){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet gripu pasaulyje serga 20 proc. suaugusiųjų ir 5 proc. vaikų.
Gripas – sezoninė infekcinė liga, pasireiškianti aukšta temperatūra, kaulų laužymu, galvos, raumenų, gerklės skausmu, bendru silpnumu ir kitais simptomais.
Sveikas žmogus užsikrečia gripu, jo sukėlėjui patekus į kvėpavimo takus, t.y. čiaudint, kosint sergančiajam.
Gripo profilaktikai svarbi sveika gyvensena – nuolatinis kūno grūdinimasis (ryte šaltas dušas ar apsiprausimas šaltu vandeniu), racionali mityba (kuo daugiau šviežių citrusinių vaisių, daržovių, natūralaus jogurto), aktyvus judėjimas gryname ore (sportas, greitas ėjimas, pasivaikščiojimas miške ir pan.).
Gripo epidemijos metu reikėtų vengti būti masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Reikėtų vengti kosinčiųjų, čiaudinčiųjų ar karščiuojančiųjų draugijos.
Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo gripo yra skiepai. Vakcinacija sumažina sunkių gripo formų pasireiškimą bei lėtinių komplikacijų atsiradimo tikimybę.
Kadangi kasmet gripo virusas kinta, kiekvienam sezonui pagaminama vis nauja vakcina. Pastaroji sudaryta iš inaktyvuotų, t.y. nesugebančio sukelti ligos viruso dalelių, kurioms veikiant žmogaus organizme pasigamina apsauginės medžiagos, vadinamos antikūnais.
Kai skiepijamės nuo gripo kelerius metus iš eilės, tai apsaugo nuo galimų gripo komplikacijų.
Buvusio gripo (pernykščio sezono) vakcina negali būti tinkama kitam sezonui.
Skiepytis reikėtų rudenį, kad iki gripo epidemijos pradžios spėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Paprastai rekomenduojama pradėti skiepytis rugsėjo mėnesį. Verta nuo gripo pasiskiepyti ir spalio ar lapkričio mėnesį, tačiau nėra prasmės skiepytis pavasarį ar vasarą.
Ypač svarbu pasirūpinti skiepais tiems asmenims, kuriems dėl nusilpusio imuniteto ar ligos gripas gali komplikuotis.
Nuo gripo turėtų būtinai pasiskiepyti:
• asmenys, vyresni nei 65 metų amžiaus
• nėščios moterys (ypač kurioms gripo epidemijos metu būna 3–9 nėštumo mėnuo)
• sergantieji lėtinėmis ligomis
• medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą rizikos grupėms (6–23 mėn. vaikai, 50–64 m. amžiaus asmenys) ir jų šeimos nariai bei artimieji.
Atsiradus pirmiesiems gripo požymiams, skiepytis negalima.
Pasiskiepijus sveikam žmogui gripo imunitetas susidaro tik po 2 savaičių, o didžiausias antikūnų kiekis susiformuoja po pasiskiepijimo praėjus ne mažiau nei 4–6 savaitėms. Po pusmečio antikūnų koncentracija sumažėja apie 50 proc.
Skiepų veiksmingumas siekia 70–90 proc. (vyresniame amžiuje – mažesnis). Be to, skiepų poveikis labai priklauso ir nuo kiekvieno asmens sveikatos būklės, imuniteto lygio ir pan.
„Vakarų pasaulis jau supranta, kad skiepijimas nuo gripo yra daug pigesnis ir saugesnis nei sergančiųjų gydymas, jau nekalbant apie galimybę išvengti mirčių, kurias sukelia pavojingos gripo komplikacijos.
Įvairių Vakarų Europos farmacijos firmų pagamintos vakcinos yra vienodai veiksmingos, nes jų gamyba iš esmės yra panaši, o kainų skirtumas priklauso nuo papildomų išlaidų.
Noriu priminti, kad Rusijoje gaminamos vakcinos nuo gripo neturi geros praktikos sertifikatų, t.y. nepraėjusios įprastinių klinikinių tyrimų, kurie praktikuojami Vakarų Europoje. Rusijos gamybos vakcinos yra pigesnės, tačiau apie jų efektyvumą ar saugumą duomenų nėra“, – teigia prof. A. Laiškonis.
Skiepų situacija Lietuvoje ir užsienyje Lietuvoje nuo gripo skiepijasi labai nedaug žmonių – apie 4 proc. gyventojų.
Vakarų Europos šalyse gripo profilaktikai – skiepams – skiriamas didesnis dėmesys: Prancūzijoje pasiskiepija net 65 proc., Švedijoje – 52 proc., Suomijoje 28 proc., Vokietijoje 23,7 proc., Austrijoje – 17 proc. gyventojų.
Tuo tarpu asmenų, vyresnių nei 65 metų, vakcinacijos apimtis Nyderlanduose siekia per 75 proc., Anglijoje – per 70 proc., Suomijoje – 46 proc., Danijoje – per 47 proc., Liuksemburge – 52 proc.
Gripo profilaktikai svarbi sveika gyvensena – nuolatinis kūno grūdinimasis (ryte šaltas dušas ar apsiprausimas šaltu vandeniu), racionali mityba (kuo daugiau šviežių citrusinių vaisių, daržovių, natūralaus jogurto), aktyvus judėjimas gryname ore (sportas, greitas ėjimas, pasivaikščiojimas miške ir pan.).
Gripo epidemijos metu reikėtų vengti būti masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Reikėtų vengti kosinčiųjų, čiaudinčiųjų ar karščiuojančiųjų draugijos.
Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo gripo yra skiepai. Vakcinacija sumažina sunkių gripo formų pasireiškimą bei lėtinių komplikacijų atsiradimo tikimybę.
Kadangi kasmet gripo virusas kinta, kiekvienam sezonui pagaminama vis nauja vakcina. Pastaroji sudaryta iš inaktyvuotų, t.y. nesugebančio sukelti ligos viruso dalelių, kurioms veikiant žmogaus organizme pasigamina apsauginės medžiagos, vadinamos antikūnais.
Kai skiepijamės nuo gripo kelerius metus iš eilės, tai apsaugo nuo galimų gripo komplikacijų.
Buvusio gripo (pernykščio sezono) vakcina negali būti tinkama kitam sezonui.
Skiepytis reikėtų rudenį, kad iki gripo epidemijos pradžios spėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Paprastai rekomenduojama pradėti skiepytis rugsėjo mėnesį. Verta nuo gripo pasiskiepyti ir spalio ar lapkričio mėnesį, tačiau nėra prasmės skiepytis pavasarį ar vasarą.
Ypač svarbu pasirūpinti skiepais tiems asmenims, kuriems dėl nusilpusio imuniteto ar ligos gripas gali komplikuotis.
Nuo gripo turėtų būtinai pasiskiepyti:
• asmenys, vyresni nei 65 metų amžiaus
• nėščios moterys (ypač kurioms gripo epidemijos metu būna 3–9 nėštumo mėnuo)
• sergantieji lėtinėmis ligomis
• medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą rizikos grupėms (6–23 mėn. vaikai, 50–64 m. amžiaus asmenys) ir jų šeimos nariai bei artimieji.
Atsiradus pirmiesiems gripo požymiams, skiepytis negalima.
Pasiskiepijus sveikam žmogui gripo imunitetas susidaro tik po 2 savaičių, o didžiausias antikūnų kiekis susiformuoja po pasiskiepijimo praėjus ne mažiau nei 4–6 savaitėms. Po pusmečio antikūnų koncentracija sumažėja apie 50 proc.
Skiepų veiksmingumas siekia 70–90 proc. (vyresniame amžiuje – mažesnis). Be to, skiepų poveikis labai priklauso ir nuo kiekvieno asmens sveikatos būklės, imuniteto lygio ir pan.
„Vakarų pasaulis jau supranta, kad skiepijimas nuo gripo yra daug pigesnis ir saugesnis nei sergančiųjų gydymas, jau nekalbant apie galimybę išvengti mirčių, kurias sukelia pavojingos gripo komplikacijos.
Įvairių Vakarų Europos farmacijos firmų pagamintos vakcinos yra vienodai veiksmingos, nes jų gamyba iš esmės yra panaši, o kainų skirtumas priklauso nuo papildomų išlaidų.
Noriu priminti, kad Rusijoje gaminamos vakcinos nuo gripo neturi geros praktikos sertifikatų, t.y. nepraėjusios įprastinių klinikinių tyrimų, kurie praktikuojami Vakarų Europoje. Rusijos gamybos vakcinos yra pigesnės, tačiau apie jų efektyvumą ar saugumą duomenų nėra“, – teigia prof. A. Laiškonis.
Skiepų situacija Lietuvoje ir užsienyje Lietuvoje nuo gripo skiepijasi labai nedaug žmonių – apie 4 proc. gyventojų.
Vakarų Europos šalyse gripo profilaktikai – skiepams – skiriamas didesnis dėmesys: Prancūzijoje pasiskiepija net 65 proc., Švedijoje – 52 proc., Suomijoje 28 proc., Vokietijoje 23,7 proc., Austrijoje – 17 proc. gyventojų.
Tuo tarpu asmenų, vyresnių nei 65 metų, vakcinacijos apimtis Nyderlanduose siekia per 75 proc., Anglijoje – per 70 proc., Suomijoje – 46 proc., Danijoje – per 47 proc., Liuksemburge – 52 proc.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę