){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
SIUTAS - tai smarkus siautimas, šaukiant ir trypiant
Nelabai tikėtina, kad tavo vaiko vaikystė praeis neprasiveržus bent vienam iš vaizdingų pasirodymų ant grindų, kurie dar žinomi kaip įsiūtis. Kai kurie vaikai yra labiau linkę į siautimą nei kiti; atrodo lyg jie greičiau “perdegtų”. Greičiausiai tai priklauso nuo prigimties.
Įsiutis kyla tada, kai vaikas smūgiuoja į pasaulį ir pasaulis nesujuda. Jis gali kilti dėl daugelio skirtingų priežaščių, bet esminė priežastis visada būna nusivylimas. Ar tavo vaikas suprato, kad nesugeba daryti kažko, ko nori,bet dar neturi tam reikiamų įgūdžių, ar kažkas pasisuko kita linkme, nei jis tikėjosi, ar tu sustabdei jį nuo to, ką jis norėjo padaryti, ar bandei jį priversti padaryti ko jis nenori – ar jis paprasčiausiai priėjo savo kančių galą. Kad ir kokia būtų priežastis - “saugiklis perdega” ir viskas sprogsta.
Jau gana nemalonu, kai įsiūtis prasiveržia namuose ant grindų. Bet taip pat lengvai tai gali atsitikti ir prekybos centre, automobilyje, draugų namuose, priešais tavo tėvus… ar bet kurioje kitoje vietoje, kur ši situacija bus milijoną kartų labiau kankinanti.
Tu gali sumažinti nusivylimus, su kuriais susiduria tavo vaikas, bet tu negali visiškai jos atsikratyti ar išvengti: tai sudaro mokymosi proceso dalį ir tavo vaikas yra stadijoje, kurią praeidamas, jis priverstas išmokti tvardytis. Ką tu privalai daryti vaikui pradėjus siautėti - tai neįsitraukti. Taikstytis su įsiūčiu reiškia, kad pykčio bus vis daugiau.
Kai vaikas yra pačiame siautėjimo smarkume, tai gan gąsdina tiek tave, tiek ir patį vaiką. Vaizdžiai tariant, jis „praradęs save“ ir todėl yra visiškai užvaldytas įniršio. Kai kurie vaikai bėgioja aplink klykdami, kai kurie krenta ant grindų spardydamiesi ir šaukdami, dar kiti daužo galva baldus ar netgi tave.
Štai kaip reikėtų tvarkytis su siautėjimu:
• Pirmiausia pasirūpink, kad vaikas nesusižeistų, nesužeistų aplinkinių ar nesugadintų daiktų.
• Pabandyk išlikti rami. Pyktis tik dar labiau pakurstys situaciją. Jei negali garantuoti, kad susitvardysi, išeik iš kambario. Blogiausia kas gali dėl to atsitikti, tai įsiūčio pasikartojimas vėliau.
• Pamiršk apie mėginimą su juo susitarti. Vaikas tavęs negirdi (ir nenori girdėti).
• Kai kuriems vaikams įsiūtis praeina greičiau, jei jie yra saugiai laikomi ant rankų. Bet kartais laikymas ant rankų situaciją gali tik pabloginti.
• Pasišalink iš kambario - jei gali – tada, kai būsi tikra, kad jis nesusižalos ir nieko nesugadins. Jei įsiūtis yra pusiau tyčinis, o taip gali būti, jei vyresnis mažylis nori, kad kažkas būtų pagal jį, dėmesio pašalinimas gali visiškai suveikti.
ĮSIKIBIMAS
Augimas į nepriklausomybę yra galingas procesas, stumiantis mažylį į priekį. Tuo pat metu jis gali būti stebėtinai prisirišęs. Tai ne tas laikas, kai jis lengvai nuo tavęs atsiskirs. Jis greičiausiai neverks kas kart tau išėjus iš kambario, skirtingai nuo devynių mėnesių amžiaus, bet jis norės žinoti, kad tu esi netoliese ir jam nepatiks būti paliktam su kažkuo kitu, ko jis gerai nepažįsta ar nepasitiki.
Nors tavo vaikas neverks tau išėjus iš kambario, jis vis tiek gali pravirkti, imti šaukti ir sukelti bendrą sumaištį, kai tu išeini ir palieki jį su aukle. Kai kurie vaikai reaguoja į šį faktą taip isteriškai, kad kai kurie tėvai geriau visiškai atsisako savo socialinio gyvenimo, kad tik tai daugiau nepasikartotų. Kartais vaiko nerimas rodos persiduoda tėvams taip, kad jie tampa neįprastai susirūpinę, kad kažkas įvyks, kai jų nėra namuose.
Štai kaip rektų elgtis:
• Rinkis prižiūrėtoją, kurią vaikas pažinotų ir mėgtų. Nepalik jo su nepažįstamu.
• Paprašyk prižiūrinčio asmens ateiti ankščiau, kad tavo vaikas galėtų susidomėti nauja veikla ar užsižaisti dar prieš tau išeinant.
• Ramiai paaiškink, kad tu išeini ir, kad tu sugrįši.
• Pabučiuok, pamyluok ir pasakyk „pasimatysim vėliau“.
• Išeik tuojau pat.
• Primink sau, kad ašaros greičiausiai pasibaigs tau pasukus už pirmo kampo.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę