){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kartais labai norisi kuo daugiau įsiminti, kuo ilgiau išlaikyti atmintyje įvairius dalykus, bet tai labai sunkiai pavyksta. Deja, daugelis žmonių nepatenkinti savo atmintimi. Nepatenkintiesiems - svarbiausios atminties taisyklės, kurios gali padėti lavinti atmintį, daug lengviau įsiminti naują informaciją ir ilgiau ją išlaikyti.
1. Žinių “kalimas” - seniai išbandytas ir netgi populiarus mokymosi metodas. Tačiau tikriausiai niekas neprieštaraus teiginiui, jog tai ir mažiausiai efektyvus būdas ko nors išmokti. O jeigu pabandytumėte minutėlę susikaupti ir suprasti, ką mokotės, - įsiminti daug lengviau. Iškelkite sau klausimus, susijusius su tekstu, raskite į juos atsakymus - pajusite malonumą mokydamasis ir net nepastebėsite, kad viską įsiminėte.
2. Daug lengviau įsiminti tai, kas prasminga. Žodžius įsiminti daug paprasčiau nei netvarkingai išrikiuotų raidžių eilę, sakinius - lengviau nei padrikus žodžius, o įsiminti mintis - lengviausia. Jeigu kas nors įdomu, tai įsimename be jokių pastangų, tarsi savaime. Todėl pirmiausiai, jeigu ketinate ko nors mokytis, pagalvokite, ar šito jums tikrai reikia.
3. Jeigu norite gerai įsiminti tai, ką skaitote, atpasakokite tekstą (garsiai ar mintyse) - tai daug efektyviau, negu jį dešimt kartų perskaityti iš naujo.
4. Įsiminti labai sunku, jeigu: skubate, nerimaujate, išgyvenate stresą, esate išsiblaškęs, pavargęs, jus veikia stiprios emocijos, vaistai, liga ir t.t.
5. Tyla ir ramybė - ištikimiausios atminties pagalbininkės.
6. Darbas šauniausiai bus atliktas tuomet, kai nuotaika bus gera, o protas - pailsėjęs.
7. Dirbant didžiulę reikšmę turi maksimali koncentracija ir protinių jėgų sutelkimas vienam tikslui. Tačiau tokia būsena pasiekiama ne iš karto, todėl iš pradžių mokykitės lengvesnių dalykų.
8. Žmonės - ne robotai, todėl nemanykite, kad kada nors galėsite mokytis daugybę valandų be poilsio. Jei įtemptai dirbote 40-50 minučių, 10-15 minučių pailsėkite.
9. Atminį ir darbo efektyvumą pagerina gyvenimas pagal
patarlę: “Ką gali padaryti tuoj, niekad nesakyk - rytoj”.
10. Abėcėlę lengviau pasakyti įprasta tvarka negu atvirkščiai, todėl ir eilėraščius lengviau mokytis negu padriką tekstą. O jeigu nuobodaus teksto, kurį reikia įsiminti, niekas nesueiliavo, tai galite padaryti pats.
11. Kuo stipresnis pirmas įspūdis, tuo geriau prisimename. Todėl kiek galėdami stiprinkite pirmąjį įspūdį: matykite, girdėkite, lieskite, jauskite, užuoskite ir, jei galite, paragaukite, o be to, dar logiškai įvertinkite informaciją.
12. Jeigu norite ką nors įsiminti ilgam, reikia pasikartoti. Pasikartoti išmoktą tekstą reikėtų tris kartus: po 15-20 min., antrą kartą po 8-9 val., o trečią kartą po 24 val. Labai naudinga pasikartoti 15-20 min. prieš miegą ir anksti ryte, kai esate pailsėjęs.
13. Vieni geriau įsimena, jei perrašo tekstą, kiti - jį išgirdę, treti - pamatę, o dar kiti - klausydamiesi tylios muzikos. O jūs? Nedvejodamas pasinaudokite tuo metodu, kuris jums labiausiai padeda.
14. Jeigu per tris minutes neatsimenate to, ko reikia, ilgiau kankintis neverta - žvilgtelkite į tekstą.
15. Norint gerai įsiminti taip pat reikalingas tinkamas informacijos kiekis: nei per daug, nei per mažai. Kiek? Žinoma, kiekvienam skirtingai.
16. Apie asociacijas rašė dar Aristotelis. Panaudokite savo ir artimųjų gimimo datas prisimindami skaičius, daiktų savybes prisimindami jų pavadinimus. Jeigu norite geriau įsiminti naujo pažįstamo veidą, galite jį palyginti su kokiu nors simpatišku žvėreliu ar netgi vaisiu (pvz., kriauše). Tai visiškai nekaltas pokštas, padedantis išlaikyti mintyse daugybę nuostabių dalykų.
1. Vyresnio amžiaus žmones kamuojantis atminties nusilpimas dažniausiai yra depresijos simptomas. Jeigu žmogus išėjo į pensiją, palaidojo sutuoktinį, prarado kelis draugus, tai pablogėjusi atmintis reiškia tik tai, kad reikalingas specialistas, kuris padės įveikti šį nuotaikos sutrikimą.
2. Vyresni žmonės, išėję į pensiją, turėtų ir toliau lavinti protą - tai padeda ilgiau išlikti jaunam.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Taip pat mokykloje darydavaus savo teksto planą. Tiesiog kiekvienai daliai parašai savo sugalvotą pavadinimą apie ką ta dalis.