistais.
Molekulės sukūrimas laboratorijoje trunka 4–5 metus, ikiklinikiniai tyrimai – apie 1 metus, trys pirmos klinikinių tyrimų fazės – 5–7 metus, o vaisto registravimas – iki 2 metų.
Išduodami leidimą klinikiniams tyrimams atlikti Lietuvoje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Lietuvos bioetikos komitetas garantuoja, kad klinikiniai tyrimai bus atliekami, vadovaujantis principu – paciento interesai visada svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus, tiriamojo asmens teisės, saugumas ir gerovė bus apsaugoti, o klinikinių tyrimų rezultatai – patikimi.
Atliekant klinikinius tyrimus, dažnai tikrinami tie parametrai, kurie, kaip tikimasi, turi atspindėti sveikimą arba nepageidaujamus poveikius. Pvz., tiriant smegenų kraujotaką ir atmintį gerinančius vaistus, atliekami atminties, protinės būklės testai, tiriama ultragarsu galvos kraujotaka, užrašoma elektoencefalograma. Kaip klinikinių tyrimų pavyzdį pateiksiu keletą iš daugelio vinpocetino tyrimų. Vinpocetinas yra augalinės kilmės vaistas, sukurtas nedaug pakeičiant iš žiemės augalo (Vinca minor) išskiriamo alkaloido vinkamino molekulę.
Gildforde, Anglijoje, atliktas tyrimas, kurio metu vinpocetino buvo skiriama vidutinio ir sunkaus laipsnio demencija sergantiems pacientams. 203 atsitiktiniu būdu parinkti pacientai dalyvavo placebu kontroliuojamame tyrime ir 6 savaites tris kartus per dieną vartojo 10 mg ar 20 mg vinpocetino arba placebo. Vartojant tiek vieną, tiek kitą vinpocetino dozę, sunkių nepageidaujamų poveikių nepastebėta. Teigiamas poveikis, palyginti su placebu, stebėtas abiejose vinpocetiną vartojusių pacientų grupėse. Nepageidaujamų poveikių dažnis placebo ir tiriamo vaisto grupėje nesiskyrė (kaip nepageidaujamas poveikis vertinamas bet koks naujas įvykis, nors jis gali būti ir nesusijęs su vaistu, pvz., galvos skausmas, peršalimas, kojos lūžimas). Pagal tai, kad šalutiniai poveikiai nesiskyrė vaisto ir placebo grupėje, vaistas yra vertinamas kaip saugus. Šiame tyrime nebuvo pastebėta veiksmingumo skirtumo (pagal atliktus testus ir skales) tarp 10 ir 20 mg vartojusių pacientų grupių, dėl to nuspręsta, kad vartoti didelę dozę vinpocetino nėra tikslinga.
Kito klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad vinpocetinas pasižymi atmintį gerinančiomis savybėmis ne tik pacientams, kuriems pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, bet ir sveikiems žmonėms. Dvigubai aklame placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 12 sveikų savanorių 25–40 metų amžiaus moterų. Tiriamosios vartojo po 40 mg vinpocetino 3 kartus per dieną. Trečią tyrimo dieną praėjus valandai po rytinės dozės trumpalaikei atminčiai įvertinti buvo atliekamas Strenbergo atminties įvertinimo testas. Atminties funkcijos buvo daug geresnės po vinpocetino vartojimo. Kitame dvigubai aklame placebu kontroliuojamame tyrime vinpocetiną vartoję tyrimo dalyviai taip pat pasižymėjo daug geresniais dėmesio ir atgaminimo rodikliais. Jei smegenų kraujotakos nepakankamumu sergantys pacientai iš 10 perskaitytų žodžių galėjo vidutiniškai atpažinti 6, tai vartojantieji vinpocetiną galėjo atpažinti visus.
Ultragarsiniai (doplerio) galvos smegenų kraujotakos tyrimai vartojantiems vinpocetiną pacientams patvirtina, kad jis veiksmingai gerina smegenų kraujotaką: išgėrus vinpocetino, po kelių valandų ultragarsu pastebimas mažesnis kraujagyslių pasipriešinimas negu iki vaisto vartojimo.
Dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose, tiek gydytojai, tiek pacientai prisideda prie medicinos mokslo progreso, gydytojai sužino daugiau apie naujausius medikamentus, o pacientams suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti naujausiais gydymo būdais, kartu išbandant naujų vaistų saugumą ir veiksmingumą. Atliekant klinikinius tyrimus, dėmesio centre yra ligonių saugumo apsauga bei privatumas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę