“Mums nepatinka, kai susiduriame su neprieinamais ar nesuprantamais reiškiniais. Bet nederėtų stengtis jų aiškinti ar vertinti nežinant, pagal kokius kriterijus tai daryti”, - rašė prancūzų filosofė Mirra Rišar, tarsi norėdama nuraminti tuos, kurie negali taikstytis su nežinojimu, o pažinimą sieja su kažkuo užbaigtu, aiškiu, galutiniu. Šiandien fizikai pripažįsta, kad, norint paaiškinti pasaulio sąrangą, reikia pasitelkti ir - metafizikos dėsnius, o ir marksizmo klasikai, teigę, kad “...tiesa – tai objektyvi realybė, egzistuojanti neatsižvelgiant į mūsų žinias apie ją”, taip pat paliko erdvės nematerialios realybės aiškintojų tiesoms. Ilgai smalsavęs, kas slypi Žemėje, kaimyninėse planetose ir kas - už jų, šiandienos žmogus neretai pasijunta beveik nieko nežinąs, kas yra jis pats...
Algimantas Tauras 1996-ųjų gruodį, baigęs darbą Lietuvos Respublikos Seime (dirbo 1992-1996 m. kadencijoje), su grupe lietuvių piligrimų išvyko į kelionę. Algimantas ir anksčiau domėjosi Indija. Jis skaitė apie šalies pietuose, Putapartyje, gyvenantį dvasinį mokytoją, avatarą Satją Sai Babą, girdėjo apie jo toleranciją visoms religijoms, mokymą gyventi tiesoje ir meilėje. Tačiau vertino atsargiai, “kaip ir priklauso europiečiui”. Algimantas norėjo savo akimis pamatyti ir, kaip jis sako, “...patyrinėti šių dienų dvasinį mokytoją”.
Iš Delio aerouosto į Putapartį vykstama traukiniu. Algimantas prisimena, kaip sudirgo geležinkelio stotyje: nešvara, netvarka, tamsiame perone - gausybė chaotiškai skubančių keleivių. Įsispraudus į sausakimšą vagoną, pakako vienai akimirkai pasatyti lagaminą, ir jis “išgaravo”. Algimantas neteko būtiniausių asmeninių daiktų, tarp jų - ir basučių.
Atvykus į Putapartį, slogi nuotaika dingo. Po varginančios kelionės jaukus miestelis keliauninkams priminė rojų. Čia tvyrojo ramybė, tvarka, žmonės buvo malonūs ir niekur neskubėjo, buvo ramūs, apsirengę šviesiais rūbais.
Pirmiausia Algimantas įsigijo basutes. Nepastebėjo, kad jos buvo su defektu ir vėliau pritrynė pirštą. Nors žaizdelė kasdien didėjo, Algimantas jos neaprišo, nesaugojo nuo gatvės dulkių, braidė po Čitravati upę. Kai tai pastebėjusi grupės narė medicinos sesuo Angelė žaizdą dezinfekavo ir aprišo, buvo jau vėlu. Vieną rytą Algimantas pamatė: koja sutinusi, tamsiai raudona. Raudonis plito, kilo aukštyn. Ligoniui buvo silpna, kūno temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Draugai Algimantą nuvežė į miestelio polikliniką.
Solidžiai atrodantis indas, aukštas ir išvaizdus medicinos daktaras diagnozavo: “Tromboflebitas!”. Jis skyrė vaistų, liepė saugoti, nesutrenkti kojos, paaiškino, kad teks ilgai gulėti, o gydymas truks 2-3 mėnesius.
Reikiamų vaistų miestelio vaistinėje nebuvo. Po šešių dienų reikėjo keliauti namo. Algimantui draugai nieko nesakė, tačiau tarpusavyje tarėsi, kuris iš jų liks slaugyti ligonį, iš kur gauti vaistų.
Būklė negerėjo: raudonis kasdien kilo vis aukščiau, sutinimas neatlėgo, laikėsi aukšta kūno temperatūra. Tačiau stipraus skausmo, kuris būdingas ligai, Algimantas nejautė. “Tikėjausi ir žinojau, kad viskas bus gerai. Gulėjau kukliame viešbutuko kambaryje. Vakare įėjusi Angelė švytėdama pasakė, kad Sai Baba per amerikietį gydytoją Džoną, pas kurį mūsų grupei teko viešėti atvykus į Putapartį, siunčia Sai Babos materializuoto vibučio (šventintų pelenų). Koks džiaugsmas! Vibučiu reikėjo švelniai patrinti koją, truputį jo išgerti. Angelė atsargiai pabarstė koją vibučiu, švelniai pamasažavo. Tai buvo svarbiausias, lemiamas gydymas kūnui. Tą naktį neužmigau iš džiaugsmo, kad dvasinis mokytojas rūpinasi savo piligrimais! “Aš duodu jums dovanų ne todėl, kad siekčiau jūsų palankumo, o kad jūs galėtumėte atsiremti į mane” - prisiminiau - avataro žodžius”, - pasakojo Algimantas.
Rytą kojos patinimas atslūgo, raudonis nustojo plitęs. Tai sužinojęs, profesorius Džonas, nors žadėjo aplankyti ligonį, nusprendė negaišti. Geroji Angelė dar kartą pamasažavo koją vibučiu. Nors viskas ėjo į gera, draugai nuvyko į už 200 kilometrų esantį Bangalorą, nupirko gydytojo paskirtųjų vaistų. Po poros dienų poliklinikoje Algimantą vėl apžiūrėjo gydytojas indas. Kiek nustebintas spartaus ligonio būklės gerėjimo, tepasakė: “Galite rengtis į kelionę”.
Grįžęs į Lietuvą Algimantas, dvejodamas, ar yra visiškai pasveikęs, kreipėsi į Kauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos katedros doc. gydytoją Eduardą Kelbauską. Jis pripažino, kad piligrimas “sučiupo” pavojingą tropinį užkratą, dėl kurio išsivystė ne tik venų uždegimas, bet ir rožė. Vos matomus ligos pėdsakus, likusius ant kairiosios blauzdos, dabar Algimantas vadina “Putaparčio žemėlapiu”.
“Manau, kad žmogui svarbiausia mokėti džiaugtis tuo, ką jis turi, mylėti Dievą, savo artimus žmones bei visą Kūriniją. Tvirtai tikiu, kad visuotinė Dievo meilė gali gydyti, įveikti įvairias ligas, o psichosomatines - visas! Anksčiau maniau, kad sveikatai vienodai svarbūs keturi komponentai: racionali mityba, grūdinimasis, fizinis aktyvumas ir pozityvus mąstymas. Dabar manau, kad žmogaus sveikata 90 proc. priklauso nuo dvasinių, vidinių nuostatų. Žinoma, kai reikia chirurgo pagalbos, kiti būdai nepadės. Ir Sai Babos įsteigtose ligoninėse atliekamos sudėtingiausios chirurginės operacijos”.
Kelionės išgyvenimus Algimantas vadina didžiausia pamoka. Jis mano, kad jos kibirkštį įžiebė jis pats. Tai atsitiko tuo momentu, kai sausakimšame Delio geležinkelio stoties perone piktinosi netvarka. Susidūręs su reiškiniais, kai mintys materializuojasi, jis suprato, kaip svarbiu siekti nuolatinės minčių švaros, žodžių ir darbų vienovės. “Įsitikinau, kad egzistuoja dvasinis realybės lygis ir kad jis gali reikštis net regima forma”, - sakė Algimantas Tauras.
Drauge į Indiją keliavo rašytojai Elena Kurklietytė ir Vytautas Bubnys. Savo įspūdžius jie aprašė knygoje “Slaptingoji prema”, jau išėjo trys šios knygos leidimai. Bendrakeleivio Algimanto pasveikimo atvejis, pasak rašytojos E.Kurklietytės, yra “... iš tikro tikėjimo”, t.y. šimtaprocentinio tikėjimo ir pasitikėjimo rezultatas.
KMU Bendrosios
chirurgijos katedros docentas Eduardas Kelbauskas:
“A.Tauras prieš keletą metų kreipėsi ir jį gydžiau nuo rožės. Žmogus laikėsi nurodymų, be to, gyvena aktyviai, sveikai, tad tikėtina, kad liga, paprastai lydinti visą gyvenimą, nepasikartos.
Šioje istorijoje nėra jokios mistikos. Šilto klimato kraštuose gausu infekcinio užkrato, o žmogaus organizmo rezervai gali būti labai svarbus veiksnys kovojant su infekcija. Kita vertus, galbūt milteliuose, kuriais buvo trinta koja, buvo antibiotikų.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai, medikų nuostabai, prieštaraujant medicinos žinioms, išgyja organas ar visas organizmas. Tokie atvejai įrodo, kad medicinos mokslas bei diagnostikos metodai dar yra riboti.
Kalbant apie ligonių pasitikėjimą ir tikėjimą gydymo sėkme reikia pasakyti, kad tai - kertinis medicinos akmuo. Šis principas ypač svarbus ne tik psichiatrijoje, bet ir kitose srityse. Kaip gydytojas, galiu tik pasidžiaugti, kad yra ligonių, kurie tiki gera lemtimi ar “stebuklais”. Gydytojui lengviau dirbti, nes šie ligoniai dažniausiai tiki ir gydytojo pagalba bei vaistų poveikiu. Dar Hipokratas teigė, kad labai daug priklauso nuo paciento pasirinkimo - ar jis išvien su gydytoju, ar su liga”.
KMU Neurochirurgijos klinikos vadovas
doc. Juozas Šidiškis:
“Tiek išoriniai veiksniai, tiek vidiniai, tokie kaip žmogaus psichoemocinė būsena, veikia žmogaus sveikatą. Tai įrodo atvejai medicinos praktikos, kai išgyvena “nurašyti” žmonės. Vydūnas teigė, kad žmogų, sąmoningai suvokiantį jausmų, minčių ir fizinio kūno santykį, galima vadinti šeimininku, save valdančiu. “Supratau, kad egzistuoja dvasinės realybės lygis ir kad jis gali reikštis net regima forma”, - sako šios istorijos herojus. Tai vadinamosios fenomenalios realybės išraiška. Visos egzistuojančios formos yra dvasios raiškos priemonės. Indijos dvasiniuose mokymuose nėra griežtų ribų tarp materialios ir dvasinės realybės. Dominuoja suvokimas, kad kiekvienas žmogus yra dvasinė būtybė, o žmogaus tikslas ir esmė yra leisti jai iki galo reikštis per minčių, jausmų ir fizinį kūnus. Tai žmogus vykdo tinkamai naudodamas savo “instrumentus”: dirbdamas, sąmoningai kontroliuodamas mintis ir jausmus, teikdamas žmonėms gėrį ir meilę, kaupdamas ir dalydamas išmintį ir patirtį. Tačiau ir mažiau sąmoninga forma suprantama kaip formuojančiojo prado išraiška. Už kiekvieno reiškinio slypi jį formuojantys veiksniai. Rytuose taikomos senos psichinės realybės supratimo bei valdymo tradicijos. Reikia pastebėti, kad fenomenalių asmenybių jėga ar ypatingų galių pasireiškimas yra ne jų pačių nuopelnas, o galimybė per jas veikti didesnėms jėgoms. Tačiau kraštutinumai atitolina žmones nuo tikrojo dvasingumo. Motinos Teresės pasiaukojančiame tarnavime vargšams ir silpnesniems nėra jokių “fenomenų”, nors iš tiesų Motina Teresė buvo ypatingo šventumo asmenybė, o jos gyvenimas - tikrojo dvasingumo apraiška”.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę