){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerina cirkuliaciją ir deguonies panaudojimą organizme, palengvina širdies ligos simptomus, mažina arterinį kraujo spaudimą (AKS), pagerina nuotaiką ir bendrą išvaizdą.
Besimankštindami neturite jausti nuovargio ar kt. diskomforto (orientuokitės į kvėpavimo dažnį, pulsą, pojūčius). Venkite ištvermę lavinančių pratimų (atsispaudimų, atsisėdimų iš gulimos padėties ir kt.), nekelkite didelio svorio. Aerobikos pratimai ypač naudingi širdžiai, kadangi sumažina širdies susitraukimų dažnį ir AKS bei pagerina kvėpavimą. Jiems priklauso: vaikščiojimas, bėgiojimas ristele, šokinėjimas per virvutę, važiavimas dviračiu (stacionariai ar atvirame ore), slidinėjimas, čiuožimas, irklavimas, vandens aerobika. Sportuoti rekomenduojama 20–30 min. per dieną, mažiausiai 3–4 kartus per dieną, laipsniškai didinant krūvį, ypač jei reguliariai nesportuojate.
Nesimankštinkite atvirame ore, kai lyja, drėgna ar šalta. Padidėjęs drėgnumas sukelia greitą nuovargį, dideli temperatūros svyravimai gali sutrikdyti cirkuliaciją, pasunkinti kvėpavimą ir sukelti krūtinės skausmą.
Svarbu palaikyti normalų vandens ir druskų balansą. Išgerkite periodiškai vandens, nelaukite, kol būsite ištroškę, ypač kai karšta, tačiau negerkite per daug.
Užuot pasirinkę liftą, lipkite laiptais, pasivaikščiokite per pietų pertrauką, porą stotelių paeikite pėsčiomis, šokite, dirbkite sode ar darže.
Valgykite mažiau kaloringą maistą, t.y. vartokite daugiau daržovių, vaisių, žalumynų (išimtį sudaro riešutai, avokadai, alyvuogės, kadangi yra pakankamai riebūs).
Vietoj daržovių ar vaisių sulčių vartokite pačias daržoves ar vaisius, nes jų minkštime yra daug vertingos ląstelienos.
Rinkitės liesą mėsą (veršieną, jautieną), paukštieną (vištieną, kalakutieną) be odelės, geriausia jų krūtinėlę, kurią troškinkite, kepkite ant grotelių.
Bent 2 kartus per savaitę valgykite žuvies (ypač riebios, pvz., lašišos, skumbrės) patiekalų dėl joje esančių polinesočiųjų rūgščių (omega-3), kurios teigiamai veikiančių riebalų apykaitą.
Vietoje baltos rinkitės rupių miltų, daug ląstelienos turinčią duoną, sėlenas, avižinius dribsnius.
Valgykite neriebius pieno produktus. Sviestą, grietinę, taukus, grietinėlę keiskite augaliniais aliejais, kefyru, jogurtu, neriebia varške.
Kadangi kiaušinio trynyje daug cholesterolio, o baltyme jo nėra, gamindami maistą, vartokite tik baltymą.
Venkite: riebios mėsos, paukštienos (antienos, žąsienos), dešrelių, lašinių, rūkytų dešrų, subproduktų (kepenėlių, inkstų), nes juose daug cholesterolio, makaronų, bandelių su kremu, spurgų, pyragaičių ir kt. saldžių skanėstų.
Vietoj aštrių, sūrių, riebių padažų, patiekalus gardinkite žalumynais, įvairiais prieskoniais, citrinos sultimis.
Ribokite druskos kiekį, ypač jei padidėjęs arterinis kraujospūdis.
Atsisakykite saldžių gazuotų gėrimų, į kuriuos įeina cukrus, saldikliai, dažikliai, konservantai ir kt.
Gerai žinoma, kad antioksidantai, esantys raudonojo vyno sudėtyje, pasižymi širdies kraujagyslių sistemą apsaugančiu poveikiu. Taip yra dėl to, kad jų daug yra vynuogių odelėje, kurios daugiau raudonajame nei baltajame vyne. Tačiau neseniai pastebėta, kad vynuogių minkštime yra kitos grupės antioksidantų, kurie taip pat teigiamai veikia širdies kraujagyslių sistemą.
Saikingai vartokite alkoholinius gėrimus: per dieną išgerkite ne daugiau kaip 350 ml alaus, 140 ml – vyno, ar 30–40 ml stipresnių gėrimų.
Palaikykite normalų kūno svorį, jį lengvai galite apskaičiuoti patys, jei žinote savo ūgį ir svorį. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Svoris (kg)/Ūgis (m2), pvz., jeigu svoris 65 kg ir ūgis 1,70 m, tai KMI = 65/1,72 = 22,5.
Normalus svoris KMI = 18,5–24,9
Liesumas KMI < 18,5
Antsvoris KMI = 25–29,9
Nutukimas KMI = 30 ar daugiau
Net nedidelis svorio sumažinimas teigiamai veikia cholesterolio koncentraciją, mažėja AKS.
Atkreipkite dėmesį į kūno formą. Nutukusiems suaugusiesiems, kurių liemens apimtis didesnė nei klubų, t.y. „obuolio” tipo, didesnė rizika sirgti širdies kraujagyslių ligomis nei tiems, kurių klubų apimtis viršija liemens apimtį – „kriaušės“ tipas.
(<140/90 mmHg, jei yra rizikos veiksnių, ribos griežtesnės)
(esant reikalui, gali būti vartojama vaistų)
(cukrinį diabetą, podagrą, skydliaukės patologiją ir kt.)
Teigiamą poveikį širdžiai turi vitaminai ir mineralai arba jų kompleksas. Kaip vieną iš tinkamų variantų rekomenduočiau, pvz., preparatą Magne B6 – magnio ir vitamino B6 derinį.
Magnis palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, reguliuoja kraujo spaudimą, nervinių ląstelių mitybą.
Paprastai organizmas pakankamą magnio kiekį gauna su maistu, tačiau jo poreikis padidėja sergant koronarine širdies liga, po miokardo infarkto, esant širdies ritmo sutrikimams, pagyvenusiems žmonėms, nėščiosioms, esant nesubalansuotai mitybai.
Vit. B6 padeda magniui prasiskverbti į ląstelę, pagerindamas jo pasisavinimą žarnyne. Dėl šio vitamino poveikio junginys homocisteinas virsta cisteinu. Esant vitamino B6 trūkumui, kraujyje padidėja homocisteino, dėl to didėja infarkto ir insulto rizika.
Galimas šalutinis poveikis, retai – viduriavimas, pilvo skausmas. Draudžiama vartoti esant inkstų funkcijos nepakankamumui.
Galima sąveika su kai kuriais vaistais, prieš pradėdami vartoti pasitarkite su gydytoju.
Preparatas išleidžiamas tablečių ir ampulių (geriamųjų) pavidalu. Vaikams paprastai rekomenduojama nuo 1 iki 4 tablečių arba nuo 1 iki 2 ampulių per parą, priklauso nuo amžiaus, suaugusiems – 4 tabletės arba 2 ampulės per parą. Paros dozę patartina dalyti į 2 ar 3 dalis ir vartoti valgant bei užgeriant dideliu kiekiu vandens.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę