){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia iškyla klausimas: kiek už gydymą ir kartu jo sėkmę yra atsakingas gydytojas, kiek – pacientas? Pacientai dažnai yra žmonės, išsekinti ligos sukeliamų fizinių ir dvasinių kančių, o kartais ir gyvenimo pasikeitimo (nedarbingumo, neįgalumo), todėl visiškai suprantama, kad jie laukia iš gydytojo… stebuklo. Kad jis gydys stebuklingu būdu, liga bus greitai įveikta, ir štai vėl būsiu sveikas… Kitas kraštutinumas – tai gydytoju nepasitikintys pacientai. Jie įdėmiai perskaito visų skirtų vaistų aprašus ir iš to padaro savas išvadas, o vaistų vartoja savo nuožiūra. Tai arba iš prigimties įtarūs, linkę į paranoją žmonės, arba pacientai, nusivylę anksčiau skirtu gydymu dėl nepageidaujamo poveikio arba nepalankios ligos eigos.
Vis dėlto psichologai gydytojo ir paciento atsakomybę padalija tiksliai. Iš tikrųjų yra situacijų, kai gydytojas visiškai, t.y. 100 proc., yra atsakingas už pacientą. Tai būklės, kai asmuo yra be sąmonės, o jam reikalinga skubi pagalba (pvz., traumos, po kurių tenka skubiai operuoti siekiant išgelbėti ligonio gyvybę). Taip pat tik gydytojas priima sprendimus, kai pacientui atlikta narkozė. Tačiau tada, kai žmogus turi sąmonę ir gali apsispręsti, atsigulti ant operacinio stalo ar ne, kai yra ūminė chirurginė būklė, jis atsakomybę su gydytoju pasidalija po 50 proc., t.y. po lygiai. Gydytojas tik privalo paaiškinti operacijos reikalingumą ir riziką bei galimas pasekmes jos neatlikus, tačiau sprendimą turi priimti pats pacientas.
Pakalbėkime apie ambulatoriškai gydomus pacientus. Tokiu atveju gydytojui tenka tik 10 proc. atsakomybės, o pacientui – didžioji dalis – 90 proc. Nesutinkate? Tada pagalvokite, kaip vartojote paskirtus vaistus, kai sirgote paskutinį kartą, ar nepamiršote nė vienos dozės, ar laikėtės dietos, reikiamo režimo (t.y. gulėjote lovoje, sunkiai nekėlėte arba buvote fiziškai aktyvus), kaip rekomendavo gydytojas? Daugeliui atrodo, kad visų rekomendacijų laikytis neįmanoma. Bet kas tada gali atsakyti už jūsų sveikimą, jei nevykdote nurodymų? Yra nustatyta, kad tik nedidelė pacientų dalis, mažiau negu ketvirtadalis (ypač sergančiųjų lėtinėmis ligomis), vaistų vartoja pagal gydytojų paskyrimą. Dažnai dozės savarankiškai mažinamos, didinamos ar apskritai per anksti vaistų nustojama vartoti.
Dalis pacientų savo ligos simptomų neįvertina, „nenori sirgti”, tad atidėlioja vizitą pas medikus, kol liga komplikuojasi arba tampa lėtinė ir sunkiai gydoma. Kita dalis pacientų dėl ligos baimės pervertina kiekvieną mažai reikšmingą simptomą, ištisai stebi savo kūną ir tuo skundžiasi keletui gydytojų, lygindami jų nuomones ir pasirinkdami… labiausiai atitinkančią savo vidinius lūkesčius. Taip pat sunku gydyti profilaktinių tikrinimų vengiančius pacientus, kurie net jiems būdingo arterinio kraujo spaudimo nežino, jau nekalbant apie profilaktines onkologines patikras. Nėra visuotinai priimtų rekomendacijų, kada kreiptis į gydytoją, bet visada yra gerai dėl neraminančio nemalonaus ar kelias dienas trunkančio simptomo pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Be to, pacientai dažnai turi susidarę vadinamuosius savo ligos modelius, t.y. įsivaizduoja, kas su jais vyksta, kas tai yra liga.
1. Biologinis (mechanistinis) ligos modelis. Pacientas įsivaizduoja, kad jo organizmas yra kaip mechanizmas, kuriame „kažkas sugedo“, o gydytojas – tai meistras, kuris „gali pataisyti“. „Taisyti“ geriausiai tinka vaistai, procedūros arba bent jau konkrečios metodikos. Labiausiai patinka konkretūs gydytojai, sudarantys įspūdį, kad jie „viską gerai žino“.
2. Energinis modelis. Pacientas mano, kad susirgo dėl to, jog pervargo, prarado jėgas. Ligą mato kaip silpnumą, o silpni žmonės mūsų visuomenėje nėra geranoriškai priimami – dėl to susirgęs asmuo to silpnumo gėdijasi, jaučia kaltės jausmą, o pas gydytoją eis tik tada, kai nebegalės iškentėti. Į gydytoją žiūri kaip į švelnų globojantį tėvą, nori iš jo poilsio (nedarbingumo lapelio, sanatorijos), vitaminų, energiją didinančių procedūrų.
3. Tarpasmeninis ligos modelis. Manoma: „aš susirgau dėl kitų“ (viršininko, žmonos, vyro ir pan.). Į psichiatrus, o neretai ir į kitus gydytojus tokie pacientai kreipiasi kaip į geriausius manipuliatorius, kurie pamokys ir juos manipuliuoti (arba pasakys „ką reikia“ artimiesiems) ir taip pakeis aplinką bei pašalins ligos priežastis.
4. Transcendentinis ligos modelis. Žmogus mano, kad jo ligos priežastis yra už šio gyvenimo ribų (likimas, Dievas, velnias, kosmosas, karma, reinkarnacija ir pan.). Į gydytoją kreipiasi kaip į žynį, šamaną, kunigą, tarpininką su kitu pasauliu (nors iš tikrųjų dažniau pas gydytojus patenka po nesėkmingo įvairių žiniuonių, bioenergetikų gydymo).
Lygiai kaip kiekvienam pacientui artimesnis vienas ar kitas ligos modelis, taip ir gydytojas dažnai gali analogiškai (dažnai nesąmoningai) įsivaizduoti paciento ligą. Ir, aišku, jei pacientui artimas transcendentinis modelis, jis gydytoją, besilaikantį biologinio modelio (gana dažno ir šiuolaikinėje medicinoje), laikys ribotu ir neišmanėliu… Vienas iš gydytojo uždavinių yra konsultacijos metu išaiškinti pacientui medicinoje priimtą požiūrį į jo ligą ir koreguoti aiškiai neteisingus ir trukdančius gydyti įsitikinimus (pvz., kad vėžys yra Dievo bausmė ir neverta gydytis, nes vis vien nieko nebepadarysi).
Gydytojo ir paciento kontaktą lemia daugybė tiek sąmoningų, tiek nesąmoningų veiksnių. Todėl vienas specialistas gali būti iš pirmo žvilgsnio priimamas kaip simpatiškas, šiltas arba profesionalus, keliantis pasitikėjimą. Lygiai taip pat nepaaiškinama antipatija gydytojui gali trukdyti vykdyti jo rekomendacijas ir pasiekti gerų gydymo rezultatų. Bet kokiu atveju pacientui reikia tapti aktyviu gydymo proceso dalyviu. Todėl yra sakoma: „Gydytojas pats negydo, jis tik padeda pacientui gydytis“.
· Prieš vizitą pas gydytoją pasiruoškite
· Suformuluokite jus dominančius klausimus, į kuriuos norite gauti atsakymą
· Pasiruoškite klausimams, kuriuos užduoda dauguma gydytojų (ligos simptomai, jos trukmė ir eiga, persirgtos ligos, alergija)
· Gal turite anksčiau atliktų tyrimų aprašymus ar konsultantų išvadas? Nepamirškite jų pasiimti, tada gal nebereikės kartoti tyrimų
· Kokių vaistų esate vartoję, kokias dozes, kas tiko, kas sukėlė nepageidaujamus poveikius, kokios buvo atliktos procedūros? Galite net turėti anksčiau skirtų gydymo būdų sąrašą, tai tik padės gydytojui
· Būkite aktyvus konsultacijos metu, ko nesupratote, klauskite
· Padėkite gydytojui – jei manote, kad jis kažką reikšmingo praleido ir jūsų nepaklausė per konsultaciją, jam tai pasakykite (pvz., alergija vaistams arba įtaką ligai atsirasti turėjusios aplinkybės)
· Jei manote, kad daugumą minėtų dalykų pamiršite, geriau juos užsirašykite, taip pat nesivaržykite konsultacijos metu užsirašyti specialisto aiškinimų ar rekomendacijų
· Paklauskite, kokiu telefono numeriu ir kokiu metu būtų galima skambinti, jeigu iškiltų neaiškumų, bei kada apsilankyti kitą kartą
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę