){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paeiliui treniruosime visas stuburo dalis: kaklą, pečių juostą, krūtinės sritį, juosmenį. Pasak VšĮ Kauno kalniečių poliklinikos kineziterapeutės Violetos MATAKIENĖS,
pagrindiniai pratimų judesiai: sulenkti-ištiesti, kompresija-dekompresija (sugniaužti-atgniaužti), susukimas į dešinę-į kairę.
Kiekvieną judesį kartoti po 10–15 kartų. Atlikdami pratimus atkreipkite dėmesį į kvėpavimą: įkvepiame tik pro nosį, o iškvepiame – pro burną.
· Lenkiame galvą maksimaliai į priekį, po to – kiek galime daugiau atgal.
· Lenkiame galvą į šalis prie pečių (nekeliant pečių): kuo arčiau dešiniojo peties, po to – prie kairiojo peties.
· Sukame galvą maksimaliai į kairę, o po to – į dešinę.
· Sukamieji galvos judesiai, lyg ridentume galvą pečių juosta, pagal laikrodžio rodyklę.
· Sukamieji galvos judesiai prieš laikrodžio rodyklę.
· Pečius lenkiame į priekį, o smakrą – prie krūtinės, po to pečius atlenkiame kiek galime atgal ir galvą atlošiame atgal (pratimo metu rankos nuleistos žemyn).
· Keliame pečius į viršų link ausų, įkvėpdami, po to nuleidžiame pečius žemyn-iškvepiame.
· Sukame pečius ratais – pirmyn, po to – atgal.
· Rankos – prie šonų, išilgai liemens. Įkvėpdami lėtai lenkiamės į kairę, po to –į dešinę.
· Kojos pečių plotyje. Pečius ir liemenį sukame į kairę, po to – į dešinę (kiekvieno posūkio metu maksimaliai sukamės į kairę, po to –į dešinę, galva išlieka tiesi).
· Lenkiame stuburą į priekį, stengiamės rankomis pasiekti kojų pirštus.
· Rankos sulenktos per alkūnes. Pečius sukame apvaliais judesiais į priekį, po to –atgal – „garvežiukas“, ir vėl į priekį, po to atgal.
· Kojos pečių plotyje. Rankas suneriame už pakaušio. Lenkiame viršutinę kūno dalį į dešinę, į kairę, į priekį.
· Kojos pečių plotyje. Rankų kumštukai – ant pilvo. Alkūnes maksimaliai pasukite arčiau viena kitos į priekį, iškvėpdami išsitieskite.
· Kojos pečių plotyje. Pasukame liemenį į dešinę (žiūrime į priešingos kojos pėdą), po to – į kairę.
· Stovime tiesiai, kojos greta. Delnus dedame ant kelių. Spaudžiame delnais kelius, stengdamiesi maksimaliai juos ištiesinti.
· Sėdame ant grindų, kojos ištiestos arba ant kėdės – kojos sudaro statų kampą. Maksimaliai lenkiamės prie vienos kojos, po to – prie kitos ir tarp kojų.
Stuburo pratimai – tai raktas pažadinti ir sukaupti energiją savyje.
Šį pratimų kompleksą reikėtų atlikti kasdien, skiriant jiems iš pradžių po 30–40 min., o vėliau pakaks ir 15–20 minučių. Visada pratimus atlikite tyloje ir ramybėje, tikėdami, kad viskas bus taip, kaip jūs norite. Dvasinis nusiteikimas labai svarbus.
Pastebėta, kad dažniausiai į sveikatingumo centrus atvyksta moterys ir vyrai, kuriuos vargina įvairūs skausmai stuburo juosmeninėje srityje. Tad dar keletas patarimų, kaip saugiai atlikti pratimus namuose ar sporto salėje.
Kokiais pratimai stiprina juosmeninę stuburo dalį? Pavyzdžiui, gulint ant pilvo ir lenkiant kojas per kelius, yra stiprinamas šlaunies dvigalvis raumuo, kuris daro didelę įtaką dubens padėčiai. Reikėtų rinktis tokius fizinius pratimus, kuriuos atliekant jūsų nugara būtų fiksuotoje padėtyje, pavyzdžiui, gulint, atremta į sienelę ir t.t.
Nuo ilgai sėdimo darbo, ypač viena poza, kaklo raumenys neretai sustingsta. Stresas taip pat sukausto kaklo raumenis. Kad sumažėtų kaklinės stuburo dalies skausmai, pirmiausia reikėtų išjudinti kaklo raumenis juos masažuojant, taip pat atliekant tempimo pratimus, lenkiant galvą į įvairias puses, įvairia kryptimi, sukant ratus ir t.t. Kaklo raumenims pakanka atlikti įvairius izometrinius pratimus. Pavyzdžiui, lenkiant galvą įvairiomis kryptimis (į priekį, į šoną, atgal), tuo pačiu metu ranka prilaikyti, t.y. sudaryti pasipriešinimą.
Jei skauda krūtininę stuburo dalį, esant kifozei (susikūprinimui) svarbu atlikti tokius tempimo pratimus, kurie pratemptų krūtinės ląstą. Stengtis sustiprinti torakalinės dalies nugaros raumenis. Tai atliekama naudojant treniruoklius, pavyzdžiui, sėdint atrėmus krūtinę į atramą rankų atmetimas į šalis ar gulint ant suoliuko veidu žemyn rankų atitraukimas į šonus, – taip stiprinami viršutiniai nugaros raumenys.
„Nesvarbu, kokią stuburo dalį jums skauda, kaklinę, torokalinę (viršutinę stuburo dalis), vidurinę ar juosmeninę, visais atvejais reikėtų vengti pratimų, kurių metu stuburas būtų spaudžiamas (apkraunamas) iš viršaus”, – pataria VšĮ Kauno kalniečių poliklinikos kineziterapeutė Violeta Matakienė. Pasak jos, naudingi yra pratimai, kurie atliekami ant nestabilaus paviršiaus. Tarkim, labai naudinga yra pasimankštinti ant didelių kamuolių. Pavyzdžiui, sėdint paprastai ant kamuolio nesilaikant ir pakėlus vieną koją, mankštinami stuburo smulkieji raumenukai.
· dirbkite su nedideliais svoriais,
· kiekvieną pratimą, skirtą tam tikram raumeniui stiprinti, atlikite mąstydami apie pratimo atlikimo techniką,
· pratimus atlikite lėtai,
· pasirinkite svorį,– nei per lengvą, nei per sunkų,
· pratimas neturi sukelti skausmo, nemalonių pojūčių,
· sekite teisingą kvėpavimą: atlikdami judesį, pasipriešinimo metu iškvėpkite, o atsipalaiduodami įkvėpkite.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę